Lietuva tarpukariu skirtingose srityse

Įvestas privalomas nemokamas 4 metų pradinis mokymas. 1936m. reforma įteisino 6 metų pradinį mokymą, bet privalomi liko 4 metai. Mokslas tęsiamas buvo progimnazijose ir gimnazijose. Veikė ir amatų mokyklos, aukštesniosos mokyklos, kurios rengė žemės ūkio specialistus ir policininkus. 1922m. įkurtas Kauno universitetas, vėliau pervadintas Vytauto didžiojo vardu. Įkurta Veterinarijos akademija, Žemės ūkio akademija, Respublikinis pedagoginis institutas, Muzikos konservatorija ir kiti.
Lietuvoje plėtėsi bendrojo lavinimo mokyklų tinkas ir augo jose besimokančių mokinių skaičius. 1941 m. rudenį buvo 2758 pradinės mokyklos, o vidurinių mokyklų - 80. Pradinėse mokyklose mokėsi 232089 mokiniai, o vidurinėse - 31732. 1943 m. rudenį pradinių mokyklų skaičius išaugo iki 2874, vidurinių - iki 94. 1942 m. rudenį pradinėse mokyklose mokėsi 278152, o 1943 m. rudenį vidurinėse mokyklose - 40794 mokiniai. Nacistinei Vokietijai pralaimėjus Rytų fronte, padėtis pasikeitė. 1943 m. pradžioje mokykloms teko patirti finansinį okupacinės valdžios spaudimą, o nepavykus lietuvių mobilizacijai į SS dalinius, buvo susidorota su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis.
1943m uždaryti Kauno ir Vilniaus universitetai.
44/45m. Šimtai inteligentų pasitraukė į vakarus.
Švietimas ir mokslas atsidūrė sovietinės valdžios rankose – visiška jų kontrolė. SSRS 1944 vėl okupavus Lietuvą buvo kuriama sovietinė švietimo sistema. Vilniuje pradėjo veikti Pionierių ir moksleivių rūmai. Pradėta skatinti mokytis darbininkų vaikus. Švietimo sistema buvo ideologizuojama, politizuojama, centralizuojama, įvesta totali kontrolė. Nei mokytojai, nei mokiniai neturėjo teisės reikšti kitokią nuomonę negu oficialioji, mokytojai vieni pirmųjų buvo įtraukti į tremiamųjų sąrašus, laikyti potencialiai pavojingais santvarkai. 1949 įvestas privalomas septynmetis vidurinis mokslas 7–14 metų vaikams, gimnazijos vėl pertvarkytos į 11 klasių vidurines mokyklas, progimnazijos – į septynmetes mokyklas. Nuo 1949 mokyklos buvo stambinamos, daugelis pradinių prijungta prie vidurinių, įsteigta naujų vidurinių mokyklų, prie jų veikė bendrabučiai.
LEIDYBA
Buvo išlikusi katalikų bendrovė knygoms leisti – Šv. Kazimiero draugija(1905–1940), svarbiausia šios draugijos leidyba – religinė, grožinė literatūra, vadovėliai.
Taip pat Nepriklausomybės pradžioje itin reikšminga buvo Švietimo ministerijos „Knygų leidimo komisijos“(1919–1940) veikla. Komisija leido vadovėlius mokykloms, lietuvių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!