Pirmoji Lietuvos valstybės kūrimosi koncepcija buvo suformuluota M. Stryjkowskio ,,Kronikoje” (1582 m.). Jo manymu, iš pradžių lietuvių protėviai ,,kaip laukiniai žmonės, miškuose gyveno”. Dar 1577 m. M. Stryjkovskis tą mintį bandė paremti etnografine analogija: ,,Taip pat šiandien už Švedijos gyvena lapiai...”. Valstybinę organizaciją, anot jo, atnešė I a. pr. Kr. atvykę italai, o ,,Lietuvos įkūrėjas ir pirmasis kunigaikštis” buvo jų palikuonis Kernius, valdęs nuo 1040 m. (ši data – pirmasis M. Stryjkovskiui žinomas Lietuvos vardo paminėjimas). M. Stryjkowskis iškėlė ir kitą klausimą: ,,Kada atsirado Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės titulas”. Jo manymu, legendinis Mindaugo tėvas Rimgaudas, atėjęs į valdžią 1219 m., ,,pirmasis ėmė vadintis Lietuvos, Žemaitijos ir Rusios didžiuoju kunigaikščiu, o to titulo iki tol jo pirmtakai nenaudojo ir naudoti negalėjo, nes tos valstybės visada turėjo atskirus valdovus”. M. Stryjkovskis naudojosi Lietuvos metraščių legendomis, bet negrindė jomis esminių savo postulatų. Jis suprato, kad legendinių kunigaikščių istorijos (iki 1200 m.) abejotinos – jie ,,savo gyvenimus paliko abejotinus todėl, kad dažniau savo kaimynams kardu ant kaktų rašė”. Deja, po M. Stryjkowskio Lietuvos istorijos tyrinėjimai ilgą laiką nebebuvo tęsiami. Dar ir XIX a. romantiškai nusiteikę istorikai kartojo M. Stryjkowskio interpretuotas legendas. Savo apogėjų ši istoriografija pasiekė Teodoro Narbuto darbuose, kur pateikta sudėtinga, bet nuo realybės atitrūkusi Lietuvos valstybės kūrimosi schema. Tik 1818 m. rusų istorikas Nikolajus Karamzinas ėmė remtis tik autentiškais Lietuvos istorijos šaltiniais. Jis pirmasis įvertino 1183 m. datos reikšmę Lietuvos ir Rusios istorijoje: ,,Šiuo metu Vakarų Rusija pažino naujus priešus, pavojingus ir žiaurius.” Tačiau Lietuvos valstybės susidarymo laiko N. Karamzinas nebandė nustatyti.
Plačiau Lietuvos valstybės susidarymo problemą ėmėsi tyrinėti ukrainiečių istorikas Vladimiras Antonovičius, kuris yra laikomas XIX – XX a. sandūroje vyravusios istoriografinės mokyklos pradininku. Jo daktarinė disertacija ,,Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos apybraiža” (1878 m.) padėjo pagrindus moksliniam ankstyvosios Lietuvos istorijos tyrinėjimui. Tačiau Lietuvos istorija V. Antonovičių domino visų pirma kaip Ukrainos istorijos dalis,...
Šį darbą sudaro 9576 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!