Lietuva jūrinė valstybė (nuo senovės iki dabarties)

Anot istoriko Algirdo Antanaičio, ,,nors Lietuvos valstybė geografiškai įeina į Baltijos jūros šalių regioną, būtina pastebėti, kad šioje srityje ji reiškėsi mažiausiai iš visų kaimynių. Dėl tos priežasties mus pasiekusį marinistinį paveldą didžiąja dalimi kūrė ne Lietuvos, o kitų šalių ir valstybių atstovai. Būdama nuolatinėje kryžkelėje tarp didžiųjų kaimynių: Vokietijos, Rusijos ir Lenkijos, lėmusių daugelį istorijos posūkių, Lietuva, kaip kraštas ar kaip valstybė, ir pati vienaip ar kitaip dalyvavo tuose praeities įvykiuose, kurių materialinės ir rašytinės kultūros paminklai šiandien sudaro dalį Lietuvos jūrinės istorijos paveldo šaltinių.‘ Tai galėtų paaiškinti, kodėl jūrinė tradicija Lietuvai ir lietuviams iki šiol tebėra ,,svetima‘‘. Darytina prielaida, kad jūrinis paveldas Lietuvoje ne visada sulaukia deramo dėmesio, nes į Lietuvos istorinę tradiciją jūriniai klausimai įsikomponuoja tik labai fragmentiškai.
Galbūt tai galėtų būti priežastis kodėl lietuvių mentalitete sunku aptikti jūrinių momentų. Sunku kalbėti apie istorinį procesą be pertrūkių; tiksliau būtų kalbėti apie vis naujas pradžias ir pabaigas (1918 – 1923 m., 1939/1940 m., 1945 m., 1990 m.). XX a. dėl įvairių aplinkybių nebuvo formuojama (ir negalėjo formuotis) vientisa nepertraukiama lietuviška jūrinė mintis, nors Lietuva tarpukariu turėjo potencialo tapti jūrine valstybe. Tokia nauja teorinė prieiga leistų šioje temoje paaiškinti daugelį dalykų. Naujų požiūrių į Lietuvos marinistinę istoriją skatina ieškoti ir, pavyzdžiui, paradoksalus XX – XXI a. Šventosios uosto statybos atvejis. Istorija Šventosios uosto atveju tarsi yra linkusi kartotis: kaip ir tarpukariu, taip ir dabar Klaipėdos uostas yra svarbus ekonominis veiksnys, o Šventosios uostas merdi, yra apleistas, nėra pilnai išnaudojamos jo galimybės.
Galbūt tai galėtų būti priežastis kodėl lietuvių mentalitete sunku aptikti jūrinių momentų. Sunku kalbėti apie istorinį procesą be pertrūkių; tiksliau būtų kalbėti apie vis naujas pradžias ir pabaigas (1918 – 1923 m., 1939/1940 m., 1945 m., 1990 m.). XX a. dėl įvairių aplinkybių nebuvo formuojama (ir negalėjo formuotis) vientisa nepertraukiama lietuviška jūrinė mintis, nors Lietuva tarpukariu turėjo potencialo tapti jūrine...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!