Lietuvos bankas: tikslai ir funkcijos

ĮŽANGA Daugybė žmonių kasdien tiesiogiai ir netiesiogiai susiduria su Lietuvos banku – Lietuvos Respublikos centriniu banku, rankose laikydami jo išleistus eurus, jais mokėdami už prekes ir paslaugas. Daugelis atsiskaitymų negrynaisiais pinigais atliekami per centrinio banko mokėjimo sistemas. Nemažai žmonių naudojasi komercinių bankų ir kredito unijų paslaugomis, o Lietuvos bankas prižiūri šias kredito įstaigas – išduoda licencijas joms veikti, vertina jų finansinę būklę ir veiklos riziką, imasi priemonių, kad ta rizika būtų priimtina, rengia ir skelbia bankų sektoriaus apžvalgas. Lietuvos Respublikos centrinis bankas formuoja ir vykdo pinigų politiką ir pateikia vartotojams reikalingą statistinę informaciją. Šioje institucijoje atliekama šalies ekonomikos stebėsena ir analizė, numatomos galimos jos raidos perspektyvos, vertinama, koks Lietuvos finansų sistemos stabilumas. Tai svarbu įmonėms numatant ir plėtojant savo veiklą, gyventojams priimant sprendimus dėl skolinimosi ir investavimo. Banko tikslai, uždaviniai ir visos jo funkcijos nurodyti Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme. Lietuvos banko vaidmuo šalies ūkiui ir finansų sistemai yra labai svarbus, todėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos bankas minimas tarp svarbiausių valstybės institucijų. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvos bankas tapo Europos centrinių bankų sistemos dalimi. Tai lemia glaudesnį Lietuvos banko bendradarbiavimą ne tik su Europos centriniu banku, bet ir su kitais Europos Sąjungos valstybių centriniais bankais. ECB IR LIETUVOS BANKAS 2015 metai buvo pirmieji metai, kai, mūsų šalyje įvedus ES bendrąją valiutą eurą, Lietuvos bankas veikė prisijungęs prie Eurosistemos ir kartu su ECB bei kitų aštuoniolikos euro zonos šalių centriniais bankais dalyvavo priimant sprendimus dėl euro zonos pinigų politikos nustatymo ir įgyvendinimo, ECB užsienio atsargų valdymo, euro zonos bankų priežiūros vykdymo ir kitais svarbiais finansiniais klausimais. Pagrindinis Eurosistemos tikslas yra palaikyti kainų stabilumą euro zonoje. Eurosistemos siekiamo kainų stabilumo tikslą apibrėžia Valdančiosios tarybos 2003 m. gegužės 8 d. nutarimas – tai metinis euro zonos SVKI pokytis, kuris vidutiniu laikotarpiu yra ne didesnis kaip 2 proc., bet artimas šiam lygiui. Tokiu tikslu siekiama apsaugoti euro zonos visuomenę ne tik nuo didesnės infliacijos, bet ir nuo ūkiui ne mažiau žalingos defliacijos pinigų sąjungoje ar atskirose jos dalyse, atsižvelgiant į tebesančius kainų lygio ir kaitos skirtumus tarp atskirų euro zonos šalių. Vykdydama pinigų politiką, Eurosistema derina centralizuotą sprendimų priėmimą bei koordinavimą ir decentralizuotą jų vykdymą. Apart aibės įvairių ECB priemonių, kuriomis stengiamasi palaikyti kainų stabilumą, galima išskirti dvi pagrindines, kurios periodiškai ar reguliariai naudojamos, ir turi milžinišką poveikį finansų rinkoms: • Bazinių palūkanų normų nustatymas – bazinės palūkanų normos nulemia visas kitas palūkanų normas rinkoje, ir taip tiesiogiai įtakoja skolinimosi bei investicijų lygį. Nuo bazinių palūkanų normų iš esmės priklauso ir visos kitos palūkanos rinkoje: kreditų palūkanos, indėlių palūkanos, obligacijų palūkanos ir kt. Bazinių palūkanų dydis paprastai būna keičiamas palaipsniui, po 0,25 proc. ar panašiu dydžiu. FED šiuo atžvilgiu yra kur dinamiškesni ir vykdo spartesnius bei agresyvesnius pokyčius nei ECB. Pats palūkanų dydis smarkiai priklauso nuo vyraujančios infliacijos, tačiau išsivysčiusiose šalyse bazinės palūkanos paprastai svyruoja tarp 0%-6% (nors kai kuriais atvejais gali būti ir neigiamos). Bazinė palūkanų norma atspindi, kokias palūkanas centriniam bankui moka komerciniai bankai, besiskolinantys iš jo pinigus. Šios palūkanų normos neišvengiamai paveikia ir visas kitas palūkanų normas rinkoje. Jei didėja bazinės normos, adekvačiai (nebūtinai lygiai tiek pat, nes mechanizmas yra grįstas lūkesčiais dėl ateities palūkanų) reaguoja ir tarpbankinės palūkanų normos, nuo kurių dažniausiai priklauso ir visos kitos kreditų palūkanų normos. • Obligacijų supirkimas – kitaip sakant - pinigų kiekio rinkoje didinimas - tai sprendimas turintis greitą ir efektyvų poveikį finansų rinkai, taip pat veikiantis palūkanų normas ir pinigų kiekį rinkoje. ECB kiekybiniu skatinimu dažnai vadinamą turto pirkimo programą jau antrus metus vykdo siekdamas paskatinti euro zonos ekonomikos augimą bei įgyvendinti savo tikslą – padėti infliacijai pasiekti lygį, artimą 2% vidutiniu laikotarpiu. Siekdamas mažesnės nei 2 procentai, bet artimos šiai ribai infliacijos, Europos Centrinis Bankas (ECB) kartu su Eurosistemos nacionaliniais centriniais bankais vykdo išplėstinę turto pirkimo programą. Pagal išplėstinę turto pirkimo programą, apimančią trečiąją padengtų obligacijų pirkimo programą, turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programą, bendrovių sektoriaus obligacijų pirkimo programą ir viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo programą, Eurosistema kas mėnesį perka vertybinių popierių už 80 mlrd. eurų. Lietuvos bankas kartu su kitais Eurosistemos NCB nuo 2015 m. kovo mėn. pradėjo įgyvendinti viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo programą. Lietuvos bankas, kaip viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo programos dalyvis, perka Lietuvos Respublikos VVP ir Europos viršvalstybinių institucijų obligacijas. NCB tenkanti nupirkti dalis apskaičiuojama pagal įnašą į ECB kapitalą. Per mėnesį Lietuvos bankas VP pirko vidutiniškai už 250 mln. Eur. Lietuvos banko pinigų politikos tikslais įsigytų euro zonos rezidentų VP vertė 2015 m. pabaigoje sudarė 2,5 mlrd. Eur. Eurosistema buvo įsigijusi 1,1 mlrd. Eur vertės Lietuvos Respublikos VVP. Kadangi, Europos centrinis bankas formuoja visą euro zonos ekonominę politiką derindamas pagrindinius tikslus bei siekdamas ekonominio euro zonos stabilumo, paminėsiu svarbiausias ECB funkcijas: • Euro zonos pinigų politikos rengimas bei įgyvendinimas. • Euro zonos valstybių užsienio atsargų valdymas bei saugojimas. • Užsienio valiutų operacijų vykdymo organizavimas.  • Sklandžių mokėjimo sistemų euro zonoje užtikrinimas. • Bankų sistemos kontrolė bei finansų sistemos stabilumo palaikymas. • Banknotų leidimo euro zonoje kontrolė. • Susijusios bei reikalingos informacijos rinkimas bei apdorojimas. Šiame grafike matyti, kad infliacijos lygis Lietuvoje kinta kiekvieną mėnesį. 2015 metai buvo defliaciniai, didžiausia defliacija 2015 metais buvo -2,7%, o 2016 metais infliacija tai didėja, tai mažėja ir didžiausia infliacija 2016 metais buvo 1,2. Matoma, kad nėra pasiekiamas reikiamas stabilumui lygis. Siektinas lygis yra apie 2%. Taigi galima teigti, kad Lietuvos banko taikomos priemonės, neužtikrina kainų stabilumo. 1pav. Infliacijos pokytis per metus (Vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiai per metus) 1. LIETUVOS BANKO TIKSLAS IR FUNKCIJOS Lietuvos banko pagrindinis tikslas – palaikyti kainų stabilumą. Siekdamas savo pagrindinio tikslo Lietuvos bankas yra nepriklausomas nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų valstybės įstaigų. Norėdamas, kad tikslas būtų pasiektas, Lietuvos bankas turi išsikėlęs ir vykdo tam tikras funkcijas: 1) Dalyvavimas formuojant ir įgyvendinant Eurosistemos pinigų politiką; 2) Finansų rinkos priežiūra; 3) Makroprudencinės politikos vykdymas; 4) Bankų pertvarkymas; 5) Grynųjų pinigų valdymas; 6) Finansinio turto valdymas; 7) Statistikos tvarkymas; 8) Patvarus ir veiksmingas mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimo skatinimas; 9) Valstybės iždo ir kitų institucijų sąskaitų tvarkymas; 10) Dalyvavimas Europos centrinių bankų sistemoje ir tarptautinis bendradarbiavimas. 2. Lietuvos banko FuNKCIJŲ VYKDYMAS SIEKIANT PASIEKTI PAGRINDINĮ TIKSLĄ Šioje dalyje bus kalbama apie Lietuvos banko pagrindinio tikslo įgyvendinimą, finansų rinkos būklę ir funkcijų vykdymą. 2015 metai buvo pirmieji metai, kai, mūsų šalyje įvedus ES bendrąją valiutą eurą, Lietuvos bankas veikė prisijungęs prie Eurosistemos. Kartu su ECB bei kitų aštuoniolikos euro zonos šalių centriniais bankais dalyvavo priimant sprendimus dėl euro zonos pinigų politikos nustatymo ir įgyvendinimo, ECB užsienio atsargų valdymo, euro zonos bankų priežiūros vykdymo ir dėl kitų svarbių finansinių klausimų. 2.1. LIETUVOS BANKO DALYVAVIMAS FORMUOJANT IR ĮGYVENDINANT EUROSISTEMOS PINIGŲ POLITIKĄ 2015 m. sausio 1 d. Lietuva tapo devynioliktąja euro zonos nare, o Lietuvos bankas prisijungė prie Eurosistemos, kurią sudaro euro zonos valstybių NCB ir ECB. Lietuvos bankas nuo šiol dalyvauja priimant ir įgyvendinant euro zonos pinigų politikos sprendimus. Nuo metų pradžios Lietuvos bankas, mūsų šalyje pradėjo įgyvendinti Eurosistemos pinigų politikos priemones. Siekdama įgyvendinti savo tikslus, Eurosistema disponuoja įvairiomis pinigų politikos priemonėmis, kurios apima atvirosios rinkos operacijas, nuolatines galimybes ir privalomąsias atsargas. Eurosistemos pinigų politikos įgyvendinimas Lietuvoje: 1. Atvirosios rinkos operacijos. Lietuvos banko sandorio šalys 2015 m. gana aktyviai dalyvavo tiek pagrindinėse, tiek ilgesnės trukmės, tiek ir tikslinėse refinansavimo operacijose. Lietuvos bankas kartu su kitais Eurosistemos NCB nuo 2015 m. kovo mėn. pradėjo įgyvendinti viešojo sektoriaus vertybinių popierių pirkimo programą. 2. Nuolatinės galimybės. 2015 m. indėlių galimybe sandorių šalys nesinaudojo. Ribinio skolinimosi galimybe, kuriai taikyta 0,30 proc. palūkanų norma, nagrinėjamu laikotarpiu naudotasi: didžiausia pasiskolinta suma – 4,3 mln. Eur, mažiausia – 0,5 mln. Eur. 3. Privalomosios atsargos. Iki įstojimo į euro zoną Lietuvoje taikyta 3 proc. privalomųjų atsargų palūkanų norma, o euro zonoje ji sudarė 1 proc. Suvienodinus privalomųjų atsargų reikalavimus su euro zona, privalomosios atsargos sumažėjo 0,3 mlrd. ir sudarė 0,2 mlrd. Eur. 2.2. FINANSŲ RINKOS PRIEŽIŪRA Lietuvos bankas yra atsakingas už visos finansų rinkos priežiūrą ir vykdo finansų rinkos dalyvių riziką ribojančią ir finansinių paslaugų teikimo priežiūrą. Finansų rinkos priežiūros kryptys: 1. Bankai. 2015 m. bankų sektoriaus priežiūrą Lietuvos bankas, kaip BPM dalyvis, vykdė kartu su ECB. Bankų sistemos kapitalo būklė vertinama gerai – visi Lietuvoje veikiantys bankai 2015 m. vykdė atitinkamus reikalavimus. Visas bankų turtas 2016 m. sausio 1 d. sudarė 23,4 mlrd. Eur ir per metus sumažėjo 693 mln. Eur (–2,9 %). Palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, 2015 m. pabaigoje lėšų, laikomų centrinio banko sąskaitose, sumažėjo 1 428 mln. Eur (–33,8 %). Tokį pokytį lėmė įvestas euras – iki jo įvedimo centriniame banke buvo laikoma daugiau lėšų, nes bankai jas turėjo įkeisti už eurus. Skolos vertybinių popierių suma per metus sumažėjo 241 mln. Eur (–11,6 %). Jų pajamingumas šiuo metu yra itin mažas, todėl obligacijos daugeliu atvejų nebelaikomos patrauklia investavimo priemone. 2. Draudimo rinka. Draudimo sektoriuje pasiekta didžiausia pasirašytų įmokų suma per visą rinkos istoriją – pasirašytos draudimo įmokos 2015 m. sudarė 645,1 mln. Eur. Lietuvos draudimo rinkoje dominuoja ne gyvybės draudimas, t. y. šalies gyventojai vis dar labiau linkę saugoti turtą ar drausti civilinę atsakomybę. 3. Kredito unijos. 2015 m. ir toliau buvo stiprinama kredito unijų priežiūra, siekiant užtikrinti šio finansų sektoriaus segmento veiklos tvarumą. Teikdamos naujas paskolas, kredito unijos daugiau dėmesio skyrė kredito rizikos valdymui – atidžiau vertino skolininkų finansinę būklę ir kreditavo finansiškai pajėgesnius narius, todėl kai kurie unijų teikiamų paskolų kokybės rodikliai pagerėjo. Tačiau kredito unijų veikloje vis dar yra problemų. Svarbiausios iš jų – laiku negrąžinamos paskolos ir nemažėjantis tvaraus kapitalo poreikis. Neaudituotais duomenimis, 2015 m. kredito unijų sektorius patyrė nuostolių. Ne visos kredito unijos vykdė riziką ribojančius normatyvus, todėl joms taikytos poveikio priemonės ir duoti atitinkami rašytiniai nurodymai. Finansinės paslaugos ir rinkos, jų priežiūra. 2015 metais buvo įgyvendinta finansinių paslaugų sektoriui pritaikytas Bazelio pagrindų susitarimo nuostatas perkelianti kapitalo reikalavimų direktyva ir reglamentas, taip pat baigta įgyvendinti Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva, nustatanti kredito įstaigų bei investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistemą. Patvirtinti visi reikiami teisės aktai įgyvendinant direktyvą dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo („Mokumas II“). Ypač daug dėmesio buvo skiriama finansinių paslaugų reglamentavimo sričiai: siekiant didinti vartotojų interesų apsaugą, parengti Lietuvos Respublikos kredito, susijusio su nekilnojamuoju turtu, įstatymo, Mokėjimų įstatymo pakeitimo, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo pakeitimo projektai. Įgyvendinant Vyriausybei pateiktus pasiūlymus dėl reguliavimo priemonių, paskatinančių alternatyvių smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo priemonių naudojimą, parengtas Lietuvos Respublikos sutelktinio finansavimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų projektas, kuriuo kuriamas teisinis aiškumas, sutelktinio finansavimo veikla norintiems verstis subjektams. 2.3. MAKROPRUDENCINĖ POLITIKA 2015 m. Lietuvos bankui patvirtinus Makroprudencinės politikos strategiją, pradėtos taikyti naujos makroprudencinės politikos priemonės. Siekdamas didinti sisteminės svarbos įstaigų atsparumą galimiems nuostoliams ir sumažinti jų paskatas prisiimti pernelyg daug rizikos, Lietuvos bankas nustatė ir paskelbė sisteminės svarbos įstaigas Lietuvoje ir prie jų priskyrė kitų sisteminės svarbos įstaigų kapitalo rezervo dydžius (siekiančius iki 2 % viso pagal riziką įvertinto banko turto sumos). Be to, pradėtas taikyti anticiklinio kapitalo rezervo, kuriuo prireikus būtų siekiama riboti perteklinį kredito augimą ir pernelyg didelį finansinį svertą, reikalavimas. Siekiant užtikrinti atsakingą skolinimąsi mažų palūkanų normų sąlygomis ir apsaugoti namų ūkius nuo perteklinio įsiskolinimo imant ilgos trukmės paskolas, buvo peržiūrėti atsakingojo skolinimo nuostatai. Bei priimti 2015 m. lapkričio 1 d. įsigalioję jų pakeitimai: kredito įstaigos privalo užtikrinti, kad vidutinės įmokos dydžio ir pajamų santykis sudarytų ne daugiau kaip 50 proc., skaičiavimams naudojant 5 proc. metinę palūkanų normą, o maksimali paskolos trukmė sumažinta nuo 40 metų iki 30 metų. 2.4. BANKŲ PERTVARKYMAS 2015 m. Lietuvos bankui suteikta nauja finansų įstaigų pertvarkymo funkcija. 2015 m. gruodžio 3 d. įsigaliojo Finansinio tvarumo, Lietuvos banko ir kitų susijusių įstatymų pakeitimai, perkeliantys bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos 2014/59/ES nuostatas į Lietuvos teisę, ir suteikiantys Lietuvos bankui naują pertvarkymo funkciją. Nuo šiol Lietuvos bankas kartu su Bendra pertvarkymo valdyba – ES lygmens pertvarkymo institucija – ir Lietuvoje veikiančių kitų šalių bankų nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis bus atsakingas už bankų ir kitų svarbių finansų įstaigų pertvarkymo planavimą, o prireikus ir pertvarkymą. Įgyvendinus Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą, taip pat buvo pradėtas kaupti pertvarkymo fondas, į kurį įmokas turi mokėti bankai ir reikšmingos investicinės įmonės. Šis fondas bus naudojamas pertvarkant problemines finansų įstaigas, kad dengiant sąnaudas būtų naudojamos jų pačių sukauptos, o ne mokesčių mokėtojų lėšos. 2015 m. į nacionalinį pertvarkymo fondą buvo surinkta 10,1 mln. Eur. 2.5. GRYNŲJŲ PINIGŲ VALDYMAS Vykdydamas savo išimtinę teisę leisti pinigus, Lietuvos bankas įstatymų nustatyta tvarka išleidžia į apyvartą ir išima iš jos pinigus, organizuoja pinigų gamybą, gabenimą ir saugojimą, sudaro banknotų ir monetų atsargas. 2015 m. Lietuvos bankas išleido į apyvartą 2 160,7 mln. eurų. Apyvartoje populiariausi buvo 20 ir 50 eurų banknotai. Mūsų šalyje iš apyvartos išimta 1 813 vnt. padirbtų eurų banknotų ir 84 padirbti litų banknotai. Po euro įvedimo apyvartoje likusių litų vertė per metus sumažėjo 5 270,5 mln. litų (90,8 %). Gruodžio 31 d. apyvartoje buvo 535 mln. litų. Per metus sunaikinta 114,2 mln. vienetų litų banknotų ir 279,2 mln. vienetų apyvartinių litų monetų. 2015 m. įgyvendinant strateginį 2014–2016 m. tikslą būti tarp trijų efektyviausių centrinių bankų Šiaurės ir Baltijos šalių regione ir siekius – padidinti grynųjų pinigų pasiūlos sistemos efektyvumą ir sumažinti Lietuvos banko operacines išlaidas grynųjų pinigų ciklo aptarnavimui, buvo pradėtas įgyvendinti grynųjų pinigų apyvartos pertvarkymo projektas. Įgyvendinus projektą, Lietuvos bankas pertvarkys savo grynųjų pinigų tvarkymo procesą ir dalį grynųjų pinigų tvarkymo funkcijų deleguos grynųjų pinigų tvarkytojams. Pertvarkius procesą, Lietuvos bankas, bus atsakingas už naujų bei tinkamų pakartotinei apyvartai eurų banknotų ir monetų išleidimą į apyvartą. Rinkos paklausai užtikrinti, perteklinių grynųjų pinigų priėmimą iš apyvartos, taip pat netinkamų apyvartai grynųjų pinigų priėmimą siekiant juos sunaikinti. 2.6. FINANSINIO TURTO VALDYMAS Valdydamas finansinį turtą, Lietuvos bankas siekia užtikrinti Lietuvos ir euro zonos finansų sistemos stabilumą, sudaryti sąlygas sėkmingai vykdyti pinigų politiką, taip pat užtikrinti Lietuvos banko finansinį nepriklausomumą ir sudaryti prielaidas šaliai lengviau absorbuoti ekonominius, finansinius sukrėtimus ir kitas ypatingas aplinkybes. Lietuvos banko valdomo finansinio turto grąža 2015 m. buvo lygi 0,76 proc. (Žr. pav 1). Investavimo rezultatams didžiausią įtaką turėjo palankus JAV dolerio kurso pokytis, saugiausių ir likvidžiausių investicijų – Vokietijos ir JAV vyriausybių SVP – pajamingumo normų sumažėjimas ir dėl ECB tęsiamos skatinamosios pinigų politikos toliau mažėję kitų euro zonos šalių vyriausybių SVP pajamingumo normų skirtumai (kredito rizikos priedai). Investicijų graža ir 1 m. trukmės Vokietijos vyriausybės SVP pajamingumas Šaltinis: Lietuvos bankas Finansinio turto saugumas užtikrinamas sudarant sandorius tik su investicinį reitingą turinčiomis finansų įstaigomis. 2.7. STATISTIKOS TVARKYMAS Lietuvos bankas yra svarbiausia šalies finansų statistikos institucija. Lietuvai tapus euro zonos nare, išaugo Lietuvos banko rengiamos finansų statistikos vaidmuo ir svarba, išsiplėtė ne tik jos aprėptis, bet dar daugiau dėmesio skiriama jos kokybei, kadangi Lietuvos duomenys jau naudojami suvestinei euro zonos statistikai rengti. Be to, 2015 m. vienas iš prioritetinių uždavinių buvo sklandus perėjimas prie statistinių duomenų rengimo ir skelbimo eurais, jų palyginamumo su euro zonos šalimis užtikrinimas. 2015 m. toliau buvo plėtojama pinigų ir finansų, išorės ir finansinių sąskaitų statistika, pertvarkoma jos rengimo tvarka ir sklaida, įskaitant statistinės informacijos skelbimą Lietuvos banko interneto svetainėje ir biuleteniuose, teikimą ECB ir kitoms tarptautinėms organizacijoms. 2.8. MOKĖJIMO IR VERTYBINIŲ POPIERIŲ ATSISKAITYMO SISTEMOS Skatinti patvarų ir veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimą – viena iš Lietuvos banko funkcijų. Įvedus eurą Lietuvoje veikiančių bankų ir kitų mokėjimo paslaugų teikėjų prioritetu tapo pasirengimas nuo 2016 m. atitikti SEPA reglamento reikalavimus, kurie suvienodins mažmeninių mokėjimų eurais formas ir vykdymą Europos lygiu. Gyventojai ir įmonės gali mokėjimų eurais nebeskirstyti į vietinius ir tarptautinius, be apribojimų naudoti užsienyje ar Lietuvoje atidarytą sąskaitą, norėdami siųsti ir gauti mokėjimus iš bet kurios SEPA šalies. 2016 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos bankas vykdė trijų sistemų – mokėjimo sistemos SEPA-MMS, sistemos TARGET2-LIETUVOS BANKAS ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos (VPAS) – priežiūrą. SEPA - tai 34 valstybes apimanti erdvė, kurioje kredito pervedimai eurais ir tiesioginio debeto operacijos eurais vykdomos pagal tokias pačias mokėjimo schemas, taikant vienodas pagrindines sąlygas, teises ir įsipareigojimus. SEPA-MMS sistemos dalyviai pervedimus vieni kitiems daro per Lietuvos banko administruojamą sistemą. Už kiekvieno pervedimo įskaitymą finansinės įstaigos sumoka po 0,01€ mokestį Lietuvos bankui, o už prašymą įvykdyti pervedimą - po 0,03€ (jeigu nuo metų sausio 1 dienos įvykdyta 1 milijonas pervedimų, visi kiti kainuos po 0,01€). Lietuvos bankas yra TARGET2 komponento sistemos TARGET2-LIETUVOS BANKAS operatorius. Lietuvos bankas registruoja, administruoja ir konsultuoja TARGET2-LIETUVOS BANKAS dalyvius, o įvykus nesklandumams, teikia pagalbą. Taip pat koordinuoja šių dalyvių pasirengimą kasmetiniams TARGET2 atnaujinimams, atlieka testams vykdyti reikalingus centrinio banko veiksmus, koordinuoja šalies TARGET2 naudotojų darbo grupės veiklą. Vertybiniu popierių atsiskaitymo sistema – sistema skirta vertybinių popierių pervedimams vykdyti, kai keičiasi VP savininkai. Sistemos operatorius – AB Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas. 2004 m. vasario 12 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu, sistema įregistruota Lietuvos banke. 2.9. VALSTYBĖS IŽDO IR KITŲ INSTITUCIJŲ SĄSKAITŲ TVARKYMAS Vykdydamas Lietuvos banko įstatyme nustatytas valstybės iždo agento funkcijas, Lietuvos bankas 2015 m. tvarkė valstybės iždo sąskaitas eurais ir užsienio valiutomis. Šiose sąskaitose laikomus valstybės piniginius išteklius, kaupiamus ir naudojamus Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka, valdo Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Be to, Lietuvos bankas tvarkė ES institucijų ir tarptautinių finansų įstaigų sąskaitas eurais. Lietuvos bankas teikia valstybės iždui ir kitoms institucijoms šias bankines paslaugas: perveda lėšas pagal išteklių valdytojų mokėjimo nurodymus, įskaito jas į sąskaitas, keičia valiutas, rengia ir teikia sąskaitų išrašus bei kitą informaciją. Per 2015 m., vykdant Finansų ministerijos ir kitų institucijų mokėjimo nurodymus, atlikta 635,5 tūkst. kredito pervedimų, kurių apyvarta sudarė 24,458 mlrd. Eur. 2.10. DALYVAVIMAS EUROPOS CENTRINIŲ BANKŲ SISTEMOJE IR TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS Lietuvos bankas aktyviai dalyvauja ECBS, Bendro priežiūros mechanizmo, bendro pertvarkymo mechanizmo, kitų ES institucijų ir tarptautinių organizacijų veikloje, glaudžiai bendradarbiauja su TVF ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis, reitingų agentūromis, nacionaliniais centriniais bankais ir priežiūros institucijomis. Lietuvai tapus euro zonos nare, Lietuvos banko atstovai dalyvauja ECB valdančiosios tarybos ir ECB priežiūros valdybos posėdžiuose bei ECBS komitetų Eurosistemos sudėties posėdžiuose ir kartu su kitais euro zonos šalių nacionaliniais centriniais bankais sprendžia aktualius klausimus. 3.LIETUVOS BANKO VEIKLOS SKAIDRUMAS IR VISUOMENĖS INFORMAVIMAS Lietuvos banko valdybos 2015 m. spalio 29 d. patvirtintoje Lietuvos banko komunikacijos politikoje nustatyti Lietuvos banko išorės ir vidaus komunikacijos tikslai, principai, komunikacijos būdai ir kanalai, nurodytos tikslinės grupės ir komunikacijos dalyviai, atsakingi už Lietuvos banko komunikacijos politikos įgyvendinimą ir dalyvaujantys įgyvendinant komunikacijos priemones. Įgyvendindamas Lietuvos banko komunikacijos politiką, Lietuvos bankas siekia: 1) didinti visuomenės supratimą apie Lietuvos banko misiją, viziją, vertybes, veiklą ir vaidmenį Eurosistemoje bei tarptautinėse institucijose; 2) informuoti visuomenę ir kitas tikslines grupes apie Lietuvos banko ir ECB sprendimus, paaiškinti jų motyvus ir galimą įtaką ekonomikai ir finansų sistemai bei jos dalyviams; 3) prisidėti siekiant aukšto visuomenės ir kitų tikslinių grupių pasitikėjimo Lietuvos banku ir šalies finansų sistema, lygio ir jį palaikant; 4) teikti Lietuvos banko tarnautojams aktualią informaciją apie Lietuvos banko veiklą, pokyčius, pasiekimus, taip prisidėti prie Lietuvos banko tarnautojų įsitraukimo didinimo. Lietuvos bankas įvairiomis informavimo priemonėmis įgyvendina komunikacijos politiką ir užtikrina savo veiklos skaidrumą. IŠVADOS 1. Lietuvos banko tikslas – siekti Lietuvos Respublikos pinigų stabilumo. Taip pat Lietuvos bankas puoselėja šalies kredito ir atsiskaitymų sistemų bei pinigų patvarumą ir vientisumą, jų stabilų, patikimą ir efektyvų funkcionavimą, siekiant sudaryti palankias sąlygas optimaliai šalies makroekonominei plėtrai. 2. Siekiant pagrindinio tikslo Lietuvos bankui labai svarbu tinkamai vykdyti ir atlikti savo funkcijas. 3. Labai svarbus yra Lietuvos banko vykdomos veiklos skaidrumas bei komunikacinė politika. Lietuvos bankas siekia suteikti kuo daugiau informacijos visuomenei apie vykdomus darbus, šalies ekonominę padėtį, įvairias naujienas bei statistikas, Lietuvos banko ir EBC sprendimus, motyvus ir uždavinius. Šalies centrinis bankas taip pat stengiasi didinti visuomenės supratimą apie banko pagrindinius tikslus, misiją, viziją bei vaidmenį Eurosistemoje. LITERATŪRA 1. Apie ECB. Prieiga internetu:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!