Lietuvos gyvenimo lygis

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002m. lapkričio 7d. nutarimu Nr. 1753 pritarė Lietuvos Respublikos skurdo mažinimo strategijos įgyvendinimo 2002 – 2004 metų programai. Ši programa sukonkretino 2000 metais parengtos Skurdo mažinimo Lietuvoje strategijos nuostatas. Skurdo paplitimo stebėjimas, jam įtakos turinčių socialinių ir ekonominių veiksnių įvertinimas yra svarbi sąlyga sėkmingam programos įgyvendinimui.
Skurdo sąvoka – daugiaprasmė, ji reliatyvi ir priklauso nuo gyvenimo lygio šalyje. Skurdo mažinimo Lietuvoje strategijoje skurdas apibrėžiamas kaip pajamų ir kitų išteklių (materialinių, kultūrinių ir socialinių), užtikrinančių Lietuvos visuomenei priimtinus gyvenimo standartus, neturėjimas.
Pagrindiniu skurdo kriterijumi, analizuojant skurdo paplitimą ir numatant socialinės, ekonominės politikos priemones, laikoma santykinė skurdo riba, apskaičiuojama kaip 50 procentų vidutinių vartojimo išlaidų.
Pagal Eurostato metodiką Europos Sąjungos šalyse tarptautiniams palyginimams santykinio skurdo riba apskaičiuojama kaip 60 procentų disponuojamų pajamų medianos. Rodikliams skaičiuoti naudojami pagal vienodą metodiką atliekamo Namų ūkių tyrimo duomenys. Pagal šią metodiką santykinio skurdo rodiklius apskaičiavo ir statistikos departamentas. Tokie skaičiavimai leidžia daryti tarptautinius palyginimus.
2003m. namų ūkių biudžetų tyrimo rezultatai rodo, kad namų ūkių disponuojamos pajamos (piniginės ir natūrinės), skaičiuojant vienam namų ūkio nariui, buvo 458 litai per mėnesį. Piniginės pajamos sudarė 384 litus, t.y. 84 procentus visų disponuojamų pajamų. Likusi dalis – pajamos natūra. Visos disponuojamos pajamos 2003m., palyginti su 2002m., padidėjo 8,4 procento. Kadangi vartojimo kainos per metus sumažėjo 1,2 procento, realios pajamos padidėjo 9,8 procento. Piniginės disponuojamos pajamos, palyginti su 2002m., padidėjo 9,1 procento.
Miestiečių disponuojamos pajamos buvo508 litai vienam namų ūkio nariui per mėnesį, kaimo gyventojų – 356 litai. Palyginti su praėjusiais metais, miestiečių disponuojamos pajamos padidėjo 7,5 procento, kaimo gyventojų – 11,3 procento (piniginės pajamos mieste padidėjo 9,5, kaime – 7,4 procentais).
Pagrindinis disponuojamų pajamų šaltinis – darbo pajamos, t.y. darbo užmokestis ir nesamdomojo darbo pajamos. Tyrimo duomenimis, darbo pajamos sudarė 69 procentus visų disponuojamų pajamų, socialinės išmokos (įvairios pensijos, pašalpos) – 23 procentus, vadinamosios kitos pajamos (stipendijos, alimentai, giminių parama, laimėjimai loterijose ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!