Lietuva Maironio lyrikoje

Geriausi Maironio poezijos kūriniai tvirtai įėjo į lietuvių tautos kultūros lobyną. Meniškais vaiz­dais, stipria emocine jėga, klasikiniu paprastumu bei aiškumu Maironis savo poezijos kūriniuose žadino ir tebežadina ligi šiolei tėvynės meilę, ap­dainavo gimtojo krašto gamtos grožį.
Tėvynės meilė lydėjo poetą nuo pat gimtinės slenksčio prie vaizdingų Dubysos krantų iki pa­skutinės poilsio vietos po Kauno katedros skliau­tais. Dar studijų suole parašytos Lietuvos istorijos pratarmėje jaunasis poetas įrašė šiuos įsidėmėti­nus žodžius: „Žemė, kur mes gimėme, augome ir pasenome, yra mums brangi ir miela, mylime ją kaip vaikai savo motiną, o jei kartais atsitinka persiskirti su ja ir išvažiuoti į tolimą šalį, tai sun­ku užturėti krintančias ašaras ir nuraminti su­spaustą širdį. Kiekvienas, rodos, žmogus turi tar­tum įgimtą tą meilę, kiekvienam yra brangi tėvy­nė." Šiuos prasmingus žodžius, kuriuos parašė dar labai jaunas būdamas, Maironis patvirtino vi­su savo gyvenimu bei kūryba.
Kurį Maironio eilėraštį beskaitytume, iš jo dvelkia gimtosios žemės poezija: ir Nemuno van­denys, banguojantys tarp „kalnų, lankų", ir „Du­bysos atkrančiai žali", ir čiurlenantis skaidrus upe­liukas, kuriame mainosi vasaros dangaus atspin­džiai.
Maironio eilėraščiai tapo neatsiejami nuo lie­tuvių tautos, jie virto populiariausiomis liaudies dainomis. O žodžius „Graži tu, mano brangi tė­vyne. . ." žino kiekvienas lietuvis, nesvarbu, kokio amžiaus, politinių pažiūrų, religinių įsitikinimų ar socialinės padėties jis bebūtų.
Jurginų pulkai.
Šios Lietuvos kraštovaizdžio detalės, atrodo, to­kios kuklios šalia didingų Alpių kalnų, tačiau jos artimos ir mielos pasiilgusiai poeto širdžiai. Lietuvos peizažas neatsiejamas nuo tautos kultū­ros, kuri, Maironio giliausiu įsitikinimu, ryškiau­siai atsispindi tautosakoje. Gal todėl jo lyrikoje neretai apdainuojama „močiutė sengalvėlė", „mo­čiutė širdelė", „senoji motulė" — augintoja, ra­mintoja, auklėtoja. Per ją, motiną, poetas susijęs glaudžiausiais kraujo bei dvasios ryšiais su savo tauta, su savo žeme, jos istorija ir jos žmonėmis, su jų vargais ir likimu. O tas likimas toks skau­dus.
Dėl to dažname eilėraštyje skamba poeto kan­čia ir rūpestis. Eilėraštyje „Lietuvis ir giria" ža­lioji giria kenčia kartu su lietuviu dėl spaudos draudimo:
Bet žalioji...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!