Kuršių nerijos nacionalinis parkas skaidrės

 • • Kuršių nerijos nacionalinis parkas Kuršių Nerijos nacionalinis parkas • Kuršių nerijos nacionalinis parkas yra Lietuvos vakaruose, Kuršių nerijoje, užima 264,74 km2 plotą, sausuma užima 37% teritorijos. Iš rytų parką skalauja Kuršių Marios, iš vakarų Baltijos jūra. • Kuršių nerijos nacionalinis parkas įsteigtas 1991 metais, siekiant išsaugoti vertingiausią gamtiniu ir kultūriniu požymiu Lietuvos pajūrio kraštovaizdžio kompleksą su unikaliu Europoje kopagūbriu ir etnokultūrinio paveldo vertybes. 2000 metais Kuršių nerijos nacionalinis parkas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūrinė kraštovaizdžio vertybė Kuršių nerijos nacionalinis parkas išsiskiria savo unikalumu, kadangi tarp Kuršių marių ir Baltijos Jūros esantis siauras Kuršių nerijos pusiasalis sudarytas iš vandens srovių atnešto smėlio. Vėjų supustytos kopos, drėgni pažemėjimai, paplūdimiai – visas šis gana jaunas kraštovaizdis nuolat kinta. Siekiant sulaikyti pustomą smėlį, dideli kopų plotai buvo užsodinti mišku. Senajame nerijos miške, ypač arčiau jūros, dėl nuolat pučiančių vėjų, medžiai auga pasvirę. • Kuršių nerijos nacionalinis parkas išsiskiria savo unikalumu, kadangi tarp Kuršių marių ir Baltijos Jūros esantis siauras Kuršių nerijos pusiasalis sudarytas iš vandens srovių atnešto smėlio. Vėjų supustytos kopos, drėgni pažemėjimai, paplūdimiai – visas šis gana jaunas kraštovaizdis nuolat kinta. Siekiant sulaikyti pustomą smėlį, dideli kopų plotai buvo užsodinti mišku. Senajame nerijos miške, ypač arčiau jūros, dėl nuolat pučiančių vėjų, medžiai auga pasvirę. Be gamtos vertybių nacionaliniame parke saugomi ir kultūros paveldo objektai: etnografinės žvejų sodybos, senosios XIX a. pabaigos – XX a. pradžios vilos Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos, Smiltynės gyvenvietėse, užpustytų senųjų gyvenviečių kultūriniai sluoksniai, senosios Nidos kapinės, Nidos ir Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčios, kiti būdingos medinės architektūros pastatai. • Be gamtos vertybių nacionaliniame parke saugomi ir kultūros paveldo objektai: etnografinės žvejų sodybos, senosios XIX a. pabaigos – XX a. pradžios vilos Nidos, Juodkrantės, Preilos, Pervalkos, Smiltynės gyvenvietėse, užpustytų senųjų gyvenviečių kultūriniai sluoksniai, senosios Nidos kapinės, Nidos ir Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčios, kiti būdingos medinės architektūros pastatai. • Įdomios senosios Nidos kapinės, memorialinės vietos, užpustytų kaimų vietovės. Yra keletas muziejų – Kuršių nerijos nacionalinio parko gamtos muziejus, Jūrų muziejus-akvariumas Smiltynėje, Žvejo etnografinė sodyba, gyventojų verslų ekspozicija, Gintaro galerija-muziejus, T. Mano kultūros centras Nidoje. Akį traukia daug gerai sutvarkytų ir restauruotų pamario žvejų sodybų, kurių ypač gausu Nidos ir Juodkrantės senosiose dalyse. Lankomiausios Kuršių nerijos vietos • Kuršių nerijoje nutiestas 50 km ilgio dviračių takas, kuris driekiasi per visą Kuršių neriją. Su Pilkųjų kopų kraštovaizdžiu nerijos lankytojai gali susipažinti apsilankę Naglių gamtos rezervato pažintiniame take (ilgis 1,2 km). Juodkrantės sengirėje įrengtas pažintinis pėsčiųjų takas (ilgis 1,6 km), skirtas susipažinti su Kuršių nerijos medžiais, Nidos apylinkėse – Parnidžio pažintinis takas (ilgis 1,8 km). Netoli Juodkrantės paukščių mylėtojai gali stebėti pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų gyvenimą. Čia didžiausia Lietuvoje šių paukščių perimvietė. Regyklos, iš kurių atsiveria puikūs Kuršių nerijos bei Baltijos jūros ar Kuršių marių vaizdai, įrengtos ant Avikalno, Pilkosiose kopose Naglių rezervate, ant Parnidžio kopos. Istorija • Kuršiai – vienintelė Lietuvos teritorijoje gyvenusi gentis, turėjusi platų išėjimą į Baltijos jūrą. • Kuršiai vertėsi: • Žemdirbyste; • Gyvulininkyste; • Žvejyba; • Amatais; • Prekyba su Baltijos jūros baseino, Padneprės ir Pavolgio kraštais. Architektūra • Kuršių architektūrai būdingi bruožai: • Vėtrungės; • Namai, dengti nendrėmis, kurių kraigai baigiami lėkiais (pagrindiniai – žirgeliai); • Ornamentuotos vėjalentės; • Namų sienos dažniausiai dažomos rudai raudona arba mėlyna spalvomis; • Ornamentai būna balti arba šviesiai mėlyni. Raganų Kalnas • Raganos kalnas – 42 m aukščio parabolinė kopa Juodkrantėje. Garsi tautodailės skulptūrų parku, kuris įrengtas 1979 m. • Raganų kalno skulptūrų ekspozicijos (Jono kalno) šlaitai apaugę pušimis, nuo viršūnės matosi Baltijos jūra, o iš kitos pusės - Kuršių marios. Anksčiau kopos pietų ir rytų šlaitai nebuvo apaugę medžiais, tad nuo kopos viršaus buvo matomi smėlynai. Skulptūrų parkas • Raganų kalnas apipintas legendomis. Sakoma, kad nuo neatmenamų laikų ne tik žmonės mėgo šį kalną, bet ir velniai su raganomis čia savo puotas keldavę. Įkvėptas tokių pasakojimų Juodkrantės girininkas Jonas Stanius sugalvojo atgaivinti senuosius pasakojimus ir juos realizuoti skulptūrų pavidalu. 1979 m. surengta pirmoji kūrybinė stovykla, į kurią susirinkę liaudies meistrai iš visos Lietuvos sukūrė 25 skulptūras. Negyvosios kopos • Vienas įspūdingiausių Kuršių nerijos kraštovaizdžio elementų – pilkosios kopos. Tai stiprių vėjų ir smėlio sukurtos įspūdingos daubos ir išgraužos, savaiminė žolinė augalija, senųjų miško dirvožemių fragmentai. Šaltiniai • http://www.nerija.lt/lankytinos-vietos • http://www.nerija.lt/gamta • http://www.nerija.lt/istorija-ir-kultura • http://www.nerija.lt/krastovaizdis • http://www.nerija.lt/aktyviam-poilsiui • http://www.google.lt/images

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!