Kultūros laimėjimai, kurių pasiekė Lietuva Renesanso epochoje

Po Žygimanto Senojo vedybų su Milano kunigaikštyte Bona Sforza. Ji į Lenkiją ir Lietuvą atsivežė italų architektų, dailininkų, muzikų. Su Bonos vardu siejamas įvairių naujovių įdiegimas: nuo šakutės iki įmantrių pokylių šokių. Jos ir Žygimanto Augusto iniciatyva renesansiniu stiliumi buvo perstatyta Vilniaus žemutinė pilis. Pilies architektūra darė poveikį didikų rezidencijoms ar jų funduotoms bažnyčioms, miestiečių namams. Renesanso knygų būta ne tik valdovo Žygimanto Augusto, bet ir bajorų ar net miestiečių bibliotekose. Augantį susidomėjimą valstybės istorija ir kolektyvinės istorinės atminties poreikį išreiškė istoriografijos žanras.
Keliauti po Europą, būti Italijoje, išmokti, antikinių kalbų didikams atrodė būtina. Didikai tuo metu dar stengėsi būti mokslo ir meno mecenatai ir tai, be abejo, padėjo humanizmo idėjoms plisti tarp inteligentų pasauliečių ir dvasininkų.
Iš tikrųjų XVI a. Lietuvoje niekas negalėjo atgimti, nes ji pati kaip integrali Vakarų civilizacijos dalis dar tebebuvo „naujagimė". Net garsiuosiuose Žygimanto Augusto rūmuose Vilniuje, pastatytuose sekant Vaveliu, nepaisant įvairias pareigybes užėmusių italų ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!