Laiškas mylimam draugui

Laikas bėga, bet vis tiek aš sugrįžtu į vaikystės prisiminimus, neaprėpiamos laisvės ir nuotykių ieškojimą metą. Prisiminimai visada išliks mano atmintį, kokie jie bebūtų. Prisiminus Tave, nusprendžiau parašyti Tau laišką ir pasidalinti savo prisiminimais. Nežinau, ar tau tai svarbu, galbūt Tu jau gyveni savo svajonių gyvenimą, o gal šis laiškas Tavęs iš vis nepasieks, tačiau tikiuosi, kad gausi jį, perskaitysi iki galo, ir mano laiškas Tau taip pat sukels gilius prisiminimus išlikusius, manau, mūsų abiejų širdyse.
Kaip išvykai gyventi į užsienį, labai nusiminiau. Jaučiausi tokia vieniša. Kiekvieną minutę, pagalvojus apie Tave, atsimenu tuos laikus, kaip kartu, jau nuo mažų dienų buvome neišskiriami. Nuo pat vaikystės mes rasdavome ką nors bendro. Buvome geriausi draugai. Kartu būdavome kiekvieną dieną, sėdėdavome smėlio dėžėje, statėme smėlio pilis, kepdavome pačius skaniausius smėlinius blynus, žaisdavome įvairiausius žaidimus. Kaip norėdavai su manimi pažaisti, atsistodavai prie mano lango ir pakviesdavai mane vardu. Tu atsinešdavai krepšį žaislinių mašinėlių, o aš – daug gražių lėlių. Labai gerai pamenu, jog mėgstamiausias mūsų žaidimas buvo slėpynės. Tu pasislėpdavai taip gerai, jog niekaip negalėdavau Tavęs surasti, todėl mane užvaldydavo pyktis, bet vis tiek mėgau šį žaidimą. Beje, ar atsimeni skaniuosius Tavo močiutės sumuštinius kuriais mane vaišindavai? Jie būdavo patys skaniausi kokius man kada nors teko ragauti. Atsimeni, kaip Tavo močiutė mums atnešdavo stiklainį šviežių mėlynių? Prisivalgę jų, visada juokdavomės vienas iš kito, nes mūsų rankos, lūpos, bei dantys būdavo mėlyni. Ar atsimeni, kaip didelėje, žalioje pievoje, skindavome gražias, dideles, geltonas pienes ir pindavom vienas kitam vainikus, o mūsų mamos pykdavo ant mūsų, nes su pienėmis išsipurvindavome visus savo drabužius? Ar atsimeni, kai vaikystėje norėjome tapti kosmonautais, policininkais, daktarais arba šokėjais? Ar atsimeni, kaip svajodavai apie tai, koks būsi didvyris, kaip gelbėsi žmones nuo pavojų? O gal prisimeni kai pirmą kartą gavome nuo tėvų lupti? Ir kaip tada ant jų širdom. Manau, abu dar nepamiršom...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!