Laiškas seneliui

Tik atvažiavusi į kaimą, tiesia kryptimi lėkiau namo pusėn, kur mane turėjo pasitikti senelis. Dar nespėjusi atidaryti durų lange išvydau blyškų jo veidą. Tada mūsų žvilgsniai susitiko ir mes lyg sušalę stovėjome žiūrėdami vienas į kitą tol, kol senelis nulenkė galvą ir lėtai krypuodamas kažkur nuėjo, bet greit apsisuko ir sparčiu žingsniu artėjo prie ramunėmis išpaišyto lango, kurio kampelį dengė gležna mano rankutė. Tada mūsų žvilgsniai vėl susipynė ir mes stipriai apkabinome vienas kitą, taip stipriai, jog atrodo, kad ši dviejų žmonių meilė išverstų net pačią tvirčiausią marmuro sieną. Po šilto pasisveikinimo senelis mane nusivedė į kambarį, kuriame stovėjo dailutis pianinas, bet jį skambant galėdavai išgirsti tik trečiadieniais, nes tik tada silpnos senelio rankos lytėdavo pianino klavišus. Tik įžengę į kambarį sėdome prie ąžuolinio staliuko ir valgydami močiutės sausainius su kmynais šnekučiavomės apie viską. Greitakalbe išpasakojau seneliui įdomius nutikimus, rūpesčius, linksmybes, kurios įvyko per tą laiką kai nesimatėme, bet senelis tik švelniai nusišypsojo ir užsigerdamas arbata toliau kramtė tą patį sausainį, kurį pasiėmė jau prieš kelias...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!