Laisvosios ekonomikos zonos Lietuvoje

ĮVADAS Darbo aktualumas. Laisvoji ekonominė zona (LEZ) – ūkinei, komercinei ir finansinei veiklai skirta teritorija, kurioje yra specialios sąlygos, kurios reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka nuo 1995 m. (pirmosios LEZ Lietuvoje įsteigtos 1996 m.). Vienas iš būdų pritraukti užsienio investuotojus į šalį, padidinti šalies investicinį patrauklumą yra laisvųjų ekonominių zonų (toliau – LEZ) steigimas ir vystymas. Puiki Lietuvos geografinė padėtis, gera kelių infrastruktūra, mokestinės lengvatos, daug gerų specialistų, mokančių užsienio kalbas, tai tik pora aspektų, dėl kurių verta investuoti į LEZ. Steigiant LEZ, siekiama didinti šalies konkurencingumą per teisioginių užsienio investicijų pritraukimą (toliau – TUI) ir vidaus investicijas (Tamošiūnienė, 2014), naujų darbo vietų kūrimą bei gali padėti šalies / regiono ekonomines problemas. Lietuva yra šalis, kurie siekia naudotis LEZ teikiamais privalumais (veikia 7 LEZ). LEZ įkūrimo tikslas – efektyviai išnaudoti regionų potencialą, pritraukiant ir sudarant palankias sąlygas TUI. Per pastaruosius metus LEZ padėjo Lietuvai pasiekti gerų rezultatų, pritraukiant į mūsų šalį didelės apimties užsienio gamybos projektus (Investuok Lietuvoje: LEZ Lietuvoje, 2019). Sėkmingai veikianti LEZ turi tenkinti kelias sąlygas: 1) būti patraukli investuotojams; 2) būti geopolitiniu požiūriu patogioje vietovėje. Lietuva geopolitiniu požiūriu vertinama kaip strategiškai patogi šalis, esanti Europos centre, besiribojanti su keletu kaimyninių valstybių, turinti jūrų uostą ir gerai išplėtotą geležinkelių ir magistralinių kelių infrastruktūrą. Galima teigti, kad šiame darbe yra aktualu analizuoti LEZ Lietuvoje, siekiant parodyti jų svarbą šalies ekonomikai. Darbo problema. Kaip rodo praktika, daugėjant pritraukiamų investicinių projektų, pradeda trūkti visiškai išplėtotų sklypų LEZ, o norint parengti pramonei tinkamą teritoriją, kaip žinia, reikia daug investicijų, pastangų ir laiko (Investuok Lietuvoje: LEZ Lietuvoje, 2019). Kiti autoriai neabejoja, kad vienas pagrindinių regioninio planavimo iššūkių – LEZ vietos parinkimas. Tokie sprendimai daro socialinį, ekonominį ir ekologinį poveikį bet kuriai pasirinktai plėtojamai teritorijai bei jos aplinkai (Vabuolytė, Burinskienė, 2019). Šiame darbe problema formuluojama klausimu: kaip funkcionuoja LEZ Lietuvoje ir kokią įtaką daro šalies ekonomikai? Darbo objektas – laisvosios ekonominės zonos Lietuvoje. Darbo tikslas – išanalizuoti LEZ Lietuvoje ir parodyti jų svarbą šalies ekonomikai. Darbo uždaviniai: 1. Atskleisti LEZ sampratą ir esminius veiklos principus. 2. Charakterizuoti ir palyginti LEZ Lietuvoje pagal tam tikrus kriterijus. Darbo metodai: lyginamoji mokslinės literatūros analizė. 1. Laisvosios ekonomikos zonos esmė 1.1. Laisvosios ekonomikos zonos samprata ir veiklos principai LEZ apibrėžiami įvairiai. LEZ – tai „valstybinės reikšmės objektai, skirti pramonės vystymui ir regiono bei valstybės verslo aplinkos gerinimui“ (LAFEZ, 2021). LEZ – tai „tam tikro masto geografinė vietovė, turinti specialias ekonomines, socialines ir aplinkosaugines preferencijas“ (Navickas ir kt., 2008, p. 104). LEZ yra „legali organizacija, kurios veikla reguliuoja ir stimuliuoja specialus režimas. Ekonominė veikla yra svarbiausias veiksnys, šio darinio egzistavimo prerogatyva“ (Sberegaev, 2005, p. 79). Kadangi LEZ vertinama kaip pramoninis parkas, tai galima aptarti ir šį terminą: „Plačiąja prasme pramoninis parkas yra žemės plotas, sukurtas ir suskirstytas į sklypus pagal detalųjį planą su jame įrengtomis gamyklomis arba be jų“ (Vabuolytė, Burinskienė, 2019, p. 2). Vienas iš LEZ steigimo tikslų – pritraukti užsienio investicijas (2019 m. LEZ stebėsenos ataskaita, 2020). Kiti tikslai – pritraukti kapitalą, kad užsienio valstybės, turėdamos įvairių nuolaidų šiose zonose pradėtų vykdyti ūkinę veiklą (Navickas ir kt., 2008; Navickas, 2008). Kalbant apie modernias LEZ, reikia akcentuoti kelis požymius, lyginant su kitomis šalies teritorijomis: 1) išplėtota infrastruktūra, todėl įmonės veiklą pradeda sparčiau; 2) mokestinės lengvatos, kurios kažkurį laiką taikomos pelno ar kitiems mokesčiams, todėl įmonėms mažėja verslo pradžios rizika (Investuok Lietuvoje: Laisvosios ekonominės zonos Lietuvoje, 2019). LEZ veiklos principai (Navickas ir kt., 2008; Navickas, 2008): • Ūkinė veikla visų pirma yra reguliuojama laisvosios rinkos. • Gaminama produkcija yra nukreipta į eksportą. • Ūkinės veiklos formos – tai dalinio arba visiško užsienio kapitalo, bendros partnerystės kompanijos. LEZ veiklą vykdantys ūkio subjektai yra iš esmės laisvi įgyvendinti savo interesus nuo valstybės įsikišimo (Navickas ir kt., 2008). LEZ pasižymi ypatingu, ūkinei veiklai pradėti ir vykdyti tinkamu, laisvu ekonominiu reguliavimu. Čia skirtingai naudojama mokesčių sistema, teikiamos įvairios mokesčių nuolaidos (Navickas, 2008). Tyrimai rodo, kad esminiai sėkmės veiksniai, kuriant LEZ konkurencinį pranašumą, yra šie: LEZ teikiamų valdymo paslaugų paketas; apsirūpinimas darbo jėga; klasterių formavimas; konkurencingos kainos ir LEZ valdžios lankstumas (Auruškevičienė ir kt., 2007). Apibendrinant galima teigti, kad LEZ – tai valstybinės reikšmės objektai, skirti pramonės plėtojimui ir valstybės/ regiono verslo aplinkos gerinimui bei padedantys pasiekti tokių tikslų, kaip pritraukti užsienio investicijas ir kapitalą, kad užsienio valstybės, turėdamos įvairių nuolaidų šiose zonose pradėtų vykdyti veiklą. LEZ būdinga išplėtota infrastruktūra ir mokestinės lengvatos. Ūkinė veikla yra reguliuojama laisvosios rinkos. Gaminama produkcija nukreipta į eksportą. 1.2. Laisvosios ekonomikos zonos reikšmė ekonomikai LEZ gali būti laikoma priemone, padedančia didinti ekonominės veiklos plėtros galimybes. LEZ gali padėti pritraukti kitas regiono įmones, kurios pagerintų produktų kokybę. Taip pat gali sukurti vietines vertės grandines, kurios leistų pasiekti daugiau naujovių, padidintų produktyvumą ir užimtumą vietos lygiu (Navickas ir kt., 2021). Kaip rašoma „Investuok Lietuvoje“ leidinyje „Laisvosios ekonominės zonos Lietuvoje“ (2019), „LEZ įmonių nauda neapsiriboja jų pačių investicijomis, kuriamomis darbo vietomis, pridėtine verte, mokamais mokesčiais ir kt. Įmonės perka prekes ir paslaugas iš vietinių tiekėjų, kurie

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!