Krėvos sutartis, Lietuvos krikštas

• Lietuva galėjo priimti krikštą iš Ordino, tačiau rizikavo prarasti nepriklausomybę.
• Buvo galimybė suartėti su Maskva ir priimti stačiatikybę, buvo galvojama apie Jogailos vedybas su Maskvos kunigaikščio dukterimi Sofija, bet plano atsisakyta – stačiatikybės priėmimas būtų sustiprinęs Maskvos įtaką LDK ir nebūtų panaikinęs preteksto Vokiečių ordino agresijai.
• Krikštą buvo galima priimti iš Lenkijos. Mirus karaliui, sosto įpėdine tapo jo duktė Jadvyga. Ji buvo sužieduota su Austrijos princu, tačiau lenkų feodalai ieškojo kito vyro. Lenkija tuo metu atrodė mažiausiai pavojinga ir pasiūlė palankiausias sąlygas.
• Lietuvoje reikėjo įvesti krikščionybę, kad Kryžiuočių ordinas neturėtų preteksto niokoti kraštą.
• Buvo svarbu sujungti Lenkijos ir LDK jėgas prieš Ordino grobimo politiką, totorių antpuolius. Abiejų šalių feodalai siekė išlaikyti prijungtas slavų žemes, dar labiau plėsti ekspansiją į Rytus.
• Lenkija norėjo įsiviešpatauti LDK žemėse, Podolėje ir Voluinėje, ir su Lietuvos pagalba susigrąžinti Galičo žemę, kurią buvo užėmę vengrai.
• Lenkai norėjo likviduoti LDK suverenumą.
• Jungtis vertė abiejų šalių pirklių interesai.
Krėvos sutarties (1385 m.) sąlygos
Teisės (gavo):
• Jadvygos ranką;
• Lenkijos karaliaus karūną.
Įsipareigojimai (prarado):
• apsikrikštyti kartu su visais savo valstybės gyventojais pagonimis;
• atlyginti Jadvygos sužadėtiniui už vedybų sutarties netesėjimą;
• atgauti ir sugrąžinti Lenkijai jos prarastas žemes;
• paleisti visus lenkų belaisvius krikščionis;
• savo žemes prišlieti prie Lenkijos karalystės;
• turtus panaudoti abiejų karalysčių reikalams.


Krėvos aktas yra vertinamas ne kaip unija, o kaip dinastinės sąjungos sutartis, kuria buvo užmegzti nauji tarpvalstybiniai santykiai tarp Lenkijos ir LDK. Jos reikšmė:
• Sutartis sudarė sąlygas abiejų valstybių politiniam, socialiniam ir ekonominiam suartėjimui.
• Spartino LDK feodalizaciją.
• Į Lietuvą per Lenkiją ėmė sklisti Europos civilizacija.
• Nors LDK liko atskira nuo Lenkijos, tačiau lenkų feodalai įgijo teisinį pagrindą laikyti Lietuvą Lenkijos dalimi.
• Jogailai tapus Lenkijos karaliumi, LDK nebeliko valstybingumą įkūnijančios didžiojo kunigaikščio institucijos.
Lietuvos krikštas (1387 m.). Krikšto proga (pats Jogaila apsikrikštijo ir vedė 1386m.) buvo paskelbti trys teisiniai dokumentai – Jogailos privilegijos:
• Privilegija Vilniaus vyskupui suteikė katalikų bažnyčiai teisinį ir ekonominį imunitetą,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!