Kriminalistikos metodika

Kriminalistinių versijų sąvoka ir klasifikacija, kriminalistinių versijų iškėlimo ir patikrinimo taisyklės.
Terminas “Kriminalistika” kilęs lotynų kalbos žodžio “criminalis” - nusikalstamas, susijęs su nusikaltimu ar “crimen” - nusikaltimas. Kriminalistika atsirado ir vystėsi kaip mokslas, kuris padeda paieškos, tardymo organams, ekspertizės įstaigoms ir teismui atskleisti nusikaltimus, surasti ir išaiškinti nusikaltėlius, nustatyti tiesą baudžiamosiose bylose.
Kriminalistika atsirado 19 a. pab. Jos pradininkas - austrų profesorius Hansas Grosas. Jis veikale “Teismo tardytojo vadovas” 1893 m. pirmasis moksliškai išanalizavo ir apibendrino anksčiau naudotus nusikaltimų išaiškinimo būdus, juos sujungė į vieną darnią mokslinę sistemą, kurią ir pavadino Kriminalistika.
Dėl Kriminalistikos dalyko, pačios sąvokos, apibrėžimo ilgą laiką buvo ginčyjamasi, vyko diskusijos. Vieningos nuomonės nėra iki šiol. Teisingas Kriminalistikos dalyko nustatymas, tikslus jo apibrėžimas turi ne tik teorinę, bet ir praktinę reikšmę. Dauguma užsienio kriminalistų šio mokslo dalyką labai susiaurina ir priskiria tik policijos technikos priemonių ir jų naudojamų būdų tyrinėjimą. Pvz.: pasak JAV kriminalisto Bredfordo - Kriminalistika - į krūvą sudėti kai kurie analitinės chemijos, optikos, fizikos, mikroskopijos, fotografijos, technikos ir t.t. skyriai, o pasak Čarlzo Ohara - Kriminalistika - ne mokslas, o nusikaltimų išaiškinimo menas.
Pas mus, kaip ir Ukrainoje, Baltarusijoje, Rusijoje ir pan. - Kriminalistika - savarankiškas teisės mokslas. Jį apibendrina praktinė paieškos, tardymo bei teisingumo (teismo) organų ir ekspertizės įstaigų veikla, kuri panaudodama gamtos, technikos ir kitų mokslų pasiekimus, rengia nusikaltimų tyrimo bei kelio jiems užkirtimo techninius ir taktinius būdus bei metodines rekomendacijas.
Kriminologija kaip savarankiškas mokslas turi savo dalyką, metodus, specifinius uždavinius ir tuo skiriasi nuo kitų mokslų.
Mokslo dalykas - t.t. pažinimo sritis, nagrinėjamų problemų bei dėsningumų visuma. Dėst. A. Gorbatkovui imponuoja prof. Koldeno nuomonė. Pagal ją kriminalistikos dalyką sudaro šie elementai:
1) tiriamieji (= baudžiamieji relevantiniai) įvykiai, procesai, faktai (nusikalstama veikla arba nusikaltimai);
2) jų atsispindėjimo supančioje aplinkoje mechanizmas;
3) nusikaltimų atskleidimo, tyrimo ir prevencijos veikla (= kriminalistinė).
Kriminalistikos objektas - žmonių veikla. Iš vienos pusės tai - nusikaltėlio veikla, iš...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!