Lietuvos geografai

Lietuva taip pat gali didžiuotis žymiais geografais, tyrinėtojais bei keliautojais, kurie ne tik pabuvojo, bet ir tyrė, aprašinėjo visus žemynus, net ir Antarktidą. Jų vardais pavadinti ne vienas kalnagūbris, viršukalnės, uolos ar mineralai.
Lietuvą garsino ir garsina žymūs geografai, keliautojai, geologai, atradėjai. Visų jų neįmanoma aptarti, todėl paminėsime bent kelis.
Vienas seniausių laikų keliautojas Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis ( 1549-1616 ). Laikydamasis to meto tradicijų M.K.Radvila nutarė aplankyti Šventąją Žemę - Jeruzalę, pamatyti tų kraštų žmones, sužinoti jų papročius, architektūrą. 1582 metais jis išvyko ir aplankė Veneciją, Kretos salą nukeliavo į Jeruzalę iš ten į Egiptą, apsilankė Aleksandrijoje. Vėliau apie šios kelionės įspūdžiu parašė knygą „Kelionė į Jeruzalę“. Be to M.K.Radvila Našlaitėlis vadovavo sudarant ir išleidžiant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapį, kuris buvo išleistas 1613 m. Tai buvo pirmasis Lietuvos žemėlapis, parengtas ne užsienio kartografų, bet savos valstybės specialistų.
Vienu seniausiu lietuviškų geografijos vadovėliu reikėtų laikyti Jurgio Pabrėžos rankraštį, kurį jis parašė apie 1825 metus, Kretingos parapijinėje mokykloje dėstydamas geografiją.
Daug geografijos mokslui nusipelnė Ignas Domeika ( 1801-1889). I.Domeika po 1831 m. sukilimo buvo priversta išvykti iš Lietuvos. Kurį laiką gyveno Prancūzijoje, tačiau plačiai pagarsėjusi jo mokslinė ir visuomeninė veikla, trukusi apie 50 metų, prasidėjo Čilėje. Ilgą laiką tenais jis dirbo Santjago universiteto profersoriumi, vėliau tapo jo rektoriumi. Jis atrado ir ištyrė nemaža vario, aukso, akmens anglies telkinių. Be to jis atrado naujus mineralus, vėliau pavadintus jo garbei „domeikitu“, tyrinėjo Čilės naudingąsias iškasenas. Tyrė Atakamos dykumos ir gretimų Kordiljerų grandines. Vėliau šie kalnai buvo pavadinti Domeikos Kordiljera. Igno Domeikos prisiminimai, dienoraščiai, užrašai rodo, kad jis tremtyje save laikė lietuviu, kur galėjo, priklausė lietuvių organizuotoms draugijoms, atstovavo lietuviams, kalbėjo jų vardu, gynė jų reikalus.
Tunkos ir Kitojaus kalnų geologinę kilmę. Nuodugniai ištyrė bei aprašė Baikalo ežero pakrantes, į Baikalą įtekančias upes. Ištyrė daugiau kaip 100 000 km 2 kraštą tarp Ochotsko jūros ir Aldano jūros. Čerskio vardas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!