Kornelijus Platelis ir jo kūryba

Kornelijus Platelis gimė 1951 m. Eilėraščio erdvę plečia pasaulio kultūros patirtimi. Kūrybą šis poetas suvokia kaip žmogaus galias sukaupiančią ir laisvinančią. “Poezija - kaip vėjas: nežinia, iš kur kyla, nežinia, kur nueina. Ir nežinia, ką reiškia”, - sako poetas. Tam vėjui nuolat statomos pinklės, norima jį pagauti. “Pinklės vėjui”,- taip vadinasi ir K. Platelio eilėraščių rinkinys. Kūryba ne iš įsitikinimų, o iš gyvenimo nuostabos “Poetai iš Dievo malonės” yra “žmonės, žodžiuose jungiantys svaiginantį žiedo kvapą ir standų vaisiaus paviršių…”. K. Platelis yra įsigyvenęs į meną, kultūrą. Kūrybos tradicijos jutimas kartais atrodo tarsi stabdantis jo paties plunksną.
Nors poetas ir yra baigęs Vilniaus inžinerinį statybos institutą, tačiau poetinės filologinės kultūros poetui neprikiši. “Dienų ir žodžių” autorius, be abejonės, skaitė ir egiptiečių, ir senovės kinų bei japonų eiles, tačiau jo skonį ir supratimą greičiausiai bus suformavę gerai suręstas klasicistinis eilėraštis, Renesanso tapyba ir skulptūra. Klasicizmą mini ir K. Platelis, be klasicistinės poetikos, grožio, kompozicijos taisyklių sunku prasiskverbti į jo poezijos labirintus. Kas kita, kad poetas ne visur nuoseklus, pirmoje jo knygoje nemažai eilėraščių, parašytų žalioje jaunystėje, jiems deklaruojama programa tiesiog netinka. K. Platelis, kaip pagal užsakymą, laikosi dviejų klasicistinės etikos doktrinų - imituoti gamtą ir imituoti senuosius kūrėjus. Jo poezijoje nerasime padrikų, tiesiog iš natūros kopijuojamų vaizdų ir detalių. Vyrauja griežta architektūra, kontūrai, linijos, konstrukcijos.
laukia tavo žvilgsnio ir prisilietimo.
Muša iš po žemės negyvi šaltiniai
Ir gaivina širdį vasarą kaitrią.
Naktį, patekėjus mėnesio žibintui,
Vaikščiojant sutiksi daugel stebuklų:
Kario ir mergelės tuokiasi šešėliai,
Aria artojas danguje prie upės,
Prie vario vartų tau svetingai šypso
Sodo šeimininko gipsinis veidas…
Prieš akis išvystame pagal klasicizmo taisykles “išaugintą” sodą. Tikros gamtos čia nėra, viskas formuojama pagal grožio idealą. Metaforos: augalų smaragdas, vario varpeliai, mėnesio žibintas… Muša šaltiniai, tačiau negyvi, tuokiasi ne karys ir mergelė, o jų šešėliai, aria artojas, bet ne žemėje, o danguje už upės… O kur pats poetas, žmogus, jo jausmai ir išgyvenimai?...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!