Labanoro giria

Aukštaičių kraštas – tai beveik ištisos aukštakalvės su išsiliejusiais ežerais dubiose tarpukalvėse. Yra čia ir didelių paunksmių: viena jų – Labanoro giria. Iš visų pusių nuo kalvų matomas šis milžiniškas, apaugęs medžiais įdubimas. Išlipus iš traukinio Švenčionėliuse, reikia paėjėti prie autobusų stoties ir nuo aukštumos pažvelgti į vakarus. Taip pat ir nuo aukšto kalno į Uteną ties Šiškiniais bei Saldutiškiu.
Negalima pamiršti pasisukti į pietus, o būnant Stirniuose – šiaurryčius. Išvysi banguojančią Labanoro girią – tamsią, melsvoką, su peršviečiamu jaukiu paunksmiu, stebėtino tiesumo pušų stiebais, ant kurių pakibęs laikosi tas gaivus spygliuočių šydas.
Aplink visą Labanoro girią Tauragnų, Utenos, Molėtų, Anturkės, Arnionių, Švenčionėlių apylinkėmis lyg milžiniška sankasa nusitęsia moreninių kalvų žiedas. Sakytum, kokią senovės tvirtovę ar miestą girią juosia kalvų barjeras – kalvoti galinių morenų volai. Vidine moreninės sienos puse tarsi dideli kanalai išsidėstę ilgi siauri ežerai. Šiaurės vakaruose vandenine praraja Žeimenio, Ūsių, Žiezdro, Aiseto, Stirnių ežerais susisiekia su pietiniu Lakajų ežerų galu. Iš rytų ežerus pakeičia vandeninga Žeimena. Aplink vanduo, kalvų kliūtys, vidury giria.
Iš rytų ežerus pakeičia vandeninga Žeimena. Aplink vanduo, kalvų kliūtys, vidury giria.
Paskutinio ledlaikio metu čia tūnojo didelė ledo plaštaka. Ji gražiai dengė visą Labanoro kraštą. Pusračiu aplink ją, nuo Švenčionėlių iki Molėtų, pamažu nugulė priemolingas moreninis barjeras. Paskui, matyt, smarkiau atšilo, sparčiau ėmė tirpti ledas, gausiau tekėti vandenys. Tada ir nutirpo ledinė Labanoro plaštaka, tirpusi laipsniškai, įgaudama vis kitokį pavidalą, kol galiausiai išnyko. Visa tai matyti iš likusių, dabar žvirgždais apneštų pailgų pakilumų. Ledyno pakraštys sustojo jau kitapus Labanoro, ir čia ėmė kauptis naujas, šiaurinis ir vakarinis, moreninis barjeras. Nuo jo dar gausiai plūdo tirpstančio ledyno vandenys, sunešę tuos žvirgždus, smėlius, kur dabar beveik ištisai auga pušų giria. Bet kietas priemolio, o kai kur molio dugnas sulaiko paviršiuje vandenį – girioje telkšo daugybė ežerų, mažų ežerėlių, akučių, įvairaus didumo pelkių, liūnų, raistų.
Ledynui pasitraukus, pirmieji dubumoje pradėjo augti medžiai....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!