Korupcija muitinėje

ĮVADAS Kai prabylama apie korupciją, daugelis žmonių šiandien numoja ranka,- nieko nepakeisi. Išbandytos visos priemonės - pradedant griežtomis bausmėmis, baigiant anoniminiu telefonu ir švarių rankų komisija - tačiau niekas iš esmės nesikeičia. Kyšius imantieji juos sėkmingai ima toliau, kyšius duodantieji stebisi didėjančiomis "taksomis“. Karts nuo karto nuskambantys kyšininkavimo skandalai pribloškia kyšių dydžiais - mat jie dėl didėjančios rizikos auga kaip ant mielių. Ne išimtis yra ir muitinės įstaigos, kuriose dirba valstybės tarnautojai. Nors jie turėtų laikytis valstybės tarnautojų etikos principų, vis dažniau pasitaiko korupcijos atvejų, kuomet muitinės pareigūnas paima kyšius ar kitokiu būdu pasielgia neetiškai. Temos aktualumas ir naujumas. Ši tema yra aktuali daugeliui Lietuvos piliečių, kadangi vis dažniau išgirstame apie korupcijos atvejus muitinėje. Tyrimo problema. Korupcijos paplitimas muitinės įstaigose. Tyrimo objektas. Vyresniojo amžiaus žmonės. Tyrimo dalykas. Šių žmonių nuomonės apie korumpuotus muitinėje dirbančius valstybės tarnautojus ir jų veiklą. Tyrimo tikslas. Ištirti vyresnio amžiaus žmonių nuomones apie korupcijos procesus Lietuvos muitinėje. • Apžvelgti įvairią literatūrą apie korupciją, korupcijos paplitimą Lietuvoje, apie muitinės įstaigų darbuotojų atsakingumą ir jų veiklos teisėtumą bei etiką. • Anketinės apklausos metu išsiaiškinti žmonių nuomonę apie korupciją muitinėje. • Susisteminti ir išanalizuoti gautus duomenis. Tyrimo metodai. Literatūros studijavimas, anketinė apklausa (kiekybinis tyrimo metodas), gauti duomenys apdoroti su MS Excel. Darbo struktūra: darbą sudaro įvadas, teorinė dalis, metodinė dalis, išvados, literatūros sąrašas ir priedai. 1. KORUPCIJOS SĄVOKA Egzistuoja daugiau nei 300 skirtingų korupcijos apibrėžimų, kurie atkreipia dėmesį į skirtingus reiškinio aspektus.Korupcija apibūdinama kaip veiksmas ar jų grupė, pažeidžiantys visuomenės interesus; elgesys, nukrypstantis nuo pareigų visuomenei vykdymo; elgesys, pažeidžiantis formalius teisinius standartus; visuomenei priimtinų moralinių principų pažeidimas, siekiant asmeninio pasipelnymo. [1, p.120] Tarptautinių žodžių žodynas korupciją apibrėžia kaip "pareigybinių teisių panaudojimą pasipelnymo tikslais, pareigūno ar politinio veikėjo papirkimą". Pasipelnymo tikslai ir būdai gali būti kuo įvairiausi: nuo smulkių - maža dovanėlė sekretorei už be eilės paskirtą pasimatymą su šefu, iki akiplėšiškai plačių - išimtinių veiklos sąlygų sudarymo atskiram verslui. [3] Kadangi ši tema labai plati, tai ją galima pradėti gvildenti nuo mažesnių etikos pažeidimų, tokių kaip dovanos ir kyšiai, nes dažnai nuo jų ir prasideda didesnės problemos. DOVANA. Dovanos vertė ar dydis yra mažesnis nei kyšis. Dovana norima atsilyginti už valdžios autoriteto įgyvendinimą, paslaugų ar pagalbos suteikimą. Dovanos gali būti įvairios: vaišės (kava ar pietūs), gėlės, suvenyrai, paslaugos, pramogos, kelionės. Vieni dovanas vertina kaip atlygį už atliktą darbą, principingesni asmenys čia įžiūri korupcijos pradžią. [2, p. 100] KYŠIS. Kyšiai gali būti pastovūs ir vienkartiniai. Pastovus kyšis – garantuotas rezultatas. Pastovus, nusistovėję kyšiai (beveik atvira korupcija) gali būti interpretuojami, kaip papildomi mokesčiai ir jie yra mažiau pavojingi už atsitiktinius kyšius (pavyzdžiui, priemoka gydytojams, valdininkams už licenzijų išdavimą ir pan.). Visi žino – kiek ir kam reikia duoti, kad darbas butų atliktas. Tačiau nors ir davus kyšį, nėra garantijos, kad rezultatas bus teigiamas davusiojo naudai.[6] Kyšiai duodami ne tik aukštų postų didelio autoriteto pareigūnams, bet ir eiliniams tarnautojams, per juos bandant papirkti kitus asmenis, t.y. pasitelkti tarpininkus. Kyšio davimas gali būti savanoriškas ar priverstinis: kartais pareigūnai daro spaudimą – prievartauja duoti kyšį. Skirtingai nei dovanų atveju už kyšio davimą ar priėmimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. [2, p.101] Su tokiais korupcijos atvejais susiduriame kone kasdien: per radiją, televiziją girdime apie korumpuotus valstybės tarnautojus, o kiek dar jų mums yra nežinoma. Aišku, tarnybine padėtimi ar politine valdžia galima pasinaudoti pasipelnymo tikslais tik tuomet, kai tokia padėtis yra ir kai toji padėtis leidžia (ar net įpareigoja) nustatyti žaidimo taisykles kitiems, spręsti, teisti, skirstyti. Remiantis šiomis sąlygomis ir formuluojamas pats paprasčiausias korupcijos apibrėžimas - valstybinės valdžios pareigūnų naudojimasis tarnybine padėtimi. [3] Lietuviškai tai galima būtų vadinti plėšikavimu. Lietuvis valstybės tarnautojas, jeigu yra neprižiūrimas, labai greitai suklumpa atsiradus pagundai pasinaudoti savo padėtimi. [8 ] Tačiau kaip ir daugelis kitų reiškinių, taip ir šis negali atsirasti be priežasties. Kalbant apie korupcijos prielaidas, būtina įvardinti visas pagrindines valdžios sudedamąsias dalis: sprendimus priimančią ir vykdomąją valdžią.[3] Teisę spręsti, įsakyti, nurodyti, dalinti turi bet kokia valdžia: ir valstybės vadovas, ir valstybės pareigūnas. Korupcija gali atsirasti tik ten, kur yra valdžia: jos mastas priklausys nuo valdžios funkcijų platumo, nuo jai suteiktų (arba pasisavintų) įgaliojimų.[4] Dažniausiai korupcijos keliu nuklysta tie valstybės pareigūnai, kurie turi teisę valdyti kitus. Šie asmenys padaro žalą visai visuomenei, tačiau dažniausiai tiesiogiai ir asmeniškai niekas dėl jų veiksmų nenukenčia. Dėl tokio didelio, bet "nuasmeninto" padarytos žalos pobūdžio nėra asmenų, kurie galėtų pareikšti ir vadovaujantis netobulais Lietuvos įstatymais įrodyti žalos buvimą ir dydį. [3] Todėl galima teigti, kad korupcija atsiranda tada, kai sprendimas vertybių ar paslaugų srityje yra priimamas neviešai ir nesant asmeninės atsakomybės už pasirinkimo rezultatus rizikos.[5] Vadinasi, korupciją galima pavadinti valstybės pareigūnų ir jų veiklos produktu. Šio valstybės pareigūnų ir jų veiklos produktui santykiai, kaip rodo praktika, atsiranda terpėje, kurioje menkas atsakomybės už priimamus sprendimus laipsnis ir administracinės kontrolės trūkumas, kitaip kalbant, didelis korupcinio santykio atsiradimo rizikos faktorius.[9] Galima išskirti šias bendrąsias korupcijos plitimo prielaidas:  Bendrosios socialinės: savanoriško sveikatos draudimo sistemos netobulumas, kai kurių valstybės tarnautojų santykinai nedideli atlyginimai. Teisinės : oficialiai deklaruojamų ir faktinių pajamų nustatymo mechanizmo trūkumai; priimamų norminių aktų gausa, netobulumas, dažnas keitimas, profesinės etikos kodeksų trūkumas valstybės tarnyboje, teisinių procedūrų ir priemonių, pareigūnų skyrimo ir jų atleidimo bei nušalinimo nuo priimamų sprendimų procedūrų netobulumas ir pan. Finansinės: nepakankamai tobula administravimo sistema, mokesčių kodekso nebuvimas, veikiančių informacinių sistemų neišbaigtumas ir pan. Institucinės: neišplėtotos vidaus ir išorės audito sistemos, nepakankamai tobulas ir skaidrus sprendimų priėmimo procesas. Pilietinės visuomenės formavimosi: visuomenės požiūrio į korupciją neapibrėžtumas ir prieštaringumas (nesusiformavusi nepakantumo korupcijai atmosfera), nesipriešinimo korumpuotiems valstybės tarnautojams sindromas, piliečių pasyvumas antikorupcinėje veikloje. Išorinių veiksnių įtaka: nesudarymas tinkamų sąlygų sąžiningai konkurencijai; ypatinga pasienio rajonų kontrabandos ir korupcijos specifika ir pan.[9] Šis reiškinys turi labai daug neigiamų padarinių visoms valstybės ir visuomenės gyvenimo sritims: ekonomikai ( mažina jos augimą trukdo vietos ir užsienio investicijoms), politikai ( nepasitikima valstybe, valdžios institucijomis bei jų vykdoma politika), valdymui ( žlugdo teisingą ir nešališką valdymą), socialinei ir teisinei sferai (didėja skurdas, socialinė nelygybė), visuomenės savimonei ( vyrauja nepasitikėjimo dvasia). Todėl užuot kovojus su šio reiškinio pasekmėmis būtina prevencija, šalinanti korupcijos veiklas sukeliančias priežastis bei sąlygas ir ugdanti antikorupcinę kultūrą, besiremiančia idealiomis vertybėmis. [1, p.128] 1.1. Korupcijos procesai Lietuvoje Korupcijos situacija Lietuvoje blogėja. Kasdien pastebimi įvairūs nusižengimai: neskaidrus ir neteisėtas užsienio fondų naudojimas, bandymai apeiti aukštus kokybės standartus ar kitus reikalavimus.[1, p.128] Labai dažnai pateikiama daug pavyzdžių, kaip valstybės tarnautojai piktnaudžiauja savo galiomis neturėdami etikos taisyklių bei kodeksų. [10] Įvairiausia "valiuta" perkamasi palankesnes sąlygas išgauti naudą, apeiti įstatymus, taisykles, išvengti atsakomybės. Mintinai žinomi pasakymai: diplomatų skandalas, sklypų skandalas, Pakso kompromatų karas, Seimo Antikorupcinė komisija, STT ir taip toliau. [8 ] Padėtį dar labiau aštrina stoka institucinės ir politinės valios rimtai imtis antikorupcinių iniciatyvų. Tačiau nor sir šios valio tūksta, galima teigti, kad Lietuvoje korupcijos kaina visuomenės gyvenimui ir šalies ekonomikai vis dar yra svarbus klausimas, plačiai diskutuojamas tarp politikų, verslininkų, mokslininkų ir visuomenės. [10] Korumpuotų pareigūnų veiklą Lietuvoje galima skirstyti pagal ištakas, t.y. į administracinę korupciją, kylančią iš žemutinio tarnautojų sluoksnio bei į politinę, kylančią iš aukščiausių valstybės politikų ir pareigūnų sluoksnio. Pirmoji yra susijusi su tarnybiniu piktnaudžiavimu, jau egzistuojančių įstatyminių aktų bei normų spragomis ir atskiru jų pažeidinėjimu.[11] Administracinę korupciją galima sąlyginai suskirstyti i "pagal taisykles" ir "prieš taisykles" korupciją. [8] Antroji pasireiškia iš anksto apgalvota veikla, susijusia su įstatymdavyste, kuriant naujas įstatymines normas, kuriose jau iš anksto yra numatytas aukštų pareigūnų nebaudžiamumas ir tam tikros galimybės piktnaudžiauti savo tarnybine padėtimi: imant didelius kyšius ir įtakojant vidaus politiką bei prakišant "reikalingus" įstatymus. [11] Politine korupcija pagrindinai pasireiškia ir biudžeto rengimo etape (pavyzdžiui, mažinant išlaidas skiriamas švietimui ir sveikatos sektoriui). Tačiau iš kitos pusės, labai sunku įvertinti valstybės tarnautojo veiksmus, nes daugeliu atveju, kai valdininkas gauna korupcines pajamas, naudos gauna ir visuomenė. Taigi, iškyla klausimas, į kurį labai sudėtinga atsakyti: ar tikslas buvo asmeninis pasipelnymas, o nauda visuomenei antraeilis dalykas, ar atvirkščiai – siekiant naudos visuomenei, gaunama ir asmenine nauda. [8] Gyvenime politinė ir administracinė korupcija yra tiesiogiai susijusios. Ir šiandien mūsų valstybės valdyme tebėra įsitvirtinęs gilus moralės ir politikos konfliktas, kurio pasekmes galima įvardinti kaip sisteminę - administracinę ir politinę korupciją, išplitusią Lietuvoje.[11] Išplitusios korupcijos procesus Lietuvoje nagrinėja Viešoji įstaiga "Transparency International”, kurios tikslas ir uždaviniai yra formuoti ir skatinti nepakantumą korupcijai sistemingai rinkti ir platinti antikorupcinio pobūdžio informaciją, inicijuoti ir organizuoti tyrimus, skirtus korupcijos fenomeno analizei, rengti mokymo priemones, skirtas antikorupcinei problematikai. [10] Ši įstaiga kasmet skelbia informaciją apie korupcijos suvokimo indeksą. Šio indeksu matuojama, kiek tiriamoje šalyje suvokiama egzistuojanti valstybės bei savivaldybių tarnautojų ir politikų korupcija. KSI yra svarbus informacijos šaltinis tarptautinėms politinėms institucijoms bei verslo ir finansų struktūroms. Kaip skelbia TI atlikto tyrimo „Korupcijos suvokimo indeksas – 2004“ rezultatai, šiais metais Lietuvos KSI yra 4,6 balo ir ji dalinasi 44 vietą su Kuveitu. 2003 metais Lietuvos KSI buvo 4,7 balo, ji užėmė 41 vietą 133 valstybių sąraše. [10] Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvoje korupcijos mastai yra bauginantys, nes vietoj šiuolaikinės ir efektyvios valstybės valdymo sistemos, kuri privalėtų remtis teisiniais demokratinės visuomenės principais, šalyje įsitvirtino ydinga biurokratinė korupcinė savitarpio paslaugų struktūra.[10] 1.2. Korupcijos prevencija Lietuvoje Korupcijos prevencija – korupcijos priežasčių, sąlygų atskleidimas ir šalinimas sudarant bei įgyvendinant atitinkamų priemonių sistemą, taip pat poveikis asmenims siekiant atgrasinti nuo korupcinio pobūdžio nusikalstamų veiklų darymo.[13] Kovos su korupcija patirtis rodo, kad kovojant vien su korupcijos apraiškomis, jokiu būdu neįmanoma pasiekti gerų rezultatų. Geriausiai iliustruoja Valstybės saugumo departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos darbas, kurie nespėja susidoroti su visomis korupcijos apraiškomis ir gaunamais pranešimais.[3] Lietuvos policijos, Saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai gali tik pagauti korumpuotus valstybės politikus ar tarnautojus už rankos ir juos gana švelniai nubausti, dažniausiai tik atleidžiant iš pareigų. Deja, tai nepanaikina pagrindinių korupcijos priežasčių. Be to, jei jau yra sukurta tokia valstybės valdymo sistema, kurioje aukšti valstybės pareigūnai - nuo aukščiausio lygmens iki žemiausio - tiesiogiai prieina prie pinigų arba kitų gėrybių skirstymo, ir jei nuo jų asmeninės valios priklauso leisti ar uždrausti ūkinę ar komercinę veiklą, investuoti arba pirkti rinkoje, tai ir yra didžiausia paskata korupcijai.[11] Veiksmingiausia priemonė įveikti korupciją iš tiesų yra ne žmonių auklėjimas, ne bausmės, ne dorų pareigūnų paieška ar principinga teisėsaugos institucijų veikla. Veiksmingiausia priemonė yra pačių korupcijos ištakų - galimybės spręsti, dalinti - ribojimas ir panaikinimas. Efektyvi kova su korupcija, kaip įrodyta viso pasaulio praktikų ir teoretikų yra valstybės valdymo mechanizmo gerinimas + jau įvykusių korupcinių nusikaltimų tyrimas ir atsakomybė + korupcijos žalos aiškinimas eiliniams piliečiams.[9] Lietuvoje korupcijos keliui užkirsti yra išleistas 2002m. Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymas. Šis Įstatymas nustato pagrindinius korupcijos prevencijos principus, tikslus ir uždavinius ne tik privačiame sektoriuje, bet ir valstybės tarnyboje, numato korupcijos prevencijos priemones ir jų teisinius pagrindus. Pagal šį įstatymą yra numatytos tokios kovos su korupcija priemonės: 1) korupcijos rizikos analizė; 2) kovos su korupcija programos; 3) teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas; 4) informacijos apie asmenį, siekiantį eiti arba einantį pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, pateikimas; 5) informacijos pateikimas valstybės tarnautojų ir juridinių asmenų registrams; 6) visuomenės švietimas ir informavimas; 7) nustatytų korupcijos atvejų paviešinimas; 8) kitos įstatymų nustatytos korupcijos prevencijos priemonės. [13] Kita veikianti „antikorupcijos priemonė“ Lietuvoje - 1997 m. prie Vidaus reikalų ministerijos įsteigta Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), kurios tikslas - kovoti su korupcija, organizuotu nusikalstamumu ir nusikaltimais valstybės tarnybai. STT veiklos strategijoje iki 2010m. yra numatyta saugoti ir ginti Lietuvos Respublikos valstybę ir kiekvieną asmenį nuo korupcijos. STT misija įgyvendinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir tarptautinėmis sutartimis, mažinant korupcijos sukeliamas grėsmes, vykdant korupcijos prevenciją ir išaiškinimą, koordinuojant valstybės ir savivaldybės institucijų ar įstaigų, įmonių antikorupcinę veiklą, tobulinant antikorupcinį mechanizmą ir įtraukiant visuomenę į aktyvią antikorupcinę veiklą.[5] Kovai su korupcija buvo vykdomi ir yra vykdomi įvairūs projektai. Kaip pavyzdys gali būti projektas „Kovos su korupcija administracinių gebėjimų stiprinimas“. Tai yra Europos Sąjungos PHARE programos projektas, remiantis kovą su korupcija Lietuvoje. Projektas prasidėjo 2004 m. lapkritį . Bendradarbiaujant su LR specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), projektas keturiomis priemonėmis stiprina kovą su korupcija: korupcijos prevencija, baudžiamasis persekiojimas, verslo organizacijų švietimas, STT administracinių gebėjimų plėtra.[14] Taip pat siekiant užkirsti kelią korupcijai, savivaldybėse yra rengiamos kovos su korupcija programos, pavyzdžiui 2002m. Kauno miesto savivaldybė parengė „Kovos su korupcija programą“, kurios tikslai buvo šie: sumažinti korupciją Kauno mieste; siekti, kad ji kuo mažiau trukdytų plėtoti ekonomiką, demokratiją; siekti socialinės gerovės ir stiprinti nacionalinį saugumą; sukurti veiksmingą Kauno miesto savivaldybės kovos su korupcija sistemą; pašalinti Savivaldybės organizacinių dokumentų spragas, siekiant užkirsti kelią korupcijos apraiškoms atsirasti; analizuoti, nustatyti ir likviduoti korupcijos apraiškas Kauno miesto savivaldybės administracijos padaliniuose ir Savivaldybės reguliavimo sričiai priklausančiose įmonėse.[15] Apibendrinant galima teigti, kad korupcijos išnaikinti visiškai nėra įmanoma, bet sumažinti galima. Dažniausiai korupcija atsiranda dėl privataus ir visuomeninio intereso konflikto. Galimai problemos sprendimo būdai: sumažinti privatų interesą, sumažinti visuomenini interesą, sumažinti valstybės tarnautojų galimybes imti kyšius, sugriežtinti kontrolę ir bausmes. Bausmė iš tiesų gali sustabdyti valstybės tarnautojus, kurie abejoja pasinaudoti galimybe ar ne. Tačiau tikėtis, kad didelė bausmė gali priversti žmones ko nors nedaryti yra utopiška. Mirties bausmė nesumažina žiaurių nusikaltimų skaičiaus, nėra tokios baudos, kuri priverstų nebenusikalsti. Todėl baudos - kosmetinė, o ne esminė priemonė mažinant kyšininkavimą kaip vieną iš korupcijos formų. Tik esant politiniai valiai, sisteminiam ir koordinuotam institucijų požiūriui į korupcijos problemą ir profesionalumui kova su korupcija ir korupcijos prevencija bus efektyvi ir duos laukiamus rezultatus.[9] 2. KORUPCIJA IR MUITINĖ Pagal tarnybos Lietuvos respublikos muitinėje statuto pakeitimo įstatymą, muitinės pareigūnas – statutinis valstybės tarnautojas, tarnaujantis muitinėje ir pagal pareigas turintis viešojo arba vidaus administravimo įgaliojimus pavaldiems ar nepavaldiems asmenims, o muitinės įstaiga – viešojo administravimo funkciją atliekanti įstaiga, pavaldi Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir turinti juridinio asmens statusą.[18] Kadangi muitinės pareigūnai yra laikomi valstybės tarnautojais, tai jie turi laikytis valstybės tarnautojo etikos normų ir taisyklių. Yra netgi įsteigtas vadinamasis muitinės mokymo centras Vilniuje, kuris ne tik organizuoja ir vykdo muitinės pareigūnų ir tarnautojų įvadinį mokymą bei kvalifikacijos tobulinimą, bet ir organizuoja specializuotus teminius seminarus, kuriuose kaip tik ir nagrinėjamos tokios temos kaip korupcija. Bet nors ir tarnyba muitinėje grindžiama įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo, teisėtų lūkesčių, teisėtai įgytų teisių principais, muitinės veikla yra viena iš pagrindinių sričių, kurioje esama daug erdvės ir prielaidų piktnaudžiavimui tarnybine padėtimi bei korupcijai. Muitinei suteiktos plačios ir dažnai neaiškiai apibrėžtos galios kontroliuoti prekių, paslaugų ir asmenų judėjimą kertant valstybės sienas, tuo tarpu ūkio subjektų ir gyventojų teisės nėra tinkamai įtvirtintos. Muitinės veiklą reglamentuojantys teisės aktai yra itin painūs ir nekonkretūs, pilni prieštaravimų ir daugiasluoksnių išimčių. Muitinės reguliavimų gausa bei skaidrumo ir nuoseklumo stoka sukuria prielaidas valstybės tarnautojų korupcijos plėtotei, o tuo pačiu išteklių švaistymui ir nepagrįstiems draudimams.[17] Daugelis muitinėje dirbančių valstybės tarnautojų neįžvelgia jokių problemų, bandydami asmeniniais ar kitokiais tikslais pasinaudoti tarnybine padėtimi. Galima pastebėti valstybės tarnautojų elgesio požymius, kurie atitinka rinkos dėsnius, o ne tarnavimo visuomenės gerovei normas. Tai viešųjų ir privačiųjų interesų supainiojimas, bandymas įvairiais būdais ir formomis pasinaudoti tarnybine padėtimi.[1, p. 122] Daugelyje sričių, kur vyksta korupcijos procesai, šio reiškinio atsiradimo priežastys yra panašios ar net vienodos, galbūt tik kiekvienoje iš jų yra tam tikri specifiniai ypatumai. Valstybės tarnautojų korupcijai muitinėse atsirasti galima skirti šias prielaidas: Apribojimai prekybai bei asmenų judėjimui. Apribojimų egzistavimas pats savaime sukuria sąlygas korupcijai bei bandymams neteisėtais būdais išvengti jų ir kontrolės. Muitinės bei sienų kirtimo procedūros kelia daugiausia nepasitenkinimo tarp vietos ir užsienio subjektų, muitų ir kitų mokesčių taikymas, prekių kilmės kontrolė, įvežamų prekių vertės tikrinimas sukuria paskatas verslininkams siūlyti kyšius bei kitais neteisėtais būdais išvengti taikomų apribojimų, ypač jei pastarieji yra itin griežti, ar paspartinti procedūrų atlikimą. Muitinėje dirbantiems valstybės pareigūnams tai sukuria paskatas pasinaudoti galimybėmis korupcijai. Tokie griežti ir menkai pagrįsti apribojimai, kaip asmeniniam naudojimui įsivežamų daiktų kontrolė, ypač skatina korupciją. Prielaidos korupcijai gali būti sumažintos tobulinant muitinės procedūras. Reguliavimų taikymo laisvė . Nepakankamai tiksliai ir griežtai apibrėžtos muitinėje dirbančių valstybės tarnautojų pareigos ir atsakomybė sudaro sąlygas dviprasmybėms bei interpretacijoms, kurios gali dar labiau riboti ūkio subjektų veiklą arba būti panaudojamos korupciniais tikslais. Pavyzdžiui, tokios Muitinės kodekso formuluotės kaip “jei muitinė sutinka” (43 str., 44 str.), “muitinė gali suteikti teisę” (64 str.), “muitinei priimtinu būdu įrodo” (125 str.), “asmeniui gali būti mokami mokesčių įstatymų nustatyti delspinigiai” (224 str.) sukuria neapibrėžtumą bei galimybę įvairiai interpretuoti Muitinės kodekso nuostatas ir prielaidas korupciaji atsirasti. Išimčių taikymas . Nemažai problemų kyla dėl įvairių išimčių iš bendrų taisyklių taikymo (ši skaidrumą mažinanti problema būdinga daugeliui ekonominės politikos sričių, ypač mokesčių politikai). Daugelio išimčių taikymas mažina mokesčių mokėjimo skaidrumą ir sukuria daugiau sąlygų korupcijai ir lobizmui. Teisės aktų gausa . Nors Muitinės kodekse turėtų būti susistemintos ir pateiktos visos muitinės veiklą reglamentuojančios taisyklės, jame esama daug išlygų, kurios teigia, jog papildomas sąlygas gali nustatyti Muitinės kodeksą koreguojantys teisės aktai, įstatymai, Vyriausybės nutarimai bei Muitinės departamento įsakymai ir išaiškinimai. Muitinių veiklą reglamentuojančių teisės aktų gausa ir skaidrumo trūkumas sukuria prielaidas didesniam netyčinių pažeidimų skaičiui, išplečia Muitinės kodekso normas ūkio subjektų nenaudai ir sudaro daugiau galimybių piktnaudžiavimui juos įgyvendinantiems pareigūnams. Pareigūnų atsakomybės už padarytus pažeidimus trūkumas . Muitinės kodekse detaliai apibrėžiamos ūkio subjektų teisės, pareigos ir atsakomybė, tuo tarpu muitinėje dirbantiems valstybės pareigūnams paliekama daug veikimo laisvės bei nenumatoma griežta atsakomybė už nepagrįstus sprendimus bei tokių sprendimų sukeltus nuostolius. Dėl muitinės veiksmų, kuriais įgyvendinami nepakankamai aiškiai apibrėžti uždaviniai, verslo subjektų patiriami nuostoliai nekompensuojami. Būtina apibrėžti aiškias atsakomybės už muitinės veiksmų padarytą žalą nustatymo taisykles bei žalos kompensavimo tvarką. Menkas procedūrų automatizavimas. Paskatas korupcijai taip pat sustiprina žemas muitinės procedūrų automatizavimo lygis. Tačiau reikia pastebėti, jog muitinės procedūrų kompiuterizavimas savaime neišspręs šių problemų. Atvirkščiai, kai kuriais atvejais gali susidaryti paradoksali situacija, kai, automatizavus muitines ir šitaip siekiant sumažinti tikrinimo trukmę, prekių tikrinimas gali užtrukti dar ilgiau.. Kuo sudėtingesni yra muitinės formalumai ir jų reglamentavimas, tuo sunkiau automatizuoti šią sistemą, tuo didesnė klaidų ir nesusipratimų ir korupcijos tikimybė.[17] Kaip ir daugelyje kitų sričių, taip ir muitinėje yra gausu įvairių kodeksų ir įstatymų, tačiau jie visi yra painūs ir retai kada turi praktinę naudą. Norint pašalinti prielaidas korupcijai muitinėse, būtina iš esmės keisti muitinės darbo principus ir tobulinti muitinės reglamentavimą griežtai įtvirtinant muitinės procedūras teisės aktuose. Galima iškirti šiuos pasiūlymus korupcijai muitinėje pašalinti: • Siekiant reguliavimų aiškumo ir stabilumo bei nepagrįstos muitinių veikimo laisvės apribojimo, derėtų atsisakyti Muitinės kodekse nuostatų, kurios “kitiems teisės aktams” suteikia galią nustatyti papildomas prievoles bei leidžia muitinėms savo nuožiūra taikyti reguliavimus ir reikalavimus. [17] • Būtų itin sveikintina, jei visuomenės informavimo priemonės ne tik informuotų apie korupcijos mastus, atvejus muitinėje, bet ir užimtų aktyvią pilietinę poziciją, ragindamos piliečius netoleruoti korupcinės veiklos apraiškų.[1, p. 132] • Būtina peržiūrėti visus šiuo metu Muitinės veiklą reglamentuojančius teisės aktus bei parengti jų sąvadą. Visų Muitinės veiklą reglamentuojančių normų apjungimas viename dokumente leistų pašalinti esamus neapibrėžtumus bei išimtis ir palengvintų tiek verslininkų, tiek muitininkų darbą.[17] 2. 1 Muitinės pareigūnų etikos kodeksas Daugelio profesijų atstovai, atskiros visuomenės ar verslo organizacijos savo veikloje vadovaujasi etikos kodeksais. Etikos kodeksas – tai dokumentas, atspindintis asmeninės moralės reikalavimus, profesines vertybes bei teisinius draudimus atskirų profesijos atstovų ar organizacijos darbuotojų sprendimams bei veiklai ir tarnaujantis kaip tam tikras elgesio gidas.[2, p. 163] Ne išimtis yra ir muitinėje dirbantys valstybės pareigūnai. Jų darbas taip pat yra reglamentuojamas vieno iš kodeksų – tai muitinės pareigūnų etikos kodekso.Šio kodekso tikslas yra nustatyti atitinkamas muitinės pareigūnų elgesio normas ir sureguliuoti santykius su Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių fiziniais bei juridiniais asmenimis, siekiant geresnių darbo rodiklių bei muitinės teisėtų interesų įgyvendinimo, formuoti pozityvų muitinės įvaizdį.[19] Nors įvairiuose etikos kodeksuose kalbama apie skirtingas vertybes, principus, visgi galima išskirti nemažai momentų, kurie daugiau ar mažiau atsispindi tuose dokumentuose. Visuose Etikos kodeksuose kalbama apie nuoseklius elgesio standartus. Kodeksuose akcentuojama, kaip svarbu, atliekant užduotis ir siekiant skatinti visuomenės pasitikėjimą visuomeninėmis institucijomis demonstruoti asmeninį integralumą, teisingumą, sąžiningumą ir drąsą.[2, p.168] Pagal muitinės pareigūnų etikos kodeksą muitinėje dirbantys valstybės tarnautojai turi laikytis tam tikrų etikos principų : pagarbos žmogui ir valstybei principas, teisingumo principas, nesavanaudiškumo principas, padorumo principas, nešališkumo principas, atsakomybės principas, kolegialumo, viešumo, pavyzdingumo principas.[19] Tačiau tikriausiai retas valstybės pareigūnas, dirbantis muitinėje žino visus šiuos principus ir jų nuolat laikosi. Tai dažniausiai lieka tik formalumu. Kadangi korupcijos reiškinys yra paplitęs ir visose srityse tampa kone kasdienybe, etikos kodeksuose yra minimas ir šis reiškinys. Ne išimtis yra ir muitinės pareigūnų etikos kodeksas.Jame yra akcentuojama korupcijos problemų svarba. Pagal šį kodeksą, muitinės pareigūnai turi vengti elgesio, kuris gali būti suprastas kaip reikalavimas duoti kyšį, ar atlikti kitus jam naudingus veiksmus, nesusijusius su tarnybinėmis pareigomis, bei informuoti vadovą apie daromą neteisėtą poveikį.[19] Interesų konflikto draudimas – kita etikos kodeksams bendra savybė. Etikos kodeksai ir šalies įstatymai draudžia dalyvauti priimant sprendimus, jei aiškiai gresia interesų konfliktas, neleidžia piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, siekiant asmeninių ar grupinių interesų.[2, p.169] Apie tai kalbama ir muitinės pareigūnų etikos kodekse. Muitinėje dirbantis pareigūnas turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą Lietuvos muitinę ir jos darbuotojus; nepiktnaudžiauti užimamomis pareigomis, nenaudoti dokumentų, patvirtinančių užimamas pareigas ir suteiktus įgaliojimus, siekiant paveikti nepavaldžius asmenis priimti jam palankų sprendimą; privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų tarnybos interesai ir muitinės darbuotojo reputacija.[19] Tačiau nepaisant to, kad ir yra išleistas muitinės valstybės tarnautojų etikos kodeksas, valstybės pareigūnai labai dažnai pažeidžia etikos normas. Tikriausiai tik retas prisimena, kas jame parašyta. Ir tai dažniausiai daroma tik iškilus būtinybei, pavyzdžiui priimant kokį nors sprendimą. Siekiant kad valstybės tarnautojų etikos kodekso žinojimas nebūtų tik laikinas dalykas, kad valstybės tarnautojai gėriau su juo susipažintų ir ilgiau jį prisimintų, kad jis netaptų vien tik formalumu, prie kodeksų kūrimo turėtų prisidėti patys valstybės tarnautojai. Į jų kūrybos procesą gali būti įtraukti ne tik darbuotojai, bet ir konsultuojamasi su visuomene. Etikos kodeksų viešumas tarp piliečių ir tarnautojų yra svarbus efektyviam jo administravimui. Tai skatina visuomenės pasitikėjimą, primena tarnautojams apie etikos standartus, kurių jie turi lakytis.[2, p.174] 3. KORUPCIJA MUITINĖJE – ŽMONIŲ NUOMONIŲ TYRIMAS Kad analizė apie korupciją muitinėje būtų tikslesnė, nusprendžiau pasiteirauti žmonių, kokia yra jų nuomonė apie šį reiškinį ir atlikau nedidelį tyrimą. Tyrime dalyvavo vyresniojo amžiaus žmonės. Taigi, tyrimo imtis – 32 įvairias pareigas užimantys darbuotojai, dirbantys valstybinėje įmonėje. Tyrimo metodu buvo pasirinkta anketinė apklausa. Pirmasis anketinės apklausos klausimas buvo ar dažnai piliečiai duoda kyšius muitinės pareigūnams. Kaip pasiskirstė respondentų atsakymai į šį klausimą matyti 1 pav. 1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal atsakymą į klausimą ar dažnai piliečiai duoda kyšius muitinės pareigūnams. Kaip matyti 1 pav., daugiausiai apklaustųjų atsakė, kad piliečiai kyšius duoda muitinės pareigūnams dažnai. Taip atsakiusiųjų buvo net 58proc. visų apklaustųjų. Net 16 proc. respondentų šiuo klausimu iš viso neturėjo nuomonės, o 26proc. teigė, kad ne dažnai duodami kyšiai muitinėje dirbantiems pareigūnams. Remiantis šiais gautais duomenimis galima teigti, kad korupcija „klesti“, kadangi vis daugiau piliečių duoda kyšius pareigūnams. Jei patys piliečiai, tų kyšių davėjai, suprastų korupciją kaip neigiamą poveikį turintį procesą, tokių atvejų sumažėtų ir tai užkirstų kelią korumpuotiems valstybės pareigūnų veiksmams. Priežasčių, kodėl valstybės tarnautojai nusižengia etikos normoms ir principams, kurių jiems pagal viešojo administravimo įstatymą derėtų laikytis, yra gausybė. Tai gali būti per maži pareigūnų atlyginimai (korupcijos būdu jie siekia taip „papildyti“ savo kišenes), nepakankama jų darbo kontrolė, palankios sąlygos šiam procesui, kadangi darbo procedūros nepakankamai automatizuotos, išlieka galimybė likti nepastebėtiems, principo duoda – imu laikymasis ir panašiai. Todėl kitas šio tyrimo klausimas buvo kokia šiandieną yra pagrindinė korupcijos muitinėje priežastis (žr.2pav.). 2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal atsakymą į klausimą kokia yra pagrindinė šiandieną korupcijos muitinėje priežastis Daugiausiai apklaustųjų nurodė pagrindinę korupcijos muitinėje priežastį kaip žemą muitinės procedūrų automatizavimo lygį. Taip atsakė net 48proc. visų apklaustųjų. Todėl galima daryti prielaidą, kad korupcijai palankias sąlygas sudaro tai, kad pareigūnas gali paiimti kyšį niekieno nepastebėtas, nes dauguma procedūrų nėra pakankamai automatizuotos. Taip pat nemažai buvo tokių, kurie manė, kad korupcijos priežastis yra greitesnis aptarnavimas (35proc.), kadangi dažnai prie muitinės tenka laukti eilėse. 11proc. apklaustųjų manė, kad pagrindinė korupcijos priežastis yra per maži pareigūnų atlyginimai ir tai sudaro sąlygas jiems papildomai pasipelnyti, o 6proc. nurodė kitas priežastis, tokias kaip netobula įstatymų bazė, dirbančiųjų pareigūnų sąžiningumo nebuvimas. Kaip pasiskirstė respondentų atsakymai į klausimą ką reikėtų daryti, kad korupcijos atvejai muitinėje sumažėtų matyti 3pav. 3pav. Respondentų pasiskirstymas pagal atsakymą į klausimą ką reikėtų daryti kad korupcijos atvejai muitinėje sumažėtų. Daugiausia apklaustųjų pasirinko atsakymą kad reikia sustiprinti pareigūnų darbo muitinėje priežiūrą. Taip atsakiusiųjų buvo 39proc. taip pat nemaža dalis apklaustųjų manė, kad reikia griežtinti bausmes už kyšininkavimą (29proc.).19 proc. respondentų manė, kad reikia keisti pareigūnų veiklą reglamentuojančius teisės aktus, o 13proc respondentų nurodė kitas priežastis: kelti pareigūnų atlyginimus, labiau viešinti kyšininkavimo atvejus, kad ir ką bedarytum šis reiškinys nesumažės. Kitas anketos klausimas buvo ar reikalingas muitinės kodeksas valstybės tarnautojams. Kaip pasiskirstė respondentų atsakymai į šį klausimą, matyti 4 pav. 4 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal atsakymą į klausimą ar reikalingas etikos kodeksas muitinės valstybės pareigūnams Daugiausiai respondentų manė, kad toks kodeksas pareigūnams yra reikalingas, nes jei turi žinoti, kaip jiems elgtis. Taip manančiųjų buvo 55proc. 15proc. respondentų manė, kad tokio kodekso nereikia, nes pareigūnai jį vis tiek pamiršta. Šis rodiklis parodo, kad visuomenė suvokia, jog etikos kodeksas valstybės tarnautojams yra tik formalumas, į kurį retai kada teatsižvelgiama. Jei visi pareigūnai klusniai šio etikos kodekso laikytųsi, korupcijos atvejų sumažėtų ar iš vis nebebūtų. Nemaža dalis buvo tokių, kurie iš viso neturėjo nuomonės šiuo klausimu (30 proc.). Šį atsakymą pasirinkusieji nežinojo kas tas kodeksas yra. Paskutinysis anketos klausimas buvo ką manote apie saldainių dėžutę iš piliečio paėmusį muitinės pareigūną. Kaip pasiskirstė respondentų atsakymai matyti 5pav. 5pav. Respondentų pasiskirstymas pagal atsakymą į klausimą ką manote apie saldainių dėžutę iš piliečio paėmusį muitinės pareigūną. Šiuo klausimu norėjau išsiaiškinti, ar saldainių dėžutės davimas muitinės pareigūnui laikomas korupcijos pradžia. Net 52proc. visų apklaustųjų teigė, kad tai jau yra korupcijos pradžia. Drįsčiau teigti, kad tai jau yra korupcijos pradžia, kadangi šiaip kaip padėką už gerą darbą tikriausiai tik retas pilietis duotų saldainių dėžutę muitinės pareigūnui. Dažniausiai taip siekiama naudos ir sau, pavyzdžiui greičiau pervažiuoti sieną ir išvengti eilių pasienyje ir pan. 26proc. tokį reiškinį pateisina ir laiko tai tik kaip padėką už gerą darbą. Likusioji apklaustųjų dalis neturėjo šiuo klausimu nuomonės. IŠVADOS Išanalizavus literatūrą ir atlikus tyrimą galima daryti šias išvadas: • Šiandieną korupcija ir kyšininkavimas tiek muitinėje, tiek kitose srityse yra aktualus reiškinys; • Viena iš priežasčių, kodėl korupcija vyrauja muitinėje yra tai, kad muitinės veiklą reglamentuojantys teisės aktai yra itin painūs ir nekonkretūs, pilni prieštaravimų; • Muitinei suteiktos plačios ir dažnai neaiškiai apibrėžtos galios kontroliuoti prekių, paslaugų ir asmenų judėjimą kertant valstybės sienas, kas taip pat sudaro sąlygas korupcijai; • Muitinės reguliavimų gausa bei skaidrumo ir nuoseklumo stoka sukuria prielaidas tolesnei valstybės tarnautojų korupcijos plėtotei; Mano siūlomos rekomendacijos būtų tokios: • siekiant išvengti korupcijos reiškinio muitinėje reikėtų tobulinti, susisteminti teisės aktus; • į etikos kodeksų kūrimo procesą įtraukti valstybės tarnautojus, kad šie ne tik gėriau susipažintų su etikos principais ir taisyklėmis, bet ir gėriau juos išmanytų; • kiek galima daugiau informuoti visuomenę apie korupcijos atvejus ir mastus miutinėje,, kad šis reiškinys netaptų neišvengiamu visuomenės atributu, kadangi kai visuomenė susiformuos ir priims gana vieningą neigiamą nuostatą dėl korupcijos, tik tada bus galima tikėtis , kad institucijų, tiesiogiai kovojančių su šiuo reiškiniu , veikla palaipsniui taps efektyvesnė. LITERATŪRA 1. Juozapavičius R. „Skaidrumas ir korupcija Lietuvoje“ , Vilnius, 2005. 135p. 2. Palidauskaitė J. Viešojo administravimo etika. Kaunas, 2001. 237 p. 3. Korupciją sukuria valdžia. [žiūrėta 2005 10 13] Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!