Kosmosas ir planetos

Saulę, Mėnulį, žvaigždes ir kitus dangaus kūnus žmogus stebėjo nuo savo egzistavimo pradžios. Jis jau ankstyvajame paleolite žvaigždes jungė į žvaigždynus ir suteikė jiems pavadinimus, kūrė apie juos mitus. Tai rodo didelį senovės žmogaus sumanumą, nepaprastą kūrybiškumą. Dangaus šviesulius senovės žmogus susiejo su savotiškomis fantastinėmis būtybėmis.
Sekdami Mėnulio fazes nuo jaunaties iki pilnaties ir nuo pilnaties iki delčios, ankstyvojo paleolito žmonės išmoko matuoti laiką. Mokslininkai mano, kad senojo akmens amžiaus žmogus jau buvo sukūręs Mėnulio kalendorių, pagal kurį dirbo ūkio darbus.
Lietuvių liaudies astronomijos užuomazgų taip pat reikia ieškoti akmens amžiuje. Lietuviai, stebėdami saulę, Mėnulį, žvaigždes ir kitus dangaus kūnus, per ilgus šimtmečius įgijo patyrimo, piešė dangaus kūnus, turėjo dangaus šviesulių kultą. Dangaus kūnu vaizdiniai išliko iki mūsų dienų.
Lietuviško mėnulio kalendorius, datuojamas jau XIV a. Tai lazda, kurios galas apkaltas varine skarda, išrašytas įvairiais ženklais. Mėnulio kalendorius buvo padalytas į keturias dalis. Mėnuo prasidėdavo jaunatimi, o kiekviena savaitė buvo žymima atitinkamu ženklu.
Lietuvių tautosakoje, papročiuose išliko prieš daugelį tūkstantmečių sukurti pasaulėžiūros ir tikėjimų elementai. Geriausiai archainiai mitologiniai vaizdiniai ir jų raida, dangaus kūnai užfiksuoti mįslėse, sakmėse. Taigi iš mįslių ir sakmių galima susidaryti vaizdą apie jų pažinimą. Taip pat daug žinių suteikia audiniai, drabužiai su Saulės, Mėnulio, žvaigždžių ir dangaus kūno simboliais.
Taigi šio darbo tikslas yra parodyti, kaip mūsų protėviai tyrinėjo dangaus kūnus.
Ryšį su kosmosu žmogus suvokė jau ankstyvaisiais pirmykštės bendruomenės laikais. Pirmykštis žmogus sukūrė mitų, kad visata atsirado iš chaotiškos materijos.
Lietuvių sakmėse aiškinama, kad iš pradžių nebuvo nieko matoma, visur buvusi tamsa, o su tirštumu buvęs susimaišęs skystumas. Po tuos dumblynus tamsybėse karvelio pavidalo dvasia. Tada visatą pradėjo skirstyti dievas. Jis sukūrė Liuciną, kuriam liepė nerti į marias ir pasemti žemės sėklyčių. Jų pribarstė ir išaugo žemė, o Liucinas dar paslapčia nuo dievo pasėjo pragarą. Yra ir kitokių mitų, kuriuose žemės atsiradimas aiškinamas vis kitaip. Vienur manoma, kad žemė atsiradusi iš kiaušinio.
Žemę...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!