Korporacinė kultūra viešajame sektoriuje

Įvadas...............................................................................................................3
1. Bendrosios ypatybės, apibūdinančios viešojo sektoriaus korporacinę kultūrą......4
2. Scheino bendrasis “organizacijos kultūros” konceptas...........................................5
3. Kultūros kaitos dimensijos.....................................................................................6
4. Kultūrinis korporacinės vadybos viešajame sektoriuje aspektas...........................7
5. Praktinis korporacinės kultūros viešajame sektoriuje aspektas..............................7
Išvados............................................................................................................9
Literatūra........................................................................................................10
Įvadas
Organizacijos, kaip ir žmonės, turi asmenybės bruožų. Jos turi tokį sisteminį kintamąjį, kuris, nors jį sunku tiksliai apibrėžti ar apibūdinti, egzistuoja, o darbuotojai jį apibūdina bendraisiais terminais. Šis kintamasis vadinamas organizacijos kultūra. Lygiai, kaip genčių kultūros turi savo totemus ir tabu, diktuojančius, kaip kiekvienas narys turi elgtis kitų genties narių ir pašaliečių atžvilgiu, organizacijos turi savo kultūrą, valdančią jų narių elgesį. Praktiškai kiekvienoje organizacijoje yra tik jai vienai būdingas nusistovėjusios tradicijos, vertybės, politika ir nuostatos.
Dauguma organizacijų turi aiškų požiūrį į tai, kas laikoma geru ir blogu elgesiu bendradarbių, viršininkų, pavaldinių, klientų ir įvairių bendruomenės grupių atžvilgiu. Tuomet organizacijos iš savo narių tikisi atitinkamo elgesio. Pavyzdžiui, organizacijos, patyrusios, kad žmonės privalo elgtis etiškai ir atsakingai bendraudami su kitais, jeigu nori, kad organizacijai sektųsi, vertybėmis laiko patikimumą, garbingumą ir pasitikėjimą.
Viešojo sektoriaus orientacija į vadybos metodų taikymą suponuoja verslo korporacinės kultūros elementų perėmimą. Vadybinės koncepcijos ypač pabrėžia viešojo sektoriaus kultūros keitimo būtinybę - viešajame sektoriuje turi daugėti verslo elementų ir mažėti biurokratinių. Kultūrinės teorijos nurodo įsitikinimų, vertybių, nuostatų bei normų svarbą analizuojant organizacijų funkcionavimo aspektus. Šių koncepcijų požiūriu, kaitos objektas yra ne tiek viešojo sektoriaus struktūros, kiek prielaidos ir nuostatos (t.y. ceremonijos ir ritualai), kuriomis tos struktūros grindžiamos. Vadybinės koncepcijos ypač pabrėžia lyderių vaidmenį inicijuojant pokyčius. Skiriamosios linijos tarp viešumo ir privatumo, tarp viešųjų ir privačių, pelno ir nepelno organizacijų darosi vis mažiau apibrėžtos, organizacijų skirtumai sparčiai mažėja dėl vykdomų viešojo (ne pelno) sektoriaus reformų, kurios jas priartina prie privataus/pelno sektoriaus. Viešojo sektoriaus organizacijų vadovams, kaip ir verslo lyderiams, tenka susidurti su sparčiais aplinkos pokyčiais, veikti didėjančio netikrumo sąlygomis, todėl pastangos imituoti privataus sektoriaus kultūrą bei lyderiavimo principus yra būtinos.
1. Bendrosios ypatybės, apibūdinančios viešojo sektoriaus korporacinę...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!