Laboratorinės diagnostikos praktika (salmonella)

Įvadas Mano praktika vyko Klaipėdos valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje. Klaipėdos teritoriniame skyriuje taip pat yra mikrobiologijos, bakteriologijos, chemijos, patologijos ir jusliniu tyrimu skyriai. Didžiąją praktikos laiko dalį (3 savaites) praleidau mikrobiologiniame skyriuje, kuris man labai patiko. Jame nuolat vyksta darbas: verda terpes, jos pilstomos į mėgintuvėlius ir lėkšteles, gauti nauji mėginiai gausinami, sėjami, persėjami ir vertinami. Kelis kartus teko padėt atlikti parazitinius tyrimus t.y. skrosti ir tirti šaldyta žuvį dėl numanomų helmintų užkrėtimo, taip pat šernų mėginiuose virškinimo būdu tyrėme trichinella genties nematodus. Tačiau didžiausia dalis mikrobiologinių tyrimu sudaro indikatoriniai (bendras mikroorganizmų skaičius, koliforminių bakterijų, enterobakterijų skaičius ir kt.), patogeniniai ( salmonelės, listerijos, kampilobakterijos ir kt.) ir mikologiniai (pelesiai, mielės ir grybai) (listerijų sėjimas į lėkšteles ir mėgintuvėlius) (terpių gaminimo kabinetas) Praktikos metu dirbau bakteriologinių tyrimų skyriuje, kuriame atliekami gyvūnų ligų tyrimai naudojant gyvūnų klinikinę ir patologinę medžiagą. Skyriuje nustatoma pašarų ir jų žaliavų kokybė, tiriamas mastitinis pienas, atliekami aplinkos mėginių tyrimai. Daugiausia susidūriau su savikontrolei atvežtais mėginiais (krakmolu, įvairiomis nuoplovomis, pašarais), kuriuos tyrėme dėl salmonelių, listerijų, enterobakterijų, koliformų, mielių ir pelėsių. Jų tyrimai truputį paprastesni ir greitesni, tačiau taip pat labai svarbūs norint apsaugoti mus nuo užsikrėtimo pavojingomis ligomis. (pirminis pašarų ir nuolovu kempinėlių ruošimas tyrimams) Chemijos laboratorijos – tai tapo iššūkis man! Jose praleidau 2 savaites, čia atliekami maisto produktų sudėties cheminiai tyrimai ir maisto produktų maistingumo bei kiti tyrimai. Nustatomi mikroorganizmais užteršti maisto produktai ir pašarai ir taip užkertamas kelias nesaugių produktų plitimui maisto grandinėje. Teko matyti ir padėti atlikti riebalų ir baltymų pašaruose kiekio nustatymo tyrimus, taip pat tikrinti vandens kokybe ( amonio, nitratų, nitritų geležies, pH ir elektros laidumo nustatymus vandenyje). ( riebalų kiekio nustatymas Soksleto metodu. Kairėje pusėje piltuvėliuose esančios ekstrahavimo gilzės, kurios (dešinėje pusėje) dedamos į Soksleto ekstrahtorių ) (baltymų kiekio nustatymas (Nitritų kiekio nustatymas vandenyje spektrometro metodu) kjeldalio metodu. Mineralizatorius) Ši praktika buvo labai naudinga ir įdomi. Jos metu pajutau, ką reiškia darbas laboratorijose, kiek daug reikia turėti kantrybės ir žinių, norint ištirti kiekvieną mėginį. Praktikos metu susipažinau su daug tyrimu, tačiau labiausiai įstrigo ir sudomino salmonelių aptikimo tyrimo metodas. Tad savo ataskaitoje aprašysiu jį plačiau. Maisto grandinės mikrobiologija. Bendrasis salmonelių aptikimo, skaičiavimo ir serotipavimo metodas. Salmonelių (salmonella spp.) aptikimas (ISO 6579-1:2017) Ligos aprašymas Salmoneliozė – tai viena dažniausių zoonozių, kurią sukelia salmonelėmis vadinamos bakterijos. Šios bakterijos sukelia plonosios žarnos uždegimą, todėl liga pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, pilvo ir galvos skausmais. Šie ligos simptomai dažniausiai pasireiškia po 12 – 72 valandų po užsikrėtimo. Liga paprastai trunka 4 – 7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo. Kai kuriems ligoniams bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus. Tokiu atveju negydant liga gali baigtis mirtimi. Sunkesnė ligos eiga būna kūdikiams, mažiems vaikams, pagyvenusiems žmonėms bei asmenims su silpnesne imunine sistema. Sukėlėjai ir jų savybės Yra žinoma daugiau nei 2000 įvairių salmonelių rūšių ir dauguma jų gali sukelti infekcinę ligą žmogui ir gyvūnams. Salmonelės pakankamai atsparios išdžiūvimui, šalčiui, tačiau jautrios aukštos temperatūros poveikiui. Jos ilgai išlieka gyvybingos užšaldytoje mėsoje, o atitirpintame maiste vėl gali daugintis. Palankiausia temperatūra salmonelėms maiste daugintis yra nuo 20 iki 40 laipsnių. Infekcijos šaltinis Pagrindinis salmonelių infekcijos šaltinis yra naminiai bei laukiniai gyvūnai ir paukščiai. Salmonelės į aplinką patenka su šių gyvūnų fekalijomis. Sergantis salmonelioze žmogus taip pat gali būti infekcijos šaltiniu. Plitimo būdai Dažniausiai salmonelioze užsikrečiama per gyvūninį maistą: paukštieną, pieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną. Tačiau salmonelioze užsikrėsti galima ir per įvairias gyvūnų fekalijomis užterštas daržoves. Nors bakterijos gali būti randamos žalioje mėsoje, paukštienoje, žaliuose kiaušiniuose, nepasterizuotame, nevirintame piene, tačiau termiškai apdorojant šį maistą, salmonelės jame žūsta. Pastaraisiais metais salmoneliozė dažniausiai plinta per kiaušinius, vištieną ir jų produktus. Maistą gali užkrėsti jį tvarkantys asmenys, nenusiplovę rankų pasinaudoję tualetu. Į maistą salmonelės gali patekti nuo virtuvės įrankių ar aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo dorota žalia mėsa bei vištiena, taip pat nuo salmonelėmis užterštų rankų. Gatavas vartojimui paruoštas maistas gali būti užterštas, kai jis kurį laiką laikomas šaldytuve liečiasi su žaliu. Kadangi salmonelės gali būti randamos namų augintinių (kačiukų, šuniukų, reptilijų), ypatingai viduriuojančių, išmatose, todėl užsikrėsti galima nenusiplovus rankų po sąlyčio su jų išmatomis. Tokiu būdu galimas užsikrėtimas ir nuo kitų naminių gyvūnų. Bendrasis Salmonelių nustatymo metodas Taikymo sritys: • Maistui ir pašarams; • Aplinkos, kurioje gaminami ar tvarkomi maisto produktai, tyrimui; • Pirminio gamybos etapo mėginiams, tokiems kaip išmatos, dulkės ir tamponai. Gautas mėginys – kiaušinių baltymų milteliai Tyrimo eiga: 1) Neatrankusis išankstinis gausinimas. Paimta 25g tiriamojo mėginio ir BPV (Buferinis peptono vanduo) 225ml, pilame į maišelį ir homogenizuojama. Mėginys inkubuojamas 18h, 37oC temperatūroje. 2) Atrankusis gausinimas. • 1ml gauto mėginio perkeliama į mėgintuvėlį su 10ml MKTTn sultinio (Miulerio-Kaufmano tetrationato ir novobiocino sultinys) ir inkubuojama 24h, 37oC temperatūroje. • 0,1ml gauto mėginio perkeliama į mėgintuvėlį su 10ml RVS sultinį (Rappaport – Vassiliadis terpę su soją) ir inkubuojama 24h, 41,5oC temperatūroje. 3) Sėjimas į lėkšteles. • Kultūra, išaugusi RVS sultinyje, kilpele sėjama ant XLD () lėkštelės paviršiaus, taip kad išaugtų atskiros kolonijos. • Kultūra, išaugusi MKTTn sultinyje, kilpele sėjama ant BGA () lėkštelės paviršiaus, taip kad išaugtų atskiros kolonijos. Abi lėkštelės 24h inkubuojamos 37oC temperatūroje. Ant XLD agaro būdingos salmonelių kolonijos turi juodą centrą ir skaidrią rausvą zoną, susidarančią dėl indikatoriaus spalvos pasikeitimo. 4) Patvirtinimas. Kiekvienoje lėkštelėje pažymimos įtariamos kolonijos. Persėjimui ir patvirtinimui parenkama mažiausiai viena būdinga kolonija. Jei ji yra neigiama, parenkama iki keturių kolonijų užtikrinant, kad šios kolonijos persėtos iš skirtingo atrankiojo gausinimo terpės derinių, rodančių augimą. Atrinktos kolonijos brūkšniavimo būdu pasėjamos ant prieš tai padžiovintos neatrankiojo (mitybos) agaro terpės paviršiaus taip, kad išaugtų atskiros kolonijos. Užsėtos lėkštelės inkubuojamos 24h ir 37oC temperatūroje. Grynos kultūros naudojamos biocheminiam ir serologiniam patvirtinimui. Biocheminiai tyrimai: TSI agaras. (trijų cukrų agaras) Brukšniujamas nuožulnus agaro paviršius ir įduriama į agaro vidų. 24h inkubuojama 37oC temp. Terpės vidus nusidažė geltona spalva, nuožulnus paviršius – raudona spalva. Jei terpės vidus pajuoduoja – išskiriamas H2S, todėl galima įtarti salmoneles. Šlapalo agaras (UREA). Brukšniujamas nuožulnus agaro paviršius. 24h inkubuojama 37oC temperatūroje. Nuožulnaus paviršiaus spalva nepakito. L-lizino dekarboksilazės terpė LDC. Skysta terpė užkrečiama žemiau jos paviršiaus. 24h inkubuojama 37oC temperatūroje. Po inkubavimo drumstumas ir tamsiai raudona terpės spalva rodo teigiamą reakciją. Geltona spalva rodo neigiamą reakciją. Daugelis būdingų salmonelių kultūrų rodo teigiamą reakciją. Mano mėginyje skysta terpė tapo ryškiai violetinė (tamsiai raudona), todėl galima įtarti salmoneles. (biocheminiai tyrimai rodo įtariamas salmoneles) Serologiniai tyrimai: Autogliutinuojančių padermių atskyrimas. Ant švaraus objektinio stiklelio užlašinamas vienas fiziologinio tirpalo lašas. Kilpele tiriamosios kolonijos dalis išsklaidoma laše, kad susidarytų drumsta ir homogeniška suspensija. Objektinis stiklelis švelniai pasiūbuojamas nuo 5s iki 60s. Rezultatas vertinamas laikant stiklelį tamsiame fone. Jei bakterijos sudaro granules, padermė laikoma agliutinuojančia. Mano mėginyje agliutinacija įvyko, O-antigeno nustatymas. Tyrimui imama viena gryna, neautogliutinuojanti kolonija, veikiama pagal agliutinuojančių padermių atskyrimą, vietoj fiziologinio tirpalo naudojama vieną lašą polivalentinio anti-O-serumo. Jei įvyksta agliutinacija, reakcija laikoma teigiama. H-antigeno nustatymas. Tyrimui imama viena gryna, neautogliutinuojanti kolonija, veikiama pagal agliutinuojančių padermių atskyrimą, vietoj fiziologinio tirpalo naudojama vieną lašą anti-H serumo. Jei vyksta agliutinacija, reakcija laikoma teigiama. Rezultatas Pagal rezultatų vertinimą nurodoma, aptikta ar neaptikta salmonelių tiriamojoje mėginio dalyje X g ar X ml produkto – paviršiaus srityje arba objekte. Atlikus tyrimą, didžioji dalis biocheminių ir serologinių tyrimu buvo patvirtinti, todėl išvadoje galiu teigti, jog mano mėginyje – 25g(ml) salmonelės aptiktos. Norint galutinai įsitikinti, mėginys siunčiamas į Vilnių tolimesniems tyrimams. Literatūra ir šaltiniai 1. [žiūrėta 2018m. sausio 14d.,], prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!