Laisvasis kūnų kritimas

Graikų filosofas Aristotelis (384-322 pr. Kr.), apibendrinęs praktinę stebėjimų patirtį teigė, kad kūnas krinta tuo greičiau, kuo didesnė jo masė.
Peršasi išvada, kad sunkūs kūnai krinta greičiau nei lengvi.
Šis požiūris į kūnų kritimą išsilaikė nuo antikos iki viduramžių.
Tik 1583 m. jį paneigė italų mokslininkas G. Galilėjus (1564-1642).
• Nuo Pizos bokšto (kurio aukštis 54,4 m) G.Galilėjus mėtė vienodos formos, bet skirtingos masės rutulius ir įsitikino, jog tiek sunkūs, tiek lengvi rutuliai pasiekia žemę beveik tuo pat metu.
• Vadinasi jie greitėja vienodai, t. y. rutulių pagreitis nepriklauso nuo jų masės.
• Tai pagreitis, kurį įgyja laisvai krintantys kūnai.
• Dar Galilėjus nustatė, kad visų kūnų jis yra vienodas ir apytiksliai lygus 9,8 m/s2.
Laisvojo kritimo pagreičio skaitinę vertę galima apskaičiuoti matematinės svyruoklės svyravimo periodo matavimu.
Žymėjimas
Modulis
Vektorius
g
g = 9,8 m/s2
Laisvasis kritimas yra tolygiai greitėjantis judėjimas.
Įvairiose Žemės paviršiaus vietose laisvojo kritimo pagreičio skaitinės vertės yra nevienodos.
Tęsinys
Laisvojo kritimo pagreičio vertės nevienodos dėl šių priežasčių:
Laisvojo kritimo pagreičio vertės nevienodos dėl šių priežasčių:
◦ Žemė nėra visiškai taisyklingo rutulio formos, todėl jos paviršiaus vietos nevienodai nutolusios nuo centro;
◦ Žemės plutos tankis nevienodas, todėl skiriasi ir jos masė;
◦ Žemė sukasi apie savo ašį, todėl kai kurios jos vietos juda didesniu greičiu nei kitos.
Vietovė
g, m/s2
Londonas
9,812
Kalkuta
9,788
Tokijas
9,768
Sidnėjus
9,797
Šiaurės ašigalis
9,832
Lietuva
9,813-9,816
Išbandykite: interaktyvūs eksperimentai
Vaizdo medžiaga
Vertikaliai žemyn krintančio (mesto) kūno judėjimas
Vertikaliai žemyn krintančio (mesto) kūno judėjimas
• Nagrinėjant tokį judėjimą, atskaitos kūnu pasirenkama Žemė, o koordinačių pradžia – jos paviršiaus taškas arba bet kuris aukščiau arba žemiau jo esantis taškas (pavyzdžiui, medis, namo balkonas arba duobės dugnas).
• Į oro pasipriešinimą paprastai neatsižvelgiama.
• Jei kūnas metamas vertikaliai žemyn tam tikru pradiniu greičiu, pagreičio modulis ir kryptis išlieka ta pati, o greitis pradeda didėti ne nuo nulio, bet nuo tam tikros vertės v0.
y
0
y₀= h₀
y = h
Vertikaliai žemyn mesto kūno judėjimas — tiesiaeigis ir tolygiai greitėjantis
Kūno greitis bet kuriuo laiko momentu apskaičiuojamas pagal formulę
Kūno greitis bet kuriame trajektorijos taške — pagal formulę
Laisvai krintančio kūno koordinatė (aukštis)...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!