Lietuvos etnografinis regionas - Dzūkija

Lietuvos etnografinis regionas - Dzūkija

Dzūkija

Dzūkija – etnografinis regionas Pietų Aukštaitijoje. Lietuvos Respublikai priklausančios Dzūkijos dalies senbuviai yra vadinami dzūkai, kalbantys daugiausia lietuvių kalbos aukštaičių tarmės pietų aukštaičių, arba vadinamosios „vakarinių dzūkų“/„dzūkų trakiškių“ patarme. Pietinė, priklausanti Baltarusijai ir Lenkijai Dzūkijos dalis XIX-XX a. buvo iš esmės polonizuota, todėl daugumą jos gyventojų sudaro lenkai ir baltarusiai.

Geografinė Dzūkijos padėtis ir gamta

Dzūkija apima Varėnos rajoną, Alytaus rajoną, Alytaus savivaldybę, beveik visą Kaišiadorių rajoną, rytinę Prienų rajono dalį, Trakų rajoną, Vilniaus miestą ir rajoną, Šalčininkų rajono dalį, Lazdijų rajoną, Elektrėnų savivaldybę, Druskininkų savivaldybę taip pat dalį dabartinės Lenkijos Palenkės vaivadijos ir dalį dabartinės Baltarusijos Gardino srities. Rytuose ir šiaurės rytuose Dzūkija ribojasi su Aukštaitija, vakaruose – su Suvalkija. Didžiąją Dzūkijos dalį užima miškai. Be didžiulių miškų, regione dar yra didžiausia Lietuvos Respublikos teritorijoje pelkė – Čepkelių raistas.

Dzūkų rūbai

• Dzūkų tautiniai rūbai – tarp dzūkų paplitęs istorinių lietuvių drabužių stilius. Dzūkių moterų tautiniams drabužiams būdingas spalvų, dryžių ir langelių margumas. Stambieji audeklų langai pasmulkinti spalvotais matmenų ar ataudų siūleliais. Platieji dryžiai dalijami į vis smulkesnius. Žvaigždučių raštai išmėtyti po visą audeklo plotą. Jiems pasiūti reikėjo daug smulkaus, kruopštaus rankų darbo. Dzūkų vyrai nešiojo šiaudinę skrybėlę arba siūtinę kepurę. Marškiniai drobiniai, jų rankogaliai, krūtinė ir perpetės papuoštos raudonais raštais. Ant marškinių apsivilkdavo trumpus trinyčius su stačia apykakle. Drobinės kelnės įvairių atspalvių, smulkiai languotos, jų apačios užaustos tamsiau. Iš spalvotų virvelių nunertas apavas, o po padu prisiūta oda.

Dzūkų patiekalai

Dzūkijos virtuvė išsiskiria paprastumu ir tradicijomis, kurios siekia senus laikus. Dėl gamtinių sąlygų šiame regione vyravo grybai, bulvės, uogos ir įvairūs grūdai. Dzūkai dažnai vadinami „grybautojų ir uogautojų kraštu“, todėl grybų patiekalai čia itin populiarūs. Dauguma paminėtų patiekalų yra kilę iš senųjų dzūkų kaimų, o jų gamyba buvo perduodama iš kartos į kartą.

Pagrindiniai patiekalai

Pagrindiniai patiekalai ir jų kilmė

• Buckinė košė – patiekalas iš grikių, kuris verdamas su vandeniu arba pienu. Ji buvo dažna kasdienė dzūkų vakarienė.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!