Kulturinių renginių organizavimo verslo aplinkoje analizė

ĮVADAS „ Kultūra nėra prabanga, tai – būtinybė.“ Gao Xingjian Kultūra yra svarbi pasaulio, valstybių bei žmonių dalis. Kultūra yra paveldima ir perduodama iš kartos į kartą, plėčiant savo šakas. Jau nuo senivo amžiaus žmonės domisi įvairiomis kultūros kriptimis, bet anksčiau tai daryti ne buvo taip lengva kaip dabar. Mūsų laikais kultūra yra ne tik žmonių papročių, dvasės arba kalbos dalis, bet ir visos valstybės socialinė, politinė bei ekonominė dalis, todėl vyriausybė padeda vystitis naujosioms kultūrinėms organizacijoms kurios stengiasi kultūros šaltinius padaryti lengvai prieinamus bet kuriam valstybės piliečiui. Žmonių poreikiai dometis kultūra yra skirtingi: vieni daro tai iš smalsumo, kiti dėl to kad jiems tai patinka, treti dėl to kad jaustis išsilavinusiems, o kai kurie žmonės randa, kad kultūriniai renginiai yra geriausias poilsis, nes tokio poilsio metu žmonės patenkina ne tik daug paprastų poreikių, jie atsipalaiduoja, pailsi kūnu ir dvasia, bet ir lavina savo kultūrinį ir intelekto lygį. Tema – kultūrinių renginių organizavimo verslo aplinka yra aktuali, nes žmonių pasirenkančių organizuotus kultūrinius renginius kaip būdą ilsetis arba pramogauti skaičius vis didėja, dar temos aktualumą įtakoja tai, jog daugėja ir įmonių dirbančiu kultūros srityje, o tai skatina kultūrinių renginių organizavimo verslo plėtrą. Remiantis 2009 metų duomenimis, trečiajame pagal dydį mieste Lietuvoje, Klaipėdoje jau veike apie 550 kūrybinėms industrijoms priskirtinų įmonių, kurių pajamos 2007 metais sudarė apie 2,6 % Klaipėdos miesto bendrojo vidaus produkto1. Dėja, kūrybiškumo, inovacijų ir kūrybinės pramonės sąvokos dar menkai pripažintos Lietuvoje verslo ir kultūros kontekste. Kūrybiškumas dažniausiai pas mus vartojamas kalbant apie menininkų veiklą ir edukaciją. O juk kūrybiškumas be abejonių yra vienas svarbiausių prisitaikymo ir išlikimo garantų visos rūšies verslams. Darbe siekiama išnagrinėti visus kultūrinių renginių organizavimo verslo aplinkos elementus ir jų sampratas, be to aprašyti jų dabartinė politinė, ekonominė, socialinė situacija Lietuvoje. Taip pat išaiškinti ir aprašyti atskirus elementus priklausančius vidinei aplinkai bei rinkodarai. Darbo problema. Kultūrinių įstaigų, organizuojančių įvairius renginius, veikla vykdoma tam tikroje aplinkoje, kuri įtakoja tos bendruomenės kultūrinius poreikius. Nuo aplinkos, jos veiklos aktyvumo, ten dirbančių kultūros darbuotojų, renginių organizatorių vadybinių gebėjimų priklauso kultūrinių renginių kokybė ir jų galimybė tenkinti gyventojų kultūrinius poreikus. Gyventojų kultūriniai poreikiai auga, didėja pasiūla, todėl labai svarbu, kad organizuojami kultūriniai renginiai būtų įvairūs, įdomūs ir juose lankytūsi gyventojai. Kultūrinių renginių, atitinkančių gyventojų kultūrinius poreikius organizavimui, reikalingos ne tik besikeičiančios kultūrinės įstaigos, bet ir profesionaliai pasirengę kultūros vadybininkai, tačiau profesionalių vadybininkų pasiruošusių renginių organizavimui trūksta ir organizuojami renginiai ne visai tenkina gyventojus. Darbo tikslas. Atlikus mokslines literaturos, statistikos duomenų bei kitų mokslinių straipsnių ir darbų, susijusius su kultūrinių renginių organizavimo verslo aplinkos tema, analizę aprašyti kultūrinių renginių organizavimo verslo aplinkos elementų pozicija Lietuvoje. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinę literatūrą bei šalies teises aktus atskleidžiančius bendra kultūrinių renginių organizavimo verslo šakos ir jos sistemos elementų sampratą 2. Apibūdinti kultūrinių renginių organizavimo verslo išorinė ir vidinė aplinka bei rinkodaros elementus mokslines literaturos bei statistinių duomenų pagalba. 3. Įvertinti kultūrinių renginių organizavimo verslo aplinką remiantis gautais duomenimis. Darbo objektas – kultūrinių renginių organizavimo verslo aplinka. Tiriant kultūrinių renginių verslo aplinką naudoti tokie tyrimo metodai: • turinio analizė, • duomenų sisteminimas, • lyginamoji analizė. 1. BENDRA KULTŪRINIŲ RENGINIŲ ORGANIZAVIMO VERSLO ŠAKOS SAMPRATA Kultūriniai renginiai yra labai svarbi kiekvieno miesto, iš dalies ir visos šalies, gyvenimo dalis, turinti įtakos kultūrinei, socialinei ir ekonominei bendruomenės raidai bei vystymuisi, todėl svarbu, kad būtų organizuoti kokybiški renginiai, atitinkantis gyventojų kultūrinius poreikius. Kultūrinai renginiai gyventojam yra gana svarbus laisvalaikio praleidimo būdas ir kultūrinių poreikių tenkinimo galimybės. Toliau yra pateikiamos detalios sąvokos susijusios su kultūrinių renginių organizavimo verslo aplinka. Kultūrą. Kultūros apibrežimų yra labai daug – neatsitiktinai Didžiosios Britanijos kultūros studijų mokslo atstovas Raymondas Williamsas kultūrą priskiria prie sudetingiausių anglų kalbos žodžių. Jis pasiūlė tris gana plačius kultūros apibrėžimus, kurie padeda paaiškinti kultūros sąvoką. Lentelė Nr. 1 Kultūros apibrežimai Šaltinis: Lietuvos kultūros darbuotojų kvalifikacijos kėlimo plėtra.Rinkodaros prienonių valdymas kultūros įstaigų veikloje.Vilnius,2007 Kultūrą apibrėžti sunku. Ji gali reikšti vaizduojamąjį meną, įskaitant pačius įvairiausius meno kūrinius, kultūros prekes ir paslaugas. Be to, kultūra turi ir antropologinės reikšmės. Tai simbolinio reikšmių, įsitikinimų, vertybių, tradicijų, išreiškiamų kalba, menu, religija ar mitais, pasaulio pagrindas. Todėl kultūra atlieka esminį vaidmenį žmonijai vystantis ir užima reikšmingą vietą sudėtingame individų ir bendruomenių tapatybių ir įpročių modelyje. Renginys. Tai organizuotas viešas žmonių susibūrimas, veiksmas – koncertas, spektaklis, šventė, mugė, akcija, varžybos ir kt., kurio forma nepriskiriama susirinkimo sąvokai (mitingas, piketas, demonstracija, pilietinė akcija ir kt.). [2] Prie kultūros renginių priskiriami grafikos, tapybos, fotografijos, teatro, kino, muzikos, baleto, atlikėjų, įskaitant mugių, parodų (pvz., gėlių, šunų), cirko ir kitokie panašūs renginiai.[4] Renginiai gali būti skirstomi įvairiu pagrindu: pagal laisvalaikio lygius, pobūdį, dalyvių skaičių, organizavimo laiką, vietą. Renginį organizuojant svarbiausios kategorijos yra turinys ir forma, sudarantys organišką vienovę. Organizavimas. Organizavimas – tai plano įgyvendinimo organizacinės sistemos (žmonių, dalyvaujančių plano realizavime pareigų, darbų ir tarpusavio ryšių) sudarymas, t.y. toks darbo, valdžios ir išteklių paskirstymo tarp organizacijos narių ir jų suderinimo procesas, kuris leidžia jiems pasiekti organizacijos tikslus. Verslo aplinka. Vidinė verslo aplinka – tai veiksniai tiesiogiai susiję su verslininko galimybėmis, tai yra vartotojai, tarpininkai, konkurentai, darbo ištekliai ir pan. Kitas vidinys verslo aplinkos veiksnys – konkurentai. Dažnai konkurentai lemia kokia produkcija gaminti ir kokia kaina parduoti. Konkurencija vyksta ne tik dėl vartotojo, bet ir dėl darbo išteklių, medžiagų, kapitalo ir teisės taikyti technikos naujoves. Nuo konkurencijos lygio priklauso verslininko darbo sąlygos, santykiai su pavaldiniais, darbo užmokestis. Kiekvienas verslininkas turi būti gerai susipažines su savo konkurentais turi pasimokyti iš jų, tada jis galės nuspręsti kiek turi kainuoti jo produkcija. Išorinė verslo aplinka - tai nuo verslininko nepriklausanti aplinka, tai yra gamtos aplinka, politinė – teisinė aplinka, ekonominė aplinka, konkurencinė aplinka, technologinė aplinka, socialinė – kultūrinė aplinka ir pan. Pati svarbiausia išorinė verslo aplinka yra gamta. Tiktai ji gali aprūpinti žaliavomis, o jos ištekliai yra riboti. [5] [2] Klaipėdos rajono savivaldybė [žiūrėta 2011m. sausio 22 d.]. Prieiga per internetą: [4]Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, PVM tarifai, [žiūrėta 2011m. sausio 22 d.]. Prieiga per internetą: http://mic.vmi.lt/documentpublicone.do?&id=1000067776&tree_id=1000003186 [5] (Bagdonas E.Verslo pradmenys. Kaunas: 2008) Kultūros vieta šalies turizmo sistemoje Tarp kultūros ir turizmo egzistuojantis ryšys yra svarbiausias aspektas, labai akivaizdžiai bylojantis apie kultūros įndėlį į vietinę plėtrą. Kultūros turizmas dažnai yra siejamas su dideliais miestais, kadangi juose yra dažniausiai sukaupta didžiausia kultūros paveldo dalis, iš vienos pusės, bei šiuolaikinio meno vertybių, iš kitos pusės. Kultūra gali buti pagrindinė arba šalutinė priežastimi, dėl kurios pasirenkama lankymo šalis. Europos Ekonomikos ir socialiniu reikalu komiteto nuomone, kulturos turizmą labiausiai pritraukia paveldo objektai, parodos ir muziejai, kultūriniai - pramoginiai renginiai bei kino turizmas. 2. KULTŪRINIŲ RENGINIŲ ORGANIZAVIMO VERSLO APLINKOS ANALIZĖ 2.1 Kultūrinių renginių organizavimo verslo išorinė aplinka Kultūra yra sudėtinė visuomenės politinės, socialinės, ekonominės raidos dalis, priklausanti nuo šios raidos pokyčių ir problemų, bet dažnai ir pati skatinanti naujoves bei nestokojanti galių socialinei bei ekonominei krašto plėtrai spartinti. Taip pat akivaizdu, kad kultūra ir menas yra nepakeičiami valstybės „didžiosios“ politikos įrankiai, nes dažnai kaip tik jie įtikinamiausiai atstovauja šaliai, padeda tautoms susikalbėti, pažinti vienai kitą ir susitarti. 2.1.1 Politiniai-teisiniai veiksniai Lietuva, būdama demokratinė valstybė, pripažįsta tarptautinėse sutartyse įtvirtintas nuostatas, kad kultūrinių teisių užtikrinimas būtinas žmogaus orumui ir jo ugdymui, kad kalbinė ir kultūrinė įvairovė yra viena iš pagrindinių laisvos ir demokratiškos visuomenės gyvenimo elementų. Kaip žinoma, Nepriklausomybės dešimtmečiu teisinė Lietuvos kultūros bazė buvo kuriama laikantis nuostatos, kad kultūros veiklą bei institucijas reglamentuojančius įstatymus ir kitus teisės aktus vertėtų rengti pagal atitinkamas kultūros ir meno sritis. 1990–1999 m. Lietuvoje buvo priimta apie 80 įvairių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kultūra. Per pirmąjį Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį buvo sukurtos pakankamos teisinės, administracinės ir politinės prielaidos tolimesnei kultūros plėtrai užtikrinti. Meninė kūryba, profesionalusis menas atspindi kūrybos įvairovę, parodo šalies kultūros lygį. Valstybė užtikrina meninę kūrybinę veiklą, profesionalaus meno egzistavimą ir tuo sąlygoja Lietuvos meno pajėgumą konkuruoti pasaulio meno rinkoje, padeda kurti patrauklų valstybės įvaizdį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės gegužės 14 d. nutarimu Nr. 542 patvirtintose Lietuvos kultūros politikos nuostatose (Žin., 2001, Nr. 42-1454) numatyti ilgalaikiai kultūros politikos tikslai: • skatinti kūrybinę veiklą ir įvairovę, • skatinti nacionalinės kultūros atvirumą. Pagal Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją (24 str.) kiekvienas žmogus gali naudotis ne tik pilietinėmis bei ekonominėmis, bet ir socialinėmis kultūrinėmis teisėmis. O pagal Lietuvos Respublikos Konstitucija: • Kultūra, mokslas ir tyrinėjimai bei dėstymas yra laisvi. • Valstybė remia kultūrą ir mokslą, rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga. • Dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius su mokslo, technikos, kultūros ir meno kūryba, saugo ir gina įstatymas. (LR Konstitucija, 1992, 42 str., III sk.). Kiekviena Lietuvos miesto rajono savivaldybė turi savo renginių organizavimo viešojo naudojimo teritorijose taisyklės. Dokumentas sudarytas iš kelių skirsnių ir yra patvirtintas miesto mero. Vieni iš svarbesnių jų skirsnių yra: • VI. Renginių laikas - kur yra apribojamas renginių laikas, grojimo ir garso transliavimo laikas bei atskirai vaikams ir paaugliams skirtu renginių trukmė. • VII. Renginių vieta – kur yra nurodyti renginiai reikalaujantys administracijos leidimo bei aprašyti reikalavimai žmonių saugumui aprupinimui renginio metu. • VIII. Reikalavimai renginių organizatoriams – kur yra nurodyti reikalavimai žmonių bei renginyje naudojamo turto saugumui užtikrinimui, švaros ir tvarkos palaikymui, reikiamų leidimų renginyje numatomai veiklai turėjima. Taip pat reikalaujama pristatyti iki leidimo išdavimo papildomus dokumentus, pareikalautus administracijos Kultūros skyriaus, įrodančius organizatorių pasiruošimą renginiui (suderintas schemas, leidimus, licencijas, raštiškus įsipareigojimus arba sutartis, mokėjimo ir kitus dokumentus) bei laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, šių taisyklių, nustatytų viešosios tvarkos, kelių eismo, priešgaisrinės apsaugos, darbo saugos ir kitų taisyklių, gerbti visuomenės priimtas moralės vertybes, vykdyti valdžios atstovų. Kultūra ir menas yra nepakeičiami valstybės politikos įrankiai, nes dažnai kaip tik ji įtikinamiausiai atstovauja šaliai. Kultūros politika atspindi organizuotą kultūros praktiką, produktus ir jų gamybos, cirkuliacijos bei vartojimo formas, kurios priskiriamos kultūros sričiai. Kultūros politika siekiama keisti santykius tarp kultūros išraiškos formų ir tarp gyvenimo būdų. Kultūros politika pasireiškia per Vyriausybės ar Savivaldybės institucijas, kurios nustato kultūros išteklių naudojimo gaires Valstybės ir savivaldybės institucijos, siekdamos kultūros politikos tikslų, koncentruojasi ties šiomis strateginėmis kryptimis: skatindamos kūrybinę veiklą ir meno įvairovę - - remia profesionalųjį meną ir kūrybinę veiklą, meno kūrėjų organizacijas; - užtikrina meninės kūrybos sklaidą; - skatina kultūros industrijos plėtrą; - sudaro sąlygas įgyti profesinį meno išsilavinimą. sudarydamos sąlygas visuomenei dalyvauti kultūroje, ją vartoti - - remia mėgėjų kūrybinę veiklą; - įgyvendina regioninę kultūros politiką; - remia nevyriausybinių organizacijų kultūrinę veiklą Ministerijos nuostata - palaikyti visokio pobūdžio profesionalią, gero lygio, novatorišką kūrybą, skirtingų estetinių ir meninių orientacijų meninę raišką, taip pat ir jai atstovaujančias menininkų grupes. Vienas iš kultūros politikos tikslų – skatinti kūrybos įvairovę. Nemažai dėmesio reiketu skirti vaikams ir jaunimui, nes jie yra svarbūs kultūros politikai ir dėl to, kad jie yra būsimieji kultūros ir meno kūrėjai bei vartotojai. Kūrybiškumo skatinimas šiame amžiuje padės pagrindus ir socialinei integracijai, ir ekonominei gerovei. 2.1.2 Ekonominių veiksnių analizė Per praėjusius 40 metų kultūra tapo svarbiu ekonomikos veiksniu. Vis labiau orientuojantis į laisvalaikį, auga kultųrinės pasiūlos paklausa. Šiolaikiniai meninio ir kultūrinio gyvenimo veiksniai, aktualus ekonomikai: • Miestų ir rengionų patrauklumą šiandien pirmiausia užtikrina jų kultūrinis gyvenimas • Kultūros pramonė kaip ir kultūros institucijos įneša svarbų indėlį į ekonominę miestų bei region raidą ir jų darbo rinką Šiuo metu sulėtėjus ekonomikos augimui, mažėjant įplaukoms į valstybės biudžetą ir kylant finansų krizės grėsmei mažinamas valstybės finansavimas kultūrai. Dėl mažėjančio, neužtikrinto ir nestabilaus finansavimo tenka mažinti teikiamų kultūros paslaugų apimtis. Remiantis valstybės biudžeto duomenimis 2010 metais Poilsiui, kultūrai ir religijai iš valstybės biudžeto skirta 515 mln. litų arba 71 mln. litų mažiau nei 2009 m. Dėl finansavimo mažinimo kai kurios įstaigos, įvertinusios gaunamą finansavimą ir susidariusią padėtį atsisakė imtis įgyvendinti parengtuosius projektus, taigi renginiai vyks pagal supaprastintas programas iš pačių surinktų lėšų, neatsiskaitant Savivaldybei. 2.1.11 Socialinių-kultūrinių veiksnių analizė, Laisvalaikio praleidimo būdai – kiekvieno individo asmeninė pasirinkimo teisė, kuria asmuo išreiškia savo valią, atskleidžia savo požiūrį į vertybių sistemą ir parodo bendrą vidinę kultūrą. Laisvalaikio racionalumo kriterijus – socialinė atsakomybė: kuo atsakingiau žmogus panaudoja laisvalaikį, tuo kryptingiau jis bręsta kaip asmenybė. Todėl pagrindinis laisvalaikio uždavinys socialinėje sistemoje – užtikrinti tokią laiko praleidimo kokybę, kad formuotusi kuo įvairiapusiškesnė asmenybė, sugebanti integruotis į visuomenę. Pagrindinės laisvalaikio funkcijos: ekonominė funkcija, susijusi su darbo jėgų atstatymu ir pagamintų produktų vartojimu; socialinė-psichologinė funkcija, suteikianti asmeniui galimybę pasirinkti – bendrauti ar būti vienumoje, padėti mažinti psichinę įtampą ir atsipalaiduoti; kultūrinė funkcija susijusi su tradicijų palaikymu – kalendorinių švenčių, bendruomeninių bei kitų kultūrinių renginių organizavimu (Adomaitienė, 2000). Gyventojų pragyvenimo lygis, darbas, pajamos, vartojimas – tai veiksniai, lemiantys jų galimybes naudotis kultūros paslaugomis, tuo tarpu ir lankytis kultūriniuose renginiuose. Smunkant šalies ekonomikai mažėja gyventojų pajamos ir perkamoji galia. Dėl to kultūros paslaugos užima vis mažesnę dalį jų vartojimo struktūroje. Didėjant nedarbui kyla grėsmė, kad didės gyventojų, neturinčių finansinių galimybių naudotis kultūros paslaugomis, dalis. Nemažiau svarbus veiksnys, turintis įtakos vartotojo pasirinkimui, yra asmeninės individo vertybės, kurių formavimui didžiausią įtaką daro šeima ir visuomenė. Vertybės gali būti apibūdintos kaip ilgalaikiai įsitikinimai, koks elgesys yra priimtinas, o koks – ne. Įsitikinimai yra vertybės, kurias žmogus suvokia ir kurios rėmiasi jo patyrimu. Sprendimą apsilankyti kultūros renginyje gali lemti įsitikinimas, jog remti menus – garbinga visuomeninė veikla arba kad menas teikia estetinį pasigėrėjimą. Bet sprendimas gali būti paremtas ir įsitikinimu, jog kultūros renginiuose galima įgauti arba įtvirtinti socialinę poziciją. 2.1.4 Technologinių veiksnų analizė Augant visuomenės gerovei ir tobulėjant informacinėms technologijoms, kultūros reiškiniai masinės informacijos priemonių pagalba vis labiau tampa prieinami kone visiems gyventojų sluoksniams. Tobulėjant šioms skaitmeninėms bei informacinėms technologijoms,esmingai praplečiamos kultūros produktų ir paslaugų teikimo galimybes. Tai leidžia organizuoti didesnius, įdomesnius ir kokybiškesnius renginius, tuo pačiu pritraukiant daugiau lankytojų. Technologijos ir galimybę keliauti leidžia žmonėms pasiekti kultūrinius renginius bet kurioje žemės rutulio vietoje. 2.2 Kultūrinių renginių organizavimo verslo vidinė aplinka 2.2.1 Darbuotojai, valdymo struktūra Kultūrinė veikla yra daugialytė ir daugialypė, todėl jai paprastai buriamasi į organizacijas. Pavieniui dažniausiai dirba kūrėjai: kompozitoriai,menotyrininkai, dailininkai, rašytojai, skulptoriai, architektai . Anot Giep Hagoort, organizacija yra formali struktūra, kurioje žmonės bendru darbu siekia tam tikrų tikslų. Organizacijos kuria tik tokius produktus, kurie visuomenei yra reikalingi ir už kuriuos ji pasirengusi mokėti. Beveik nėra tokio renginio, kurį gali surengti vienas žmogus. Renginio organizavimas – kolektyvinis darbas. Būtinas nemažas bendraminčių būrys, kuriame kruopščiai pasiskirstoma pareigomis (prisiimama atsakomybė). Organizatoriai aiškiai turi žinoti, kur, kieno atsakomybėje ir kokia yra vienos ar kitos užduoties pradžia ir pabaiga. Būtinas koordinatorius, kuris gerai žino visą situaciją. Dirbant komandoje renginiai organizuojami kokybiškiau. Bet nemažiau svarbi yra ir renginio organizatoriaus kvalifikacija ir meniniai gebėjimai, nuo to tiesiogiai priklauso renginio kokybė, kartais net ir populiarumas. Kultūrinių renginių organizatorius turi mokėti: išsiaiškinti gyventojų interesus ir poreikius skirtingose kultūrinės laisvalaikio veiklos srityse; įtraukti vaikus, paauglius, suaugusiuosius į aktyvią kultūrinę laisvalaikio veiklą; mokėti praktiškai panaudoti naują kultūrinės laisvalaikio veiklos organizavimo mechanizmą; panaudoti vadybinius sugebėjimus vystant kultūrinių organizacijų, įstaigų, mėgėjiškų susivienijimų veiklą, organizuojant koncertus ir parodas, apžiūras, konkursus, festivalius ir šventes, sporto-sveikatingumo, kitus renginius. Kultūros ir meno specialistai, įstaigų darbuotojai buvo ir tebelieka svarbiausia visų kultūros valdymo, organizacinių darbų, sumanymų, iniciatyvų įgyvendinimo jėga. Teigčiau, kad jie šiandieninių ekonominių sunkumų akivaizdoje rodo susiklausymą, suvokia problemų priežastis ir – daugeliu atvejų vien iš entuziazmo bei pasiaukojimo dirba kasdienius darbus valstybės ir savivaldybių kultūros įstaigose. Jų atlyginimai - vieni iš mažiausių, darbo laikas ir poilsis dažnai nereglamentuotas, darbo sąlygos - ne geriausios. Taigi, dėl šitų priežasčių ir trūksta kultūros vadibyninkų, o tuo pačiu ir renginių organizatorių. 2.2.2 Tiekėjai Paslaugų teikėjas – asmuo, kuris, vykdydamas savo verslą, siūlo ir atlygintinai suteikia kultūros ir pramogų paslaugas vartotojams, ar jo įgaliotas asmuo, rezervuojantis ir (ar) parduodantis bilietus, dovanų čekius arba abonementus į kultūros ir pramogų renginius ar suteikiantis teisę pasinaudoti paslaugomis. Pagal vyriausybės nutarimą tiekėjai teikiant informaciją ir reklamuojant paslaugas, laikosi šio reikalavimo: turi būti suteikta teisinga, išsami, aiški, nedviprasmiška, vartotojui lengvai prieinama informacija apie paslaugas. Paslaugų teikėjas privalo užtikrinti, kad vartotojas būtų informuotas apie paslaugos tiekeją (pavadinimas, buveinė (adresas), telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto, interneto tinklalapio adresai ir pan.) bei, kad būtų suteikta bendroji informacija apie paslaugą (paslaugos pavadinimas; aprašomojo pobūdžio informacija apie paslaugą, paslaugos teikimo data, laikas, vieta, trukmė (jeigu yra); paslaugą teikiantis asmuo, paslaugos kainą it t.t.) Kultūrinių renginių visuomenei organizavimo bei teikimo paslaugas teikia nemažai įmonių bei organizacijų, bet pagrindinis krūvis tenka tokiom kultūros įstaigoms kaip: kultūros centrai, teatrai, muziejai, bibliotekos, galerijos ir kt.. Kultūros ministerijos pavaldžios įstaigos 2009 m. suteikė mokamų kultūros paslaugų už 24277 tūkst. Lt. 2.2.3 Konkurentai Šiandien labai svarbu užimti atitinkamą lyderio poziciją rinkoje. Svarbu turėti savo klientų ratą, kuris pastoviai naudosis sukurtomis paslaugomis. Šis bruožas svarbus tuomet, kai reikia išsilaikyti konkurencinėje aplinkoje, ieškoti būdų ir metodų, kaip pagerinti įmonės ar organizacijos įvaizdį. Įmonės konkurentai- tai dar vienas geras naujų idėjų šaltinis. Sėkmingai veikti šiandieninėje konkurencingoje rinkoje bendrovės gali veikti tik tuomet, kai visoje savo veikloje orientuojasi į klientą: pateikia jam kokybiškesnes paslaugas nei konkurentai Taigi, klientai yra būtent tas rodiklis, kuris skatina įmones atlikti konkurencinės aplinkos analizę, įvertinti tolimesnius savo veiklos etapus, kurie užtikrintų ir tolimesnę sėkmę versle. Konkurencingumas tarp kultūros įstaigų organizuojančių renginius yra tikrai didelis, nes jų yra įsteigta nemažai. Svarbiausiais faktoriais lemiančius vienos ar kitos įstaigos pasirinkima ir skatinančius konkurencija laikomi profesionalus darbuotojai, kokybė organizuotų renginių bei, vis dėl to kaina. Ne mažiau svarbi yra ir auganti konkurencija tarp paramos gavėjų. Vienu iš svarbiausiu sunkumu yra laikomas kultūros finansavimo mažinimas dėl ekonominių problemų, tai labai veikia kulturos vystimą, jeigu ir toliau bus mažinomas finansavimas kils ilgalaikių neigiamų padarinių ir Lietuvos kultūra vis labiau atsiliks ne tik nuo Vakarų Europos valstybių, bet ir nuo savo kaimynų. Europos Sąjungoje Lietuvos kultūra ir menininkai patirs didžiulę konkurenciją, kurios be valstybės pagalbos tikrai neišlaikys. Kol kas kultūra yra turbūt vienintelė konkurencinga sritis, tačiau ši padėtis gali labai greitai pasikeisti. 2.2.14 Tarpininkai Tarpininkai - tai įmonės, padedančios kompanijai realizuoti ir parduoti prekes klientams, t.y. padedančios kompanijai susirasti klientų ir/arba betarpiškai parduoti joms prekes. Kultūrinių renginių organizavimo srityje tarpininkais dažniausiai tampa bilietų platintojai. Jie padeda renginių organizatoriams surasti potencialius jų renginių lankytojus. Taip pat padeda patiems lankytojams įsigyti bilietus į norimą renginį. Dabar viska dar labiau palengvina kompiuterines sistemos, nes bilietus galima įsigyti net neišeinant iš namų. 2.2.5 Klientai-vartotojai Vartotojų visuomenėje gyvenimo stiliaus suvokimą demonstruoja apranga, laisvalaikio veiklos ir kultūros poreikių pasirinkimas. Galima nurodyti daug veiksnių, lemiančių gyventojų paklausą kultūros paslaugoms, bet sąlygiškai juos galima apibrėžti keturiomis pagrindinėmis sąvokomis: • ekonominė padėtis – ekonominiai sunkumai nulėmia gyventojų realių pajamų mažėjimą ir nedarbo didėjimą. Gyventojų perkamoji galia mažėja, nes realaus darbo užmokesčio augimas atsilieka nuo pagrindinių paslaugų (būsto išlaikymas, telekomunikacijos) kainų didėjimo. • tradicijos ir socialinis aktyvumas – renginių lankomumas priklauso ir nuo susiklosčiusių tradicijų, gyvenimo būdo bei socialinio gyventojų aktyvumo. • naujos technologijos - didesnės pajamos atveria ir naujas galimybes tenkinti kultūrinius poreikius naudojantis informacinėmis technologijomis. Kai kuriomis meno formomis visada domisi iš dalies tie patys vartotojai. Kai kurie žmonės lankosi tik vienos rūšies scenos meno spektakliuose arba tik meno muziejuose, bet daugelis žmonių kiekvienais metais dalyvauja keliuose skirtinguose kultūriniuose renginiuose. Lankomumas išauga tiek dėl padidėjusio dalyvių skaičiaus, tiek dėl išaugusio lankymosi dažnumo,tiek dėl abiejų priežasčių. Lankymosi renginiuose dažnumas taip pat susijės su lytimi ir amžiumi. Didesnė tikimybė, kad moterys dažniau dalyvauja visuose kultūros ir meno renginiuose. Nagrinėjant dalyvavimo rodiklius pagal amžiaus grupes konstatuojama, jog vidutinio amžiaus meno vartotojai kultūros renginiuose dalyvauja intensyviausiai, o kuo vyresnio amžiaus – vis rečiau. Įvairių meno formų didžiausio lankomumo rodikliai pagal amžių taip pat skiriasi. Lankomumo rodikliai pagal gyvenamąją vietą geresni tose vietose, kur meno institucijų yra daugiau ir jos lengviau pasiekiamos. 2.3 Kultūrinių renginių organizavimo verslo rinkodaros elementai 2.3.15 Kultūrinių renginių organizavimo verslo produktai/paslaugos Kultūros ir pramogų paslaugos – juridinių ar fizinių asmenų atlygintinai teikiamos paslaugos, vykdant teatrų ir koncertinių įstaigų profesionalaus scenos meno veiklą, kitą kultūros renginių organizavimo ir pramogų paslaugų teikimo veiklą (pvz. Koncertas, šventė, festivalis, paroda, spektaklis). Remiantis antriniais informacijos šaltiniais šiuo metu Lietuvoje preliminariais duomenis yra daugiau nei 200 reikšmingais įvardintinų kultūrinių renginių, festivalių ir švenčių. Be šių renginių paminėtini turėtų būti ir kiti, ne mažiau reikšmingi kultūriniai renginiai: valstybinės ir kalendorinės šventės, konkursai, tautinėms bendrijoms, neįgaliesiems, vaikams ir jaunimui skirti renginiai, užsienio šalių ambasadų bei jų įsteigtų kultūros centrų inicijuoti renginiai. Priklausomai nuo įvairių veiksnių kultūriniai renginiai gali būti klasifikuojami pagal skirtingus kriterijus: mastą (vietiniai, regioniniai, nacionaliniai, tarptautiniai), dydį, dalyvių skaičių, organizavimo vietą, turinį (programą), trukmę (vienadieniai, kelių dienų, mėnesio, sezono, ciklo, proginiai) ir pan. Kadangi didžioji dalis kultūros vystymo sričių realizuojama per kultūros renginius, verslo paramos kultūrai skatinimo kontekste pagrindinius kultūrinius renginius tikslingiausia būtų skaidyti į keletą stambių grupių pagal kultūrinį kontekstą: • akademinės muzikos renginiai; • džiazo ir pramoginės muzikos renginiai; • kino ir multimedijos renginiai; • mėgėjų meno renginiai; • miestų šventės; • šokio ir teatro renginiai; • tradicinės kultūros renginiai; • kiti kultūriniai renginiai (knygų mugės, poezijos festivaliai, literatūros, skulptūrų, šiuolaikinio meno festivaliai ir pan.). 2.3.2 Kultūrinių renginių organizavimo paslaugų kainos Laisvosios rinkos ekonomikoje meno vartotojų išlaidos kultūrai (teatrams, koncertams, operai, baletui) yra labai svarbios. Kultūros įstaigų administratoriai, nustatydami bilietų kainas, turi žinoti, kokie vartotojai sudaro žiūrovų auditoriją. Paslaugos kainą nustatyti sudėtinga, nes ją faktiškai sudaro skirtingos dalys,kurias nėra paprasta identifikuoti ir pateikti, o vartotojas, kaip žinoma, paslaugos kainą dažnai laiko kokybės rodikliu. Vartotojų sprendimai renkantis produktą ar paslaugą susiję su jų kaina, verte ir vartotojui teikiamu pasitenkinimu. Vertė apibūdinama kaip santykis tarp pasitenkinimo produkto ar paslaugos teikiama nauda ir kainos, kurią reikia sumokėti. Daugeliui vartotojų kaina yra svarbi, bet ji yra tik vienas iš vertės nustatymo faktorių. Papildomi kaštai atsiranda, kai vartotojas dėl galimybės naudotis produktu ar paslauga turi atsisakyti kai kurių patogumų (pvz., nepatinka renginio aplinka, nepatogi vieta arba prasta klientų aptarnavimo kokybė). Kitas sprendimui svarbus veiksnys yra produkto ar paslaugos teikiamas pasitenkinimas. Vartotojas susikuria išankstines nuostatas, kurioms įtakos turi draugų ir giminių žodinės rekomendacijos arba žiniasklaida. 2.3.3 Kultūrinių renginių organizavimo paslaugų paskirstymas Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina ir aktyviausiai lankosi tokiuose kultūros renginiuose kaip šventės, mugės bei koncertai. Šiuos renginius mėgsta ir jaunimas, ir vyresnieji. Jų vertinimas nepriklauso nuo išsilavinimo. Šventės, mugės vadinamos masiniais renginiais. Jie traukia įvairių sluoksnių žmones, o koncertų įvairovė leidžia kiekvieno amžiaus, išsilavinimo grupės žmonėms pasirinkti renginį pagal pomėgius. Pagrindiniai renginio tikslai: pajamų gavimas, marketinginė komunikacija, bendruomenės vystymas, savitarpio santykių vystymas. Dar vienu megstamiausiu renginiu tapo festivalis. Lietuva tapo festivalių šalimi: kasmet surengiama daugiau kaip 30 įvairaus masto ir pobūdžio muzikos, teatro, kino, šokio, poezijos, folkloro, mišrių žanrų festivalių. Jie kuria gana margą, įvairiapusę Lietuvos kultūrinio gyvenimo panoramą. Pernykštės diskusijos dėl festivalių parodė, kad organizatorių užmojai gerokai viršija finansines valstybės galimybes, kad būtina – nors kuriam laikui - nustatyti aiškesnę festivalių finansavimo tvarką. Ministerija laikosi nuostatos, kad festivaliai yra vienas iš tinkamiausių būdų skleisti meną visuomenėje, suteikti žmonėms progą pažinti įvairialypę kūrybą. Kartu esame suinteresuoti, kad juose dalyvautų didesnis skaičius Lietuvos atlikėjų, kad būtų vaikams ir jaunimui skirtų renginių, kad festivaliai priartėtų prie nedidelių Lietuvos miestelių gyventojų. 2.3.4 Kultūrinių renginių organizavimo paslaugų rėmimas Valstybė remdama meną išlaiko nemaža įstaigų, teatrų, koncertinių organizacijų, muziejų ir parodų salių, kur pasirodo Lietuvos meno kūrėjai. 2009 m. Kultūros rėmimo fondui buvo pateikta 2300 paraiškų kultūros ir meno projektams remti. Dalinis finansavimas skirtas 1171 projektui. Tai sudaro 50,91 procentų nuo visų pateiktų paraiškų. Iš viso 2009 m. paskirstyta 15 556 tūkst. Lt. Finansuojami projektai, reikšmingai prisidedantys prie Lietuvos kultūros ir meno plėtros, sklaidos, prieinamumo, atvirumo ir atsinaujinimo visuose šalies regionuose. Remiantis Lietuvos kultūros srities ekspertų ir specialistų (didžiųjų miestų ir kurortų savivaldybių administracijų kultūros skyriai, Lietuvos liaudies kultūros centras, kultūrinių renginių organizatoriai ir pan.) pateiktomis rekomendacijomis šiuo metu yra sudarytas 100 kultūrinių festivalių ir švenčių sąvadas. Išsamiai išanalizavus šių kultūrinių renginių organizatorius pagal LR Labdaros ir Paramos įstatyme nurodytus galimus paramos gavėjus, galima teigti, kad didžiąją dalį reikšmingų kultūros renginių realizuoja: • labdaros ir paramos fondai (pvz., Lietuvos muzikų rėmimo fondas, ); • biudžetinės įstaigos (pvz., Kauno m. savivaldybės administracijos Kultūros ir švietimo departamento Kultūros skyrius.); • asociacijos (pvz., Lietuvos kompozitorių sąjunga.); • viešosios įstaigos (pvz.,Vilniaus festivaliai.); • privačios verslo įmonės ir organizacijos. Statistikos departamentas pateikia apibendrintus duomenis, todėl nėra galimybių detaliau analizuoti ir išskirti, kokios kultūros sritys yra labiausiai remiamos, kas yra didžiausi rėmėjai. Šie duomenys neatspindi bendros situacijos, tačiau apima vieną iš paramos kultūrai būdų – informacinių rėmėjų suteiktą paramą kultūros institucijoms ir renginiams viešinimo paslaugomis. Rėmimas nuo reklamos atskiriamas pagal tai, ar viešinimo paslaugos teikėjas yra tarp renginių rėmėjų (jei viešinimo žinutėje yra paslaugos teikėjo logotipas ar pavadinimas, tokia paslauga priskiriama prie rėmimo). Viešinimo paslaugos televizijoje sudaro didžiausią dalį (42%) paramos, laikraščiai - 26%, radijas ir lauko iškabos – 15% ir 14% atitinkamai. Mažiausia informacinių rėmėjų paramos dalis, suteikta kultūrai, yra žurnaluose (3%) ir video iškabose lauke (1%). Analizuojant vyraujančius žiniasklaidos tipus pagal sektorius, stebima panaši situacija tiek teatrų, meno ir kultūros sektoriuje, tiek koncertų, festivalių ir renginių sektoriuje: televizija sudaro daugiau nei 40%, radijas ir lauko iškabos 10 - 20%. Pagrindinis skirtumas – laikraščių suteiktos paramos dalis: koncertai, festivaliai ir renginiai daugiau nei trečdalį paramos (34%) gauna iš laikraščių, o teatrai, menas ir kultūra gerokai mažiau – penktadalį (20%). Lentelė Nr. 2 Informacinių rėmėjų paramos pasiskirstymas pagal subsektorius Teatrai, menas ir kultūra Koncertai, festivaliai, renginiai TV 44% Šaltinis: TNS-Gallup/OMD Lithuania Pateiktas grafikas leidžia palyginti paramos pasiskirstymą pagal sektorių kiekvienoje informacinių rėmėjų grupėje. Teatrams, menui ir kultūrai skiriamos paramos dalis vyrauja pagal visų, išskyrus laikraščius, žiniasklaidos tipų teikėjus. Lentelė Nr. 3 Informacinių rėmėjų paramos pasiskirstymas pagal subsektorius Taigi, apibendrinant galima teigti, jog informacinių rėmėjų parama kultūrai auga visuose pagrindinėse žiniasklaidos grupėse (televizija, laikraščiai, radijas). Pagrindinės produktų grupės, gaunančios daugiausia paramos iš informacinių rėmėjų, yra rimtosios muzikos koncertai ir festivaliai, operos, muzikiniai teatrai ir baletai bei spektakliai. Parama, skiriama minėtiems kultūros subsektoriams vis auga. Lentelė Nr. 4 Informacinių rėmejų paramos pasiskirstymas pagal sektorius Kultūros renginių organizatorių nuomone, parama kultūrai nėra laikoma patrauklia, teikiant paramą yra siekiama “greito atsipirkimo efekto”, kurio kultūros renginiai negali garantuoti. Verslo atstovai išsakė nuomonę, kad paramos teikimas kultūrai nėra tiesiogiai įmonei naudą nešantis veiksmas, greičiau tai yra ilgalaikė investicija. 2.4 Kultūrinių renginių organizavimo verslo aplinkos įvertinimas (SSGG analizė) Pagrindinis žemiau šioje dalyje pateikiamos SSGG analizės tiklas - apibendrinti ir sujungti išvien aplinkos ir išteklių analizės rezultatus, suklasifikuojant strategiją lemiančius veiksnius į keturias grupes: stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes. SSGG analizės išvados sudaro palankias sąlygas atsakyti į 4 pagrindinius klausimus: • kaip panaudoti stiprybes galimybėms įgyvendinti; • kaip panaudoti stiprybes grėsmėms sumažinti; • kaip ištaisyti silpnybes pasinaudojant galimybėmis; • kokias silpnybes reikia pašalinti, kad sumažėtų grėsmės. Stiprybės • Tobulėjant informacinėms technologijoms esmingai praplečiamos kultūros produktų ir paslaugų teikimo galimybes • Įmonių dirbančiu kultūros srityje padaugėjimas • Kultūrinių renginiu organizavimo paklausos augimas Silpnybės • Dėl sulėtėjusio ekonomikos augimo ir mažėjančio, neužtikrinto ir nestabilaus finansavimo tenka mažinti teikiamų kultūros paslaugų apimtis. • Mažėjant įplaukoms į valstybės biudžetą ir kylant finansų krizės grėsmei mažinamas valstybės finansavimas kultūrai. • Kulturos istaigų personalą neretai sudaro pusiau profesionalai, kurių išsilavinimas apskritai nesusijęs su būtinybę palaikyti kultūrinius procesus Galimybės • Naujų gerai kvalifikuotu specialistų paruošimas • Naujos rėmimo bei finansavimo galimybės Grėsmės • Bet kokie esminiai pokyčiai kultūros finansavimo ir rėmimo skatinimo srityje iššauks kai kurių suinteresuotų šalių pasipriešinimą • Dėl ekonominių problemų Lietuvos kultūra gali atsilikti nuo kaiminystėje esančiu valstybių. • Lietuvos kultūra ir menininkai gali patyrti didžiulę konkurenciją, kurios be valstybės pagalbos tikrai neišlaikys IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS DĖL KULTURINIŲ RENGINIŲ ORGANIZAVIMO VERSLO VYSTYMO ŠALYJE 1. Ekonominiai motyvai neturėtų lemti kultūros vadybininkų veiklos, nors ekonominiai šios veiklos padariniai išties reikšmingi: kuo daugiau žmonių paskatinami aktyviai prisidėti prie meno ir kultūros, tuo dažniau lankomos kultūrinės įstaigos, perkami meno dirbiniai ir knygos, muzikos instrumentai ir natos, garso ir vaizdo laikmenos, abonementai, bilietai į koncertus ir į muziejus, teatro spektaklius ir parodas, užsakomos kelionės į festivalius. 2. Dėl žmonių augančių kultūrinių poreikių jie vis dažniau pasirenka organizuotus kultūrinius renginius kaip būdą ilsetis arba pramogauti tai įtakoja, įmonių dirbančiu kultūros srityje padaugėjimą, o tai skatina kultūrinių renginių organizavimo verslo plėtrą. 3. Apibendrinant kultūrinių renginių organizavimo verslo išorinės aplinkos analizės galima pasakyti, kad ne visi veiksniai yra palankus šio verslo plėtojimui. Kultūra ir menas yra nepakeičiami valstybės politikos įrankiai, nes dažnai kaip tik ji įtikinamiausiai atstovauja šaliai. kūrybos įvairovę, parodo šalies kultūros lygį. Bet sulėtėjus ekonomikos augimui, dėl mažėjančio, neužtikrinto ir nestabilaus finansavimo tenka mažinti teikiamų kultūros paslaugų apimtis. Tai stabdo šio verslo vistymasį. Be to mažėja gyventojų pajamos ir perkamoji galia. Dėl to kultūros paslaugos užima vis mažesnę dalį jų vartojimo struktūroje. Užtat tobulėjant informacinėms technologijoms esmingai praplečiamos kultūros produktų ir paslaugų teikimo galimybes. 4. Apibendrinant kultūrinių renginių organizavimo verslo vidinė aplinka galima pasakyti, kad: • Renginio organizavimas tai kolektyvinis darbas, kuriame kruopščiai pasiskirstoma pareigomis, bet nemažiau svarbi yra ir renginio organizatoriaus kvalifikacija ir meniniai gebėjimai. Kultūros ir meno specialistai, įstaigų darbuotojai buvo ir tebelieka svarbiausia visų kultūros valdymo, organizacinių darbų, sumanymų, iniciatyvų įgyvendinimo jėga. Bet dėl nepalankių darbo salygų jaučiamas kultūros darbuotojų ir organizatorių trūkumas. • Kaip ir kitose ekonominėse veiklose, kultūroje smarkėjanti konkurencija verčia kultūros įstaigas mažinti išlaidas, didinti veiklos efektyvumą ypač meno kūrinių ir kūrybinių projektų platinimo ir pristatymo tarptautinei visuomenei srityje. • Ekonominė padėtis, tradicijos ir socialinis aktyvumas, naujos technologijos lemia gyventojų paklausą kultūros paslaugoms, o lankymosi renginiuose dažnumą labiausiai lemia lankytojo amžius, lytis, išsilavynimas bei gyvenamaja vieta. • Atsižvelgiant į visus rinkodaros elementus galima teigti, jog didžioji dalis kultūros vystymo sričių realizuojama per kultūros renginius. Priklausomai nuo įvairių veiksnių kultūriniai renginiai gali būti klasifikuojami pagal skirtingus kriterijus. • Kalbant apie paslaugu kainas galima pasakyti. kad daugeliui vartotojų kaina yra svarbi, bet ji yra tik vienas iš vertės nustatymo faktorių. Paslaugos kainą nustatyti yra sudėtinga. • Lietuvos gyventojai gi palankiausiai vertina ir aktyviausiai lankosi tokiuose kultūros renginiuose kaip šventės, mugės koncertai bei festivaliai • Valstybė remdama meną išlaiko nemaža įstaigų, teatrų, koncertinių organizacijų, muziejų ir parodų salių, o vienu iš svarbiausiu rėmejų yra informaciniai rėmėjai, jų parama kultūrai auga visuose pagrindinėse žiniasklaidos grupėse. 5. SSGG analizė buvo atliekama įvertinti kelionių organizavimo verslo aplinkos stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes. Rekomendacijos 1. Kultūrinė veikla organizuojant įvairius renginius vykdoma tam tikroje aplinkoje, ją vykdo įvairios kultūros įstaigos organizacijos. Nuo jų veiklos aktyvumo, ten dirbančių kultūros darbuotojų, renginiį organizatorių vadybinių gebėjimų priklauso kultūrinių renginių kokybė. Todėl svarbu, kad būtų nuosekliai rūpinamasi, renginių kokybiškumu bei skiriant daugiau lėšų kultūrai, rengti daugiau kvalifikuotų kultūros vadybos specialistų. 2. Kultūrinai renginiai– gana svarbus laisvalaikio praleidimo būdas gyventojams ir kultūrinių poreikių tenkinimo galimybės. Atliktos apklausos parodo, kad siekiant pagerinti kultūrinį gyvenimą būtina organizuoti daugiau ir įvairesnių masinių renginių. 3. Ieškoti nauju remimo bei finansavimo šaltinių net tik mūsų valstybėje, bet ir uz juos ribu. LITERATŪROS IR ŠALTINIŲ SARAŠAS 1. Sud. Žalpys, E. Meno aritmetika – kultūros vadyba Lietuvoj, pirmoji kanyga:2004, p. 9; 41, 240 . 2. Sud. Žalpys, E. Meno aritmetika – kultūros vadyba Lietuvoj, antroji kanyga:2007, p. 27, 181, 197, 247. 3. Paulavičiutė, A. Renginių organizavimo ABC: 2002, p. 4, 7. 4. Adomaitienė, R. Rekreacines programos: renginių organizavimo metodika. Vilnius: PMRP koordinavimo centras, 2000. 5. Sud. Rauhe, H., Demmer C., vert. Merkevičiūtė, A. Kultūros vadyba. Professionalaus meno teorija ir praktika. Vilnius: p .9, 14, 89, 124, 171, 489, 529, 565. 6. Smulkaus ir vidutinio verslo valdymo žinynas. Lietuvos verslo darbdavių konfederacija, 2008 7. Hagoort, Giep. Meno vadyba verslo stiliumi.Vilnius: Kronta, 2005. 8. Stoner J. A. F., Freeman R.E., Gilbert D.R., Vadyba. 9. Bagdonas, E. Verslo pradmenys. Kaunas: 2008, p. 231. 10. Lietuvos kultūros darbuotojų kvalifikacijos kėlimo plėtra. Šiuolaikinis kultūros įstaigų administravimas ir valdymas.Vilnius, 2007, p.8, 9, 90, 192 . 11. Lietuvos kultūros darbuotojų kvalifikacijos kėlimo plėtra.Rinkodaros prienonių valdymas kultūros įstaigų veikloje.Vilnius,2007, p. 7, 41, 78, 125, 165. 12. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2009 METŲ VEIKLOS ATASKAITA, 2007. 13. LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖ KULTŪROS PAVELDO KOMISIJA., A T A S K A I T A 2007-01-01 – 2007-12-31 14. Kultūros ministro Arūno Bėkštos metinis pranešimas, LIETUVOS KULTŪROS BŪKLĖ. Vilnius, 2000 15. NACIONALINĖ LIETUVOS KULTŪROS PLĖTROS PROGRAMA 2003-2009 m. 16. UAB “Ekonominės konsultacijos ir tyrimai”, VERSLO PARAMOS KULTŪRAI SKATINIMO GALIMYBIŲ STUDIJA, 2006 17. KEA European Affairs. Kultūros ekonomikos Europoje studija / parengta Europos Komisijai.Švietimo ir kultūros generalinis direktoratas: 2006 Elektroninių šaltinių sąrašas: 1. Klaipėdos rajono savivaldybė [žiūrėta 2011m. sausio 22 d.]. Prieiga per internetą: 2. Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, PVM tarifai, [žiūrėta 2011m. sausio 22 d.]. Prieiga per internetą: http://mic.vmi.lt/documentpublicone.do?&id=1000067776&tree_id=1000003186 3. Lietuvos liaudies kultųros centras [žiūrėta 2011m. sausio 20 d.]. Prieiga per internetą: 4. Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra. Kūrybinė ekonomika. [žiūrėta 2011 m. sausio 20 d.]Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!