Kristijono Donelaičio biografija bei kūrybos bruožai

Įžymusis lietuvių poetas Kristijonas Donelaitis gyveno ir rašė labai sunkiomis feodalinės priespaudos sąlygomis. Jo gimtajame krašte, Rytų Prūsijoje, nuo seno viešptavo vakiškieji feodalai. Valstiečiai vilko nepakeliamą baudžiavos jungą. Dar sunkesnė buvo to krašto lietuvių valstiečių, vadinamų būrų padėtis. Būrai – papročių ir tradicijų saugotojai. Jų gimtąją kalbą feodalai niekojo, gujo iš mokyklų. Rytų Prūsiją ištikęs badas ir maras (1709-1711 m.) sunaikino apie pusę gyventojų. Tuomet Prūsijos valdžia apgyvendino krašte daug kitataučių kolonistų- pietų vokiečių, šveicarų ir kitų. Tenykščiai lietuviai buvo pasmerkti nutausti.
Kristijonas Donelaitis gimė 1714 metais sausio 1 dieną Lazdynėlių kaime, anuometinėje Gumbinės apskrityje, neturtingų lietuvių valstiečių šeimoje. Jo tėvas buvo lietuvis, laisvas nuo baudžiavos ūkininkas. Kristijono motina anksti liko našlė, bet viena sugebėjo išauklėti vaikus: sūnus Pričkus tapo žinomu Karaliaučiaus auksakaliu, žymiu muzikos, fizikos, bei laikrodžių meistru. Jis garsėjo pirmuoju Prūsijoje pagamintu fortepijonu. Kiti broliai taip pat pasižymėjo darbštumu. Kristijonas pasirinko kunigo kelią, bet ir jis buvo gabus mechanikas,mėgęs konstruoti barometrus, laikrodžius, šlifuoti stiklus, padarė antrąjį Prūsijos fortepijoną, be to užsodino sodą. Su dideliu vargu jis prasimušė į mokyklą – baigė Karaliaučiaus ( dabar Kaliningradas ) universitetą. Kristijonas Donelaitis, be gimtosios lietuvių kalbos, mokėjo keletą kitų kalbų, tai yra: graikų, lotynų, hebrajų, prancūzų ir vokiečių. Buvo gerai susipažinęs su antikine, baroko ir klasicizmo literatūra. Kurį laiką jis vertėsi kaip muzikos mokytojas. Po to vedęs Stalupėnų mokyklos rektoriaus našlę Aną Reginą. Manoma, kad tada mokytojaudamas Donelaitis jau rašė pasakėčias, kurias galėjo skaityti mokyklos auklėtiniams.
1743 metų pavasarį Donelaitis buvo paskirtas Tolminkiemio parapijos pastoriumi ir ėjo šias pareigas iki mirties.Tolminkiemyje jis pastatė naują bažnyčią, mokyklą, pastorių našlių namą. Pastoriaus pareigos padėjo gerai pažinti valstiečių buitį, moralinę ir socialinę kaimo padėtį. Manoma, kad palankesnės literatūros kūrybos sąlygas susiklostė po 1765 metų. Tuo metu Donelaitis vertė giesmes į lietuvių kalbą, parengė pamokamąją knygelę ūkininkams. Tuo laiku buvo sukurtos ir keturios epinio pobūdžio giesmės. Be...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!