Kūrybingumas

1590 m. į Pizos bokštą užkopė žmogus, rankoje laikydamas ketaus rutulį ir švino kulką. Abu daiktus jis mėtė nuo bokšto. Apačioje stovėjo jo mokiniai ir jis pas pamatė, kad daiktai nukrito vienu metu. Šio žmogaus vardas-Galilėjus. Taip jis įrodė, kad kūno kritimo greitis nepriklauso nuo jų svorio –jis paneigė Aristotelio mechaniką, kuria visi šventai tikėjo porą tūkstantmečių.
Psichologijos žodynas pateikia tokį kūrybinio mąstymo apibrėžimą: kūrybingumas yra sugebėjimas kelti naujas idėjas, mąstyti savarankiškai, nestereotipiškai, greitai orientuotis probleminėje situacijoje, lengvai rasti netipiškus sprendimus. Lemiamą reikšmę kūrybiškam mąstymui formuotis turi individualios asmenybės savybės: mąstymo grreitumas, tikslumas, lankstumas, poreikis nuolat tobulinti įvairius gebėjimus.
Sąvoka kūrybinis mąstymas atsirado gana seniai – iš kasdienės patirties formavosi požiūrus, kad tokia kūrybinė produktyvi proto veikla, kurios neapima logika, tirianti taisyklingo mąstymo dėsnius. Nuo seno egzistavo kūrybinės profesijos: dailė, mokslas, technika ir kt. Psichologai kūrybingumu susidomėjo XIX a. Pab. Pradėję spręsti genijaus, kaip ypatingo talento problemą. Tačiau jų darbai buvo aprašomojo pobūdžio ir gilinoso į genijau paslaptį tuo metu prieinamais būdais. 1870 m. pasirodo Golton knyga , korioje mėginama analizuoti genijų biografijas (aprašomasis metodas), kelti paveldimumo įgimtumo klausimus. Daug tokių darbų galima rasti XX a.pr. , kutiuose svarstoma , kas yra genijaus, kas lemia genialumą, santykis tarp genijų ir psichinės ligos.
• insight‘o (netikėtas sprendimas). Pvz., matematikas A. Puankarė, dvi savaites be rezultatų sąmoningai sudarinėjęs įvairias kombinacijas, išvažiavo į geologijos ekspediciją. Kelionėje jis pamiršo savo darbą, bet atvykus į kalnų miestelį, lipant į omnibusą, jam be jokių pastangų toptelėjo idėja.
• Patikrinimas, ar idėja iš tikrųjų yra tinkanti.
Daugelis psichologijos krypčių atstovų tyrinėjo kūrybingumą. Geštaltpsichologai teigė, ka kūrybinis procesas, besitęsientis keletą metų, pasibaigiantis žymiais atradimais, yra labai panašus į žmogaus problemos sprendimą lboratorijos sąlygomis. Geštaltistai sudarė pagrindą tyrinėtojams suformupti požiūrį, kad kūrybinis procesa nėra būdingas tik genijams, o yra žymiai visuotiesnis dalykas. Norint tirti kūrybingumą , nebūtina tirti vien genijus. Tai yra kiekvieno žmogaus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!