Kosovo konfliktas

Kosovas - pietinis Balkanų regionas, kuris ribojasi su Albanija, Makedonija, Serbija ir Juodkalnija. Tai - teritorija, turinti ilgą prievartos, kovų ir nacionalinių krizių istoriją. Kiekvieną kartą, kai nauja jėga užima šią vietovę, stengiamasi keisti ir etninę jos sudėtį. Ši nelaimė persekioja Kosovą jau daugybę amžių, ir greit nesibaigs.1 Nuo 1999m. šią pietinės Serbijos dalies provinciją administruoja Jungtinių Tautų Organizacija. Dvi etninės grupės, kurios labiausiai kovojo(-a) dėl Kosovo - serbai ir albanai.
tiek tarp serbų, tiek tarp albanų.
Konflikto šaknys. Kosovas atiteko serbams XII amžiuje, nors dėl šio regiono jau tuomet kilo nesutarimų tarp vengrų, serbų, bizantiečių ir bulgarų. Kitus du amžius serbai turėjo visišką nepriklausomybę ir išgyveno aukso amžių, o Kosovas tapo politiniu ir kultūriniu Serbijos karalystės valdomos Namajų dinastijos centru.
XIV a. pabaigoje Serbijai ėmė grėsti turkų antpuoliai. Vienas iš garsiausių - mūšis „Juodųjų strazdų“ lauke (Kosovo Polje). Šis mūšis vyko tarp Serbijos princo Lazaro ir Otomanų imperijos sultono Murado I. Mūšis baigėsi turkų pergale ir nulėmė galutinį Bizantijos imperijos apsupimą. Kovoje dalyvavo ne tik serbai, bet ir albanai bei bosniai. Dar ir šiandien šis susirėmimas giliai įsirėžęs į serbų atmintį (kaip buvusios didybės simbolis).
„Kosovo kerštas“ buvo vienas iš būdų pažadinti nacionalinius čia gyvenusiųjų jausmus XIX amžiuje. Serbams šis mūšis reiškė didvyrių žūtį ir okupaciją, nors dar beveik 70 metų (iki galutinio Bizantijos žlugimo) Serbija buvo tam tikra prasme laisva. Kosovas buvo Serbijos karalystės centras, o jame - daug ortodoksų bažnyčių ir vienuolynų. „Juodųjų strazdų“ mūšį galima būtų vadinti mūšiu už krikščionybę, prieš musulmonus.
1459 m. Serbija okupuojama Otomanų imperijos ir 250 metų Kosovas, Serbija, Makedonija, Bosnija ir Hercegovina tampa Otomanų imperijos dalimi. Kosove per tuos metus kilo du sukilimai – 1690 ir 1738 m.
Nacionalinis balansas Kosove keitėsi lėtai, bet pastoviai. Iki tol čia gyvenusi serbų dauguma ėmė migruoti į Bosniją, Vengriją ar Austriją. Po žlugusio sukilimo, 1690 m., išvykstančiųjų skaičius dar labiau...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!