Kraujotakos sistema - teorinė medžiaga

Kraujotakos sistema Širdis Žmogaus kraujotakos sistemą sudaro – širdis ir kraujagyslės Širdis – tuščiaviduris, raumeninis organas. Širdį gaubia jungiamasis audinys – širdiplėvė, arba perikardas. Vidinis širdiplėvės paviršius išskiria serozinį skystį, kuris drėkina širdį ir mažina trintį jai susitraukiant. Miokardas – skersaruožis raumeninis audinys, sudarytas iš raumeninių skaidulų, o šios iš raumeninių ląstelių. Gretimas raumenines ląsteles jungia įterptiniai diskai. Įterptiniai diskai – padeda širdies raumenyje kylantį impulsą greitai perduoti iš ląstelės į ląstelę. Vainikinės arterijos – širdies raumenį raizgantis kraujagyslių tinklas, jos atsiskiria nuo aortos už pusmėnulinio vožtuvo. Jomis atnešamas deguonis ir maisto medžiagos, nes sunkiam širdies darbui reikia daug energijos. Širdies viduje yra pertvara, kuri ją dalija į dvi puses. Ji neleidžia kraujui susimaišyti. Širdį sudaro keturi skyriai – du prieširdžiai ir du skilveliai. Viršuj prieširdžiai apačioj skilveliai. Dešiniąja širdies puse teka deguonį atidavęs veninis kraujas, o kairiąja – deguonies prisotintas arterinis kraujas. Į prieširdžius kraujas atiteka venomis, iš skilvelių jis išstumiamas į arterijas. Širdies skyrių sienelės storis priklauso nuo atstumo, kurį turi nutekėti kraujas. (todėl prieširdžių sienelės yra plonesnės už skilvelių) Susitraukiant prieširdžiams, kraujas stumiamas į skilvelius. Skilveliai sudaro didelį spaudimą ir varo kraują kraujagyslėmis po visą organizmą. Kairiojo skilvelio raumeninė sienelė, kuriai tenka didesnis krūvis, yra storesnė už dešniojo skilvelio sienėlę, kuri stumia kraują tik į plaučių kapiliarus. Ten, kur prieširdžiai ribojasi su skilveliais, yra į bures panašūs vožtuvai – buriniai vožtuvai. Jie palaiko vienakryptę kraujo tėkmę. Dešinėje yra triburis vožtuvas (sudaro trys klostės), kairėje dviburis. Prieširdžiams susitraukiant, vožtuvai nukąra, kraujas suteka į skilvelius, uždaro vožtuvus ir grįžti nebegali. Tarp skilvelių ir arterijų yra pusmėnuliniai vožtuvai, juos sudaro 3 pusmėnulio formos kišenėlės. Pusmėnuliniai vožtuvai kraują praleidžia viena kryptimi – iš širdies į arterijas – ir neleidžia grįžti. Tarp kairiojo skilvelio ir aortos yra aortos pusmėnulinis vožtuvas, o tarp dešniojo skilvelio ir plaučių kamieno – plaučių pusmėnulinis vožtuvas. Susitraukus skilveliams, kraujas teka į arterijas ir pusmėnulinių vožtuvų kišenėlės prisispaudžia prie kraujagyslių sienelių. Miokardo infarktas (širdies smūgis) – jis ištinka tada, kai staiga žūsta arba negrįžtamai pažeidžiamas tam tikras širdies raumens plotas. Dešniąja širdies puse kraujas teka į plaučius, o kairiąja į visą organizmą. Sistolė – prieširdžių ir skilvelių raumens susitraukimas Diastolė - prieširdžių ir skilvelių raumens atsipalaidavimas, poilsio fazė. Širdies darbo ciklas – laiko tarpas, per kurį širdis vieną kartą susitraukia ir vieną kartą atsipalaiduoja. Širdies plakimas – kraujo ūžimas į širdį, kai vožtuvai atsidaro ir užsidaro. Širdies darbo ciklo trukmė 0,8s. Ciklą sudaro trys fazės: 1. Prieširdžių sistolė (0,1s) – susitraukia prieširdžiai, atsidaro buriniai vožtuvai, atsipalaiduoja skilveliai, kraujas iš prieširdžių teka į skilvelius. 2. Skilvelių sistolė (0,3s) – atsipalaiduoja prieširdžiai, užsidaro buriniai vožtuvai, susitraukia skilveliai, kraujas išstumiamas į arterijas. 3. Diastolė (0,4s) – visi širdies raumenys atsipalaiduoja, kraujas iš venų vėl suteka į prieširdžius. Ramybės būsenos sveiko žmogaus širdies raumuo susitraukia 70-75 kartus per minutę. Širdies automatizmas – širdies susitraukinėjimas ritmiškai, kai jai nedaro poveikio nei nervų sistemos impulsai nei aplinka. Sinusinis prieširdžio mazgas (širdies ritmo vedlys) – specializuotų ląstelių mazgas, širdies raumens audinys, esantis viršutinėje dešiniojo prieširdžio dalyje. Jis pradeda širdies darbo ciklą. Jis siunčia prieširdžiams sužadinamąjį impulsą, kuris juos priverčia susitraukti, nustato širdies raumens ląstelių darbo ritmą, reguliuoja širdies darbo ciklo greitį. Prieširdinis skilvelio mazgas yra dešniojo prieširdžio pagrinde, prie triburio vožtuvo. Šis mazgas priima impulsus iš sinusinio priesirdžio mazgo ir sukuria savo impulsus, kurie skilvelių raumenį priverčia susitraukti nuo apačios iki viršaus. Todėl kraujas iš skilvelių ima tekėti į viršų, į arterijas. Širdies ritmo vedlys gauna informacijos iš smagenų, kurios valdo simpatinę ir parasimpatinę vegetacinės nervų sistemos dalį. Parasimpatinių nervų atsiųsti nerviniai impulsai lėtina širdies darbą, mažina sistolinį kraujo tūrį. Simpatinė nervų sistema greitina širdies susitraukimą, todėl sistolinis kraujo tūris padidėja. Šios dvi priešingai veikiančios sistemos apima du pailgųjų smegenų centrus. Vienas jų per simpatinę nervų sistemą jungiasi su sinusiniu prieširdžio mazgu, o kitas per parasimpatinę nervų sistemą – su prieširdiniu skilvelio mazgu. Kraujagyslės Kraujagyslės yra 3 rūšių: arterijos, venos ir kapiliarai. Arterijos – kraujagyslės, kuriomis kraujas teka iš širdies. Didžiausia – aorta. Jų sienelės elastingos, tvirtos, sudarytos iš jungiamojo audinio dangalo, storo lygiųjų raumenų sluoksnio, o jų vidų dengia vienasluoksnis epitelis – endotelis. Vidinis spindis mažas. Kraujas veikiamas didelio spaudimo teka greitai. Vienas pulso tvinksnis – vienas širdies susitraukimas. Arterijos – arterioles – kapiliarai – venules – venos. Kapiliarai – jų sienelės laidžios, sudarytos iš vieno epitelinių ląstelių sluoksnio – endotelio. Per jų sieneles lengvai vyksta dujų ir maisto apytakos mainai tarp kraujo ir audinių. Venos – kraujagyslės, kuriomis kraujas teka į širdį. Venas sudaro jungiamojo audinio dangalas, plonas lygiųjų raumenų sluoksnis ir endotelis. Jų sienelės plonesnės už arterijų sieneles, ne tokios stangrios ir elastingos. Venomis kraujas teka veikiamas nedidelio spaudimo ir lėčiau negu arterijomis, o jam grįžti neleidžia vožtuvai. Kraujui tekėti venomis padeda susitraukiantys griaučių raumenys ir sienelių lygieji raumenys. Kraujospūdis matuojamas spyruokliniu arba elektroniniu manometru žasto srityje. [mm Hg] Sveiko suaugusio žmogaus sistolinis kraujospūdis 110-130 mm Hg, diastolinis 60-80 mm Hg, sistolinis kraujospūdis mažiausias venose – 10-20 mm Hg, didžiausias aortoje – 140-150 mm Hg, o apatinėje ir viršutinėje tuščiojoje venoje lygus 0. Kraujospūdis priklauso nuo: • Širdies išstumto kraujo kiekio • Kraujo klampumo • Kraujagyslių sienelių elastingumo Hipertenzija – padidėjęs arterinis kraujospūdis. Dėl aukšto kraujospūdžio gali trūkti arteriolė. Jeigu ji trūksta smegenyse, žmogų ištinka insultas. Aukšto kraujospūdžio priežastys: • Nesveika mityba • Stresas • Rūkymas • Alkoholio vartojimas • Nejudrus gyvenimo būdas Mažasis kraujo apytakos ratas – tai kelias, kuriuo kraujas teka iš dešiniojo skilvelio į kairįjį prieširdį. Veninis kraujas suteka į dešinįjį prieširdį, o iš jo į dešinįjį skilvelį. Iš skilvelio kraujas stumiamas į plaučių arterijos kamieną, kuris šakojasi į dvi plaučių arterijas – kairiąją ir dešniąją, kuriomis kraujas pasiekia plaučius. Arterijos šakojasi į kapiliarus, kuriose vyksta dujų apykaita. Veninis kraujas netenka Co2 ir prisijungia deguonį – virsta arteriniu krauju. Iš kapiliarų arterinis kraujas suteka į plaučių venules, kurios jungiasi į plaučių venas ir teka į kairįjį prieširdį. Arterijomis teka veninis kraujas, o venomis – arterinis. Didysis kraujo apytakos ratas – kelias, kuriuo kraujas teka iš kairiojo skilvelio į desinįjį prieširdį. Arterinis kraujas iš plaučių suteka į kairįjį prieširdį, o iš jo į kairįjį skilvelį. Iš skilvelio kraujas išstumiamas į aortą, nuo kurios atsišakojusia miego arterija arterinis kraujas teka į kaklą, galvą, paraktine arterija – į rankas. Krūtinės ir pilvo ertmėje nuo aortos šakojasi kepenų, pasaito, inkstų ir klubo arterijos, kuriomis arterinis kraujas teka į krūtinės, pilvo, dubens organus ir kojas. Kiekviename organe arterijos šakojasi į arterioles, o šios į kapiliarus. Kapiliaruose vyksta dujų apykaita, arterinis kraujas atiduoda deguonį, prisijungia Co2 ir virsta veniniu krauju. Venomis kraujas suteka į dvi didžiąsias tuščiąsias venas – į apatinę iš krūtinės, pilvo, dubens organų ir kojų kapiliarų, į viršutinę – iš galvos, kaklo, rankų kapiliarų. Viršutine ir apatine tuščiąja vena kraujas įteka į dešinįjį prieširdį. Arterijomis teka arteriniu krauju, o venomis veninis. DAR – 20-23s, o MAR penkis kartus trumpiau. Kraujo sudėtis ir funkcijos Žmogaus kūne yra maždaug 5 l kraujo. (7% kraujo masės) Jo pH yra 7,4 Kraujo savybės: • Raudonas • Lipnus • Klampus • Sūrokas • Specifinio kvapo • pH – 7,4 Kraują sudaro: 1. Kraujo plazma – skystoji dalis (55%) 2. Kraujo kūneliai (45%) : a. Eritrocitai b. Leukocitai c. Trombocitai Kraujo plazmą sudaro: 1. Vanduo (92%) – palaiko kraujo tūrį(osmosinį), plukdo kraujo kūnelius, tirpina ir perneša medžiagų molekules. H2O patenka iš žarnyno. 2. Baltymai (7%) – funkcijos: a. Padeda kraujui krešėti - fibrinogenas (Kraujo serumas – kraujo plazma, kurioje nėra fibrinogeno). b. Saugo organizmą nuo kenksmingų medžiagų ir ląstelių – antikūnai kovoja su bet kuriais svetimkūniais – cheminiais junginiais, bakterijomis. c. Palaiko osmosinį slėgį ir pH. 3. Angliavandeniai – gliukozė (0,1%) – suteikia energijos ląstelėms (pastovią gliukozės koncentraciją kraujo plazmoje padeda palaikyti kasos ir antinksčių gaminami hormonai – insulinas, gliukagonas) 4. Riebalai (1-2%) – palaiko kraujo klampumą, apsauginė funkcija. 5. Vitaminai 6. Hormonai – (jie patenka iš endokrininių liaukų) reguliuoja viso organizmo funkcijas – skatina arba slopina organų veiklą(išnešioja juos iš virškinimo sistemos į kraują, tuo metu iš viršk. Sis. Patenka aminorūgštys, gliukozė, glicerolis ir riebiosios rūgštys) 7. Mineralinės druskos (0,9%) 8. Šalintinos atliekos – anglies dioksidas, šlapalas. Kraujo funkcijos: 1. Transportinė – į visų organų ląsteles kraujas atneša maisto medžiagų, deguonies ir anglies dioksido. 2. Apsauginė – dalyvauja leukocitai (antikūniai) – sunaikina ir nukenksmina mikroorganizmus; trombocitai – (balt. fibrinogenas) – kraujo krešėjimui. 3. Termoreguliacinė – atlieka kraujagyslėse tekantis kraujas. Kraujas iš raumenų ir kepenų neša į vėsesnes organizmo dalis ir taip padeda išlaikyti pastovią kūno temperatūrą. Išsiplėtus odos kraujagyslėms, priplūsta daugiau kraujo ir organizmas daugiau šilumos atiduoda aplinkai. Susiaurėjus kraujagyslėms, šiluma organizme sulaikoma. 4. Humoralinis reguliavimas – endokrininių liaukų gaminami hormonai patenka į kraują ir išnešiojami po visą organizmą. Kraujo kūneliai: 1. Eritrocitai (raudonieji kraujo kūneliai) 1. Forma: apvalios, suplotos, į abipus įgaubtą diską panašios ląstelės (dėl tokios formos padidėja paviršiaus plotas lyginant su tūriu) 2. Neturi branduolio, todėl juose telpa daugiau hemoglobino. 3. Kiekis : 5mln/1mm3 (kiekis priklauso nuo amžiaus, lyties, vietovės aukščio virš jūros lygio) Kai kraujyje padaugėja eritrocitų, žmogus gauna daugiau deguonies, jo savijauta pagerėja. Kai kraujyje sumažėja eritrocitų arba hemoglobino, žmogus suserga mažakraujyste. 4. Gyvenimo trukmė : 120 parų (nes neturi branduolio ir kai kurių kitų organelių, pvz mitochondrijų, kurios padeda palaikyti gyv. Ląstelių funkc.) 5. Gaminami: plokščiųjų kaulų (dubens, krūtinkaulio, kaukolės) ir ilgųjų kaulų (šonkaulio, blauzdikaulio, alkūnkaulio) raudonuosiuose kaulų čiulpuose. 6. Susidarymui būtini : B grupės vitaminai. 7. Kaupiasi : blužnyje (čia visada būna apie 300 ml kraujo atsargų. Kai organizmui prireikia kraujo, blužnis susitraukia ir į bendrą kraujotakos sistemą išskiria reikiama kiekį) 8. Dalijasi: ne, nes nėra branduolio, jie nuolatos gaminami. 9. Kiekvieną dieną žūsta : 200 mlrd. Eritrc. Pasenę eritrocitai patenka į blužnį, kur juos suardo makrofagai. (dalis suardoma kaulų čiulpuose ir kepenyse) 10. Svarbiausia sudedamoji dalis – raudonasis kraujo pigmentas hemoglobinas. Hemoglobinas + deguonis oksihemoglobinas 11. Vyrų kraujyje hemoglobino 130-160g/l; Moterų 120-140g/l 12. Funkcija: pernešti O2 į visas audinių ląsteles, padeda šalinti CO2 2. Leukocitai (baltieji kraujo kūneliai) 1. Forma : nevienoda 2. Branduolys : yra 3. Gyvenimo trukmė: nuo kelių parų iki kelių dešimtmečių 4. Funkcijas atlieka audiniuose, į kuriuos patenka per smulkiausių kapiliarų sieneles. 5. Gaminami: kaulų čiulpuose, blužnyje, limfmazgiuose 6. Funkcija: saugo nuo mikrobų, svetimų baltymų ir kitų svetimkūnių. 7. Pagal citoplazmos grūdėtumą leukocitai skirstomi į dvi grupes: a. Granulocitai – grūdėtieji leukocitai, mitoziškai nesidaugina 1. Neutrofilai – sunaikina svetimkūnius, pažeistas organizmo audinių ląsteles. 2. Eozinofilai – jų padaugėja sergant alergija 3. Bazofilai – kaupiasi uždegimo apimtuose židiniuose, dalyvauja alerginėse reakcijose b. Agranulocitai – negrūdėti, jie gali daugintis mitoziškai ir virsti kitos rūšies ląstelėmis a. Monocitai – suvirškina visus svetimkūnius ir žuvusių ląstelių liekanas. Jie virsta makrofagais. b. Limfocitai – saugo organizmą nuo antigenų. Antigenai – bakterijos, virusai ir jų išskirti toksinai, taip pat į kraują ir audinius patekę svetimkūniai. Antigenai sunaikinami limfinėje sistemoje. Pagal kilmę limfocitai skirstomi į B ir T limfocitus. Vieni limfocitai naikina svetimas ląsteles, kiti gamina antikūnius. 3. Trombocitai (kraujo plokštelės) 1. Forma: smulkūs, netaisyklingai apskriti, ovalūs ar žvaigždiški 2. Branduolys : nėra 3. Gyvenimo trūkmė : 10 parų, paskui fagocituoja makrofagai. 4. Kiekis: 150-400tūkst./ 1 mm3 kraujo 5. Gaminami: raudonuosiuose kaulų čiulpuose 6. Kaupiasi: blužnyje ir kepenyse 7. Dalinasi: ne 8. Funkcija: kraujo krešėjimas Sumažėjus trombocitams silpniau kreša kraujas, ima kraujuoti nosis, dantenos, gali prasidėti gyvybei pavojingas kraujavimas į vidaus organus ar galvos smegenis. Sulipę trombocitai suyra ir išskiria junginius, kurie padeda kraujui krešėti. Kraujo krešėjimas – biocheminių reakcijų visuma, apsauganti organizmą, neleidžianti jam nukraujuoti. Pažeidus kraujagyslių sieneles, suyra trombocitai, išsiskiria kraujo krėšėjimą skatinantis fermentas trombokinazė. Ji fermentą protrombiną paverčia trombinu. Trombinas veikia kaip fermentas, todėl tirpus kraujo plazmos baltymas fibrinogenas paverčiamas netirpiu baltymu fibrinu. Fibrino siūlai vyniojasi apie pažeistoje kraujagyslėje esantį trombocitų kamštį ir susidaro krešulys. Kietėdamas fibrinas sutraukia žaizdos sieneles. Kraujas sukreša per 7-8min. Kraujo grupės. Donorystė. Kraujo grupė dažniausiai nustatoma pagal ABO ir Rh (rezus faktoriaus) sistemas. Yra 4 pagrindinės kraujo grupės: A, B, AB ir O. Kraujo grupė paveldima ir nesikeičia visą gyvenimą. Ji priklauso nuo to, ar eritrocituose yra baltyminių antigenų, kurie žymimi A ir B raidėmis, ar jų nėra. Aliutinacija – raudonųjų kraujo kūnelių sulipimas. Nesutampantis motinos ir vaisiaus rezus faktorius: Motinos rezus neigiamas, vaisiaus rezus teigiamas. Rezus teigiamo vaisiaus eritrocitai iš placentos gali patekti į motinos kraujotakos sistemą. Tada motinos kraujyje pasigamins Rh antikūnių, kurie pereis per placentą, suardys vaisiaus eritrocitus ir suskaidys hemo grupes. Tikėtina, kad vaisius žus arba susirgs gelta. Vidinė organizmo terpė Vidinę organizmo terpę sudaro: kraujas, audinių skystis ir limfa. Audinių skystis susidaro, kai per plonas kapiliarų sieneles prasiskverbia dalis kraujo plazmos, kuri pasiskirsto tarp audinių ląstelių, jas skalauja. (šis skystis teka dėl osmosinio slėgio ir kraujospūdžio) Audinių skystis susidaro iš kraujo plazmos. Vietoje, kur arterijos šakojasi į kapiliarus, kraujospūdis yra didesnis už kraujo osmosinį slėgį, todėl vanduo iš kapiliarų teka į audinių skystį. Iš kapiliarų į audinių skystį difunduoja gliukozė, aminorūgštys, riebalų rūgštys, druskos ir deguonis. Iš audinių į kapiliarus difunduoja anglies dioksidas. Plazmos baltymai ir eritrocitai per kapiliarų sienels nepraeina, nes yra per dideli. Tačiau prasiskverbę leukocitainsikins tarp audinių ląstelių patekusius svetimkūnius. Audinių skystis nuo kraujo plazmos skiriasi tuo, kad jame nėra plazmos baltymų. Audinių skysčio funkcija: aprūpinti audinių ląsteles maisto medžiagomis ir surinkti iš jų medžiagų apykaitos produktus. Arterinis kraujas audinių kapiliaruose virsta veniniu. Limfinė sistema Limfinę sistemą sudaro: limfiniai kapiliarai, limfagyslės, limfiniai latakai ir limfmazgiai. Limfinė sistema prasideda nuo limfinių kapiliarų. Ten patenka dalis audinių skysčio (kuris nesutekėjo į krauotakos kapiliarus). Tai limfa. Limfa – į limfagysles sutekėjęs audinių skystis. Audinių skysčio ir kraujo plazmos panašumai: • Jie susidaro iš kraujo plazmos Skirtumai: • Limfa turi didesnę medžiagų apykaitos produktų koncentraciją. • Audinių skystis kaupiasi apie audinių ląsteles, o limfa tik limfinėje sistemoje. Limfa teka viena kryptimi. Limfiniuose kapiliaruose yra vožtuvai, kurie leidžia audinių skysčiui tekėti į limfinę sistemą, bet neleidžia jam grįžti. Limfiniais kapiliarais prasideda limfagyslės, o šios susijungusios įeina į du didelius limfinius latakus – krūtininį ir dešinįjį, kuriais limfa suteka į didžiojo kraujo apytakos veninį kraują. Pečių srityje, už raktikaulių, limfagyslės susijungia su paraktinėmis venomis. Šiose venose limfa susimaišo su krauju, suteka į tuščiąją veną, tada į dešinįį prieširdį. Į limfagysles yra įsiterpę limfmazgiai. Limfmazgiai – nedideli, ovalūs audinio sustorėjimai, dažnai susigrupavę tam tikrose kūno vietose – kirkšnyse, pažastyse, kakle. Limfmazgiuose yra mazgelių, kuriuose susidaro limfocitai ir makrofagai, jie gamina antikūnius ir valo limfą. Limfinės sistemos funkcijos: 1. Sureka audinių skysčio perteklių 2. Sugeria plonosios žarnos mikrogaureliuose esantį glicerolį, riebalų rūgštis ir juos perneša į kraują. Limfa teka iš audinių link širdies. Limfa teka lėtai, viena kryptimi, jai tekėti padeda griaučių raumenys.   

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!