Kontrreformacija

Kontrreformacijos sąvoka įvedė Leopoldas fon Rankė. Kontrreformacija tai XVI a. vid. – XVII a. pab. popiežių organizuotas bažnytinis politinis judėjimas, kuriuo siekta įveikti reformaciją, susigrąžinti per ją prarastas pozicijas. Tokiam judėjimui atsirasti įtakojo keli veiksniai. Pašalinti protestantizmo kaip klaidatikystės apraiškas Bažnyčios viduje bei atgauti prarastąsias sielas ir kraštus. Daugelis katalikų valdovų norėdavo pasinaudoti katalikybe kaip ideologine vėliava savo imperinius tikslus patenkinti. Kontrreformacijos apraiškas įvairiose Europos šalyse, lėmė jų valdovų politika ir pavaldinių religinė bei politinė sąmonė.
Bažnyčia turėjo tris stiprius ginklus kovoje su reformacija. Tai inkvizicija, Tridento susirinkimas bei Jėzuitų ordinas.
Inkvizicija Europoje gyvavo nuo XIII a. pradžios. Tai Bažnyčios institucija, kurios tikslas išsiaiškinti ir bausti eretikus. XVI a. inkvizicijos vaidmuo buvo sumažėjęs, bet ją panaudojus kovai su reformacija inkvizicijos vaidmuo išsiplečia. Kontrreformacijos pradžia reikėtų laikyti centralizuotos inkvizicijos įsteigimą. Kardinolas Himenesas ne tiktais sutvirtino Ispanijos vyskupystę žiauriais moraliniais valymais, bet ir pats tarnavo didžiojo inkvizitoriaus pareigose. 1531 metais popiežius Klemensas VII priskyrė inkvizicijai ispanų vyskupystes ir neleido apskųsti jos nuosprendžio. Paulius III 1542 metais oficialiai patvirtino Romos inkvizicija ir išplėtė jos valdžią visam krikščionių pasauliui1. Bendradarbiaudami su atgijusiais vienuolių ordinais ir ypatingai su pasaulietine valdžia. Inkvizicijos tapo efektinga jėga prieš eretikus. Inkvizicijos valdžios išsiplėtimas Prancūzijoje sutapo su karaliaus sprendimu sunaikinti hugenotus. Inkvizicijos sprendimai privalomi visiems, neatsižvelgiant nei į aukštą kilmę, nei į einamas pareigas. Įtariamuosius inkvizitoriai privalo uždaryti į kalėjimus, o kaltuosius bausti mirtimi ir turto konfiskacija. Inkvizitoriai privalėjo daryti viską, kad įveiktų klaidatikystę, kad ją išrautų su šaknimis. Bet inkvizicija neišsiplėtojo visose Europos šalyse, nes kitur vyravo protestantizmas ir didžioji gyventojų dalis to nebūtų palaikiusi.
Tridento bažnytinis susirinkimas vyko trimis etapais 1545 - 1547, 1551 - 1552 ir 1562 - 1563 metais. Tridento visuotinis katalikų Bažnyčios susirinkimas (1545-1563) pasmerkė negeroves, kurias kritikavo protestantai (prekybą indulgencijomis, sugriežtino vienuolynų taisykles, kunigų mokymą ir kontrolę). Tikėjimo klausimuose protestantams nusileista nebuvo. Išliko pagrindinės katalikiško tikėjimo tiesos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!