Kontrolinis testo suvokimo

Perskaitykite šį tekstą ir atsakykite į klausimus.
Justinas Marcinkevičius ,,Prometėjas“
ŠEŠTAS EPEISODIJAS*
(Sargyba įveda leisgyvį Vergą ir paklupdo jį prieš Dzeusą)
DZEUSAS
Na, šunie, ar tai teisybė?
VERGAS
(Ilgai žiūri į Prometėją)
Melas...Melas...Melas!
Aš nebuvau pabėgęs. Niekados
neketinau padegti tavo būsto.
Mane kankino... ir žadėjo laisvę,
jei pakartosiu jų žodžius teisme.
Aš ir kartoju: melas! Šitą žmogų
(Rodo į Prometėją)
aš pirmąkart matau. Dabar aš laisvas.
(Sukniumba)
DZEUSAS
Pribaikit jį akmenimis.
(Įtūžęs supurto savo „žaibus“ virš Žynių galvų)
Ū, niekšai!
Nutukę dykaduoniai! Nepajėgia
surasti liudininko! O prie stalo
kaip kiaulės pirmutiniai puola...
PROMETĖJAS
Žmonės!
Ar matėt? Ar girdėjot? Ar supratot?
Jėga ir Prievarta, Klasta ir Melas,
tie godūs, nepasotinami žvėrys,
pakėlę galvas, dairosi aukos.
*šešta scena
Į mūsų širdis ir į mūsų ugnį
jie tiesia savo kruvinus nagus.
Dievai ugnim panoro išbandyti mus,
ar mes dar gyvuliai, ar mes jau žmonės.
Tad kas gi mes? Jei mes dar gyvuliai,
tai atiduokim savo ugnį Dzeusui,
su ja – ir savo širdį, laisvę, protą,
svajonę, sąžinę... Jei mes jau žmonės,
tai būkime šventos ugnies verti
ir ginkimės nuo Prievartos ir Melo,
Tamsos ir Baimės. Ginkimės ugnim.
Neatiduokit jos, neatiduokit!
Į kalnus neškit ją, miškuos paslėpkit,
nešiokitės ją savo širdyse
ir su visais dalykitės kaip broliai.
Išsaugokit bent mažą kibirkštėlę,
kad perduotumėt ją kitoms kartoms.
Ar matėte, koks išdidus ir laisvas,
lyg fakelas visuotinėj tamsoj,
už žmogiškumo ir teisybės ugnį
Tas Vergas mirė? Jis neturi vardo.
Vadinkim jį tikruoju žmogumi.
Ir atsiminkim jį...
ŽYNIAI
Jis piktžodžiauja!
Niekingą šunį ir bevardį vergą
vadina žmogumi...
DZEUSAS
Tai maištas! Maištas!
ŽEMDIRBYS
Jis ragina neatiduot ugnies,
kovot už ją ir kaip tas vergas mirti.
Beprasmiška ir kvaila. Jau sakiau,
kad aš iš jos, be vargo ir nelaimių,
daugiau jokios naudos nesu patyręs.
Aš laiko neturiu jos prižiūrėt.
Kas kita – Dzeusas. Ką čia daug šnekėti – 
aš atiduodu ugnį jam.
MOTERIŠKĖ
Ir aš!
Kiek rūpesčių ir vargo prisidėjo
mums, moterims, su ta ugnim: privalom
ją kurstyti, aplink ją tupinėti,
vaikus ir būstą saugoti nuo jos...
PIEMUO
Mums, piemenims, ugnis gal ir naudinga:
kai naktys šaltos – galima sušilti,
išsidžiovint drabužį... pastebėjom,
kad ir vilkai jos baidosi... tačiau
dėl to už ją numirti?..
DZEUSAS
Prometėjau!
Dabar matai, kad žmonės patys... patys
išsižada tavęs ir tos ugnies.
Dabar tu vienas. Pagaliau... tu vienas!
CHORAS
Koksai tamsumas! Koks nedėkingumas!
Ką jūs, dievai, su žmonėmis padarėt,
kad jie apako ir prarado garbę,
kad vėl kaip žvėrys lenda į...

Daugiau informacijos...