Kritiniai sociologijos diskursai

1. Istoriniai ir metodologiniai kritinės minties aspektai.
2. Per­sky­ra tarp po­zi­ty­vio­jo ir ne­ga­ty­vio­jo mąs­ty­mo.
3. Kri­ti­nės te­ori­jos ir po­stmo­derniz­mo ry­šiai.
4. Šiuo­lai­ki­nės so­cio­lo­gi­jos kri­zė.
5. Naracinė sociologijos samprata. Simbolinis interakcionizmas. Prielaidos ir pagrindiniai teiginiai.
6. Et­no­me­to­do­lo­gi­jos prielaidos ir pagrindiniai teiginiai.
Valantiejus, Algimantas. 2004. Kritinis sociologijos diskursas. Tarp pozityvizmo ir postmodernizmo. Vilnius: VU leidykla.
Valantiejus, Algimantas. 2005. „Haroldas Garfinkelis, etnometodologija ir matomų, tačiau nepastebimų reiškinių tyrimai“ kn. Haroldas Garfinkelis Etnometodologiniai tyrimai (iš anglų kalbos vertė Algimantas Valantiejus). Vilnius: VU Specialiosios psichologijos laboratorija: i–xxv.
1. Istoriniai ir metodologiniai kritinės minties aspektai
Kritikos terminas
Su kritikos terminu siejami:
a) formalūs aspektai, būdingi V. filosofijai (nuostaba, abejojimas, dialektinis neigimas);
b) socialinė kritika (Marksas);
c) Frankfurto m-kla;
d) Reflektyvioji sociologija (A. Gouldner, C. Wright, P. Bourdieu);
e) Simbolinis interakcionizmas (klausia, kaip konstruojamos reikšmės remiantis subjektyvia interpretacija);
f) Etnomentodologija (kritikos objektas – atsietos teorinės schemos);
g) Poststruktūralizmas;
h) Kritiniai mokslo tyrimai (CSS)
i) Kitos kritinės meodologijos: naujosios etnografijos, kokybinių tyrimų formos, naracinės socialinių mokslų strategijos.
Terminas kritinis apima tarpdalykinius, konstrukcionistinius, kontekstinius, dialektinius, emancipacinius tikrovės aspektus. Vengia dvinarių socialinės tikrovės aiškinimo (juoda-balta) formų. Skeptiškai vertina absoliučias pradžias, kritikuoja didžiąsias metanaracijas. Bet kurios naujos pradžios paskelbimas absoliučia – kritiką sunaikintų. Domimasi ne tiek pozityviu (aprašomuoju), kiek probleminiu (negatyviuoju) dalyko pateikimo būdu. Reikalauja įvairių socialinių ir humanitarinių disciplinų jungimo: sociologijos, kultūros teorijos, filosofijos, istorijos, antropologijos, literatūros mokslo elementus apima. Siekia suderinti filosofinę ir sociologinę analizę, svarbiausiu dalyku laikydama praktiką.
Istoriniai aspektai:
Istoriniu – socialinės teorijos raidos – požiūriu kritinė teorija yra specifinė kryptis, susiformavusi Vokietijoje, Frankfurte, Socialinių tyrimų institute (įsteigtas 1923). Tai kritinė Frankfurto mokyklos teorija. Atstovai: Max Horkheimer, Theodor Adorno, Herbert Marcuse, Erich Frommm, Walter Benjamin, Otto Kirkheimer, Frederic Pollock, Franz Neuman ir kt. Sukūrė tam tikrą metodologinę paradigmą – dabar ji yra pagrindas jau III Frankfurto m-klos kartai (JAV, R-V Eur.). Kartos:
I – tyrė totalitarizmo ir masinės kultūros ištakas;
II – socialinės, politinės, etinės minties kl., siekė jungt analitinę filosofiją ir socialinius mokslus (J. Habermass)
III – svarsto reklamos ir žiniasklaidos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!