Nacionalinis parkas – teritorija, kurioje saugomas tam kraštui būdingas kraštovaiz-dis, savitos gyvenvietės, kultūros vertybės.
Lietuvoje yra 5 nacionaliniai parkai: Aukštaitijos, Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaiti-jos ir Trakų (istorinis).
Kuršių nerijos nacionalinis parkas yra vakarinėje Lietuvos dalyje, nerijos pusiasaly-je. Jo rytinius krantus skalauja marios, o vakarinius – gintaringa Baltija.
Nerija jungiasi su Sembos pusiasaliu ties Šarkuva Karaliaučiaus srityje, o ties Klai-pėda atskirta nuo žemyno vos 0,5 km pločio sąsiauriu. Nedidelėje nerijos teritorijoje su-siklostė skirtingo reljefo ruožai: saulėtas jūros paplūdimys, žmonių mechaniškai sufor-muota prieškopė, arba pajūrio apsauginis kopagūbris, toliau kauburiuota, o kartais plokščia lyguma marių link tęsiasi palvė ir kupstynė, apaugusi žole, krūmais ar me-džiais, dar toliau matyti svarbiausias nerijos reljefo elementas – didysis kopagūbris, ap-želdintas ar pustomas, o už jo – pamario palvė ir marių paplūdimys.
Klimatas jūrinis. Nešaltos žiemos, vėsūs pavasariai, nekarštos vasaros. Užtat šilti ir ilgi rudenys. Šilčiausias mėnuo – rugpjūtis, vidutinė jo temperatūra apie 17°C, o šal-čiausias – vasaris, apie -3°C šalčio. Šalčiai prasideda gruodžio pabaigoje. Visą žiemą sniego danga pastovi neišsilaiko, nes dažni atodrėkiai. Žiemą nerijoje oras labai drėg-nas, pavasarėjant sausėja. Kritulių daugiausia iškretna rudenį. Lietingiausias mėnuo – rugpjūtis. Nerijoje, o ypač Nidoje daugiau negu kitur Lietuvoje esti giedrų saulėtų die-nų. Rudenį ir žiemą pasitaiko labai stiprių audrų, kurios padaro daug žalos miškams ir išardo prieškopę.
Dirvožemiai palvėje, apaugusioje mišku, velėniniai jauriniai, palvėje prie marių, kur palankesnės sąlygos ir netoli gruntiniai vandenys, puveningi ir durpiški. Pustomo smė-lio vietose dirvožemio nėra.
Nacionalinis parkas užima apie 26,4 tūkst. ha, iš to ploto nerijos sausumos – apie 9,7 tūkst. ha, vandenų – 16,7 tūkst. ha. Jūros vandenų parko teritorijai priskiriama 12,5 tūkst. ha ir per 4,2 tūkst. ha marių. Likusi nerijos sausumos dalis priklauso Karaliau-čiaus sričiai (Rusijos federacijai). Šiaurinė nerijos dalis – 0,8 tūkst ha – priklauso Klai-pėdai, o visa kita dalis – Neringos miestui. Apie 0,3 tūkst. ha nerijos užima gyvenvietės.
Plačiausia nerijos vieta ties Bulvikio ragu...
Šį darbą sudaro 1350 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!