Anykščių šilelis - teksto suvokimo klausimai ir atsakymai

1. A. Baranausko poemos „Anykščių šilelis“ genezė (sukūrimo aplinkybių visuma) Kaip, kiek laiko užtruko rengdamasis? A.Baranauskas ilgai ruošėsi šiai poemai. Visų pirma jis baigė raštininku mokykla, skaitė daug literatūros, buvo paskatinkas kunigo Višinskio žvengti pradėtu kūrybos keliu, jį parėme visos savo bibliotekos knygomis, dalyvavo bendrinės kalbos kūrimo projektuose su Klemensu Kairiu ir seminarijos nariais, ten gavo daug galimybių lavintis ir susipažino su Mickevičiu. Dvejus metus gyveno Varniuose tai buvo kūrybinio pakilimo laikas, kai suvokia pašaukima kurti savo krašto broliams. Brolius buvo įprašęs užrašinėti tautosaką, frazeologiją. Apsisprendžia rašyti lietuviškai, bręsta poetiniai sumanymai. Koks įvykis galėjo turėti įtakos? Varnių kunigų seminarijoje retorikos dėstytojas, mėgęs per paskaitas cituoti A. Mickevičiaus, J. Slovackio poeziją, kartą paskaite Lietuvos girių aprašymą iš A. Mickevičiaus „Pono Tado". Įsikarščiavęs girti poemos kalbos turtingumą, dėstytojas pareiškė, kad tokį kūrinį galima buvę parašyti tik lenkų kalba. Pasirėmes anuomet plačiai diskutuojamu teiginiu, kad lietuvių kalba neturinti žodžių aukštesnėms sąvokoms reikšti, jis pridūrė, esą tokia prastuolių kalba nederanti poezijai. Tie žodžiai Baranauskui „lyg peiliu" smogę. Už tokį lietuvių kalbos įžeidimą poetas pasiryžo, „atkeršyti'. Ta pačią vasarą jis pradėjo rašyti kūrinį, siekdamas įrodyti, kad suniekinta lietuviu kalba, kaip neprilygstančia „Pono Tado" kalbai, galima parašyti kūrinį, nenusileidžianti A. Mickevičiaus poezijai? Kas paskatino kurti? 1855 m. Baranauskas per kūryba susipažino su garsėjančia Žemaitijos poete Karolina Praniauskaite. Eilėraščiai-laiškai, romantiškai jausmingas sielų pokalbis, liudija, kad jauni talentingi žmonės vienas kita suprato, vertino. Karolina, poeto muza, ragino rašyti lietuviškai. Kieno ir koks kūrinys galėjo pastūmėti?Antano Baranausko kūrybai, be abejo, darė įtaka poeto romantiko Mickevičiaus kūryba, išskiriamas vienas jo kurinys „Ponas Tadas”, kuris turėjo daugiau įtakos Baranausko kūrybai, Simono Daukanto romantiniai istoriniai veikalai, kuriuose aprašytos senovės lietuvių girios. Kada, kur, kaip parašė? Per dvejas 1858 ir 1859 m. vasaros atostogas Anykščiuose Baranauskas paraše klasikinį lietuvių poezijos kūrinį, poema „Anykščiu Šilelis". Pirmąją pusę, užsibaigiančią auštančio ryto epizodu, sukūre 1858 m., antrąją, prasidedančią žodžiais „Ai būdavo, būdavo" - 1859 m. vasara, grįžęs atostogų iš Peterburgo. Kokia netektis ir kodėl yra reikšminga aplinkybė? Mylimosios Karolinos netektis, Baranauskui tai buvo labai reikšminga aplinkybė, nes labai ją mylėjo. Ir Karolina ji labai gerbė ir mylėjo. Ar pirmoji kūrinio redakcija – vienintelė? Šis kūrinys nėra vienintelis, jis buvo perašytas į bendrinę kalbą. 2. A. Baranausko poemos „Anykščių šilelis“ kompozicijos (sandaros) savitumas Kokia yra viso teksto apimtis? 342 eilutės. Kiek ir kokių struktūrinių dalių sudaro poemą? Poemą sudaro dvi dalys: pirmoji- lyrinė, antroji-epinė. Kuo ir kodėl šios dalys skiriasi? Pirmoje poemos dalyje aprašomas kaip dabar atrodo miškas, kuris buvo didingas anksčiau, o antroje pasakojama šilelio istorija nuo seniausiųjų laikų. Žiedinės kompozicija. Kuo pradedama ir baigiama poema (žr. 1-18 eil.ir 337- 342 eil.), t. y. kokia poemos kompozicija išryškėja? Pradedama ir baigiama minint kalnus, plikus ir kelmuotus. Išryškėja tai, jog pirmoje dalyje aprašyta dabartis susitapatina su antros dalies šilelio istorija, kuri baigiasi pirmoje dalyje aprašyta ta pačia dabartimi. Nuo 217 pasakojama Šilelio istorija. Kas pateikiama 23-26 eil.? Kaip tai susiję su tolesniu tekstu? Eilutės yra glausčiau aprašytas didingas šilelio vaizdinys iš praeities, kuri antroje dalyje yra aprašoma plačiau ir giliau. Kuo pradedama antroji poemos dalis? Pradedama kalbant apie šilelį, kaip lietuviui buvusią mielą, brangią, patogią vietą. Kas yra šios dalies savotiškas planas? Pasakoti apie miško istorijoje buvusius nuosmukius ir pakylimus, kuriuos galima prilyginti tėvynės istorijai. 1. A. Baranausko poema „Anykščių šilelis“ pagal formą yra klasicizmo, pagal turinį – romantizmo kūrinys Prisiminti klasicizmo ir romantizmo estetikos principus ir argumentuotai įrodyti šią tezę. Poema „Anykščių šilelis“ yra parašyta pagal klasicizmo formą, nes ji, ypač pirmoji dalis, yra parašyta pagal griežtai taisyklingą poemos planą: kompozicija yra darni, išlaikomas silabinės eilėdaros principas - pastovus skiemenų skaičius eilutėje, kūrinys yra sodrus ir tikslingas, jame nėra nieko nereikalingo. A. Baranauskas nevartoja perkeltinės žodžio reikšmės, poemoje vyrauja ne vaizduotė, o istorinė atmintis. Šilelyje poetas neregi jokių mistinių ar paslaptingų dalykų, turinį perteikia statiškai ir paviršutiniškai nesigilindamas į daiktų jausmus.  Klasicizmo literatūrai būdinga vaizduoti parkus ar istoriškai reikšmingas vietas, o „Anykščių šilelyje“ yra vaizduojamas žmonėms istoriškai svarbus šilelis. Kūrinio „Anykščių šilelis“ turinys stipriai remiasi esminiais romantizmo bruožais: tautos dvasios išlaikymu, praeitimi, gamta. A. Baranauskas visą kūrinį parašė iš tautinio įsipareigojimo, norėdamas apginti lietuvių kalbą, parodyti, kad šia kalba galima lygiai taip pat gerai kurti poezija kaip ir su bet kokia kita kalba (Lenkų kalba), nes Varnių kunigų seminarijoje retorikos dėstytojas teigęs priešingai. Rašytojas kūrinyje užsimena apie tai, kad yra nusivylęs dabartine šilelio stadija, kad iš jo yra palikę tik plikas laukas, visiškai iškirstas miškas ir nagrinėja tai kas buvo praeityje. Į ši nagrinėjimą jis įdeda labai daug emocijos ir akivaizdžiai matosi, jog turi užmezgęs savotišką sentimentalų ryšį su praeitimi ir gamta, ją išraiškingai vaizduoja, apie ją svajoja, estetiškai pristato įvairiausius miško elementus: patį mišką, kokie augo medžiai, visą miško paklotę, grybus, uogas, samanas. 4. Miško vaizdavimas A. Baranausko poemos „Anykščių šilelis“ pirmojoje dalyje 1. Per kokius jutimus atskleidžiamas miško pasaulis? Miško pasaulis atskleidžiamas per regimąjį, uodžiamąjį ir girdimąjį jausmus. 1. Kokiems vaizdams ir kodėl skiriamas didžiausias dėmesys? Didžiausias dėmesys skiriamas samanoms, medžiams, augalams, grybams, krūmams, nes norima įtraukti skaitytoją ir sudaryti visumos vaizdą. 1. Kokiu principu sukuriamas visumos vaizdas? Visumos vaizdas sukuriamas pasakojant vertikaliai į viršų, pradedant samanomis, toliau kylant link grybų, uogienojų, krūmų ir galiausiai medžių viršūnių. 1. Kokius regimuosius ir girdimuosius objektus poetas išskiria? Kodėl? Girdimieji - balto miško lapelių šlamėjimas, pušų braškėjimas ir paukščių čiulbėjimas. Regimieji - samanų patalai, uogienojų kelmai, sudygusios ruduokės, kiauliabudės, torielkos, užmedės, grybai. Šiuos objektus išskiria, kad sudarytų aiškesnį ir ryškesnį miško vaizdą bei paliestų beveik visus žmogaus jutimus. 1. Kaip pereinama nuo vieno jutimo prie kito? Iš regimojo į uodžiamąjį pereinama kreipiniu į kvapą. Iš uodžiamojo į girdimąjį pereinama abstrakčiu miško garsų apibūdinimu. 1. Kodėl kvapai nediferencijuojami? Kvapai nėra diferencijuojami, nes jų yra labai daug, kiekvienu įkvėpimu užuodžiamas vis kitoks kvapas ir jų suskirstyti į grupes būtų realiai neįmanoma, nes jie yra labai skirtingi. 1. Kaip miško pasaulis veikia žmogų (lietuvį)? Gamta taurina lietuvio sielą ir pripildo ją giedro liūdesio ir harmonijos. Išniekinta gamta gresia dvasiniu išsekimu. 1. Kodėl ketvirtoji plano dalis nėra atskirai plėtojama? Ketvirtoji plano dalis nėra atskirai plėtojama, nes ji yra apie jausmus, o kiekvienas žmogus miške gali jaustis skirtingai ir skirtingas miškas gali sukelti skirtingus jausmus. 5. Miško vaizdavimas A. Baranausko poemos „Anykščių šilelis“ antrojoje dalyje Rekonstruoti dramatišką miško istoriją – išryškinti, kada, kaip ir kodėl jis buvo sunaikintas ir atkurtas, cituoti, apibrėžti, su kokiais laikais susijęs vaizduojamas miškas. XIV a. po krikšto Jogaila iškirto mišką, kad nebūtų pagonybės stabmeldystės. ,,Maž ir vierą įvedęs Jagiela išskynė,/ Kad jau nebetarnautų dievaičiams tėvynė.” Po to pušys pačios ataugo po daug laiko: ,,Paskum po šias pakalnes ant seno stuobryno/ Buvę pušys suaugę nuo metų šimtyno” Žmonės mišką laikė kaip didžią šventenybę, todėl velnias pasiėmęs akmenį ji nešė link Anykščių bažnyčios, nes ją norėjo sunaikinti. Tada pragydo gaidys, velnias išsigando ir paleido akmenį. Akmuo taip stipriai trenkėsi į žemę, kad visos pušys nugriuvo: ,,Tuoj iš nagų paleidęs ir smėlin įmušęs:/ Net žemė sudrebėjus, senos griuvę pušys.” Medžiai patys ataugo. ,,Šėnavoja juos žmonės, nei ratais netranko." XVIII a. Lietuva apėmė maras. Žmones badu mirė, o giriose glūdėjo tik dideli materialiniai turtai. Žmonės kirto medžius, kad galėtų juos parduotu ir taip nusipirkti maisto: ,,Ir sušukęs: ,,Broliukai, ginkitės nuo bado!/ Palaiminta toj ranka, ką kirvį išrado!””, ,,Proanūkiai vežimais miestelin vežioję;/ Po keturias dešimtis vežimų pardavę”. Miškas taip ir neatgyjo: ,,Ir liko šitie kalnai pliki ir kelmuoti” 6. Miško ir lietuvio ryšys A. Baranausko poemoje „Anykščių šilelis“ (visoje) Aptarti ir dvasinį, ir materialinį šio ryšio aspektus, t. y. ką miškas teikia ir dvasiai, ir kūnui. Gamta nutildo kasdienius žmogaus rūpesčius, nerimą, jos grožybės pripildo sielą šventų pajautų, jos gyvenimo ritmas padeda patikėti nesugriaunama pasaulio tvarka. Gamtoje žmogus patiria būties grožį ir pilnatvę. Miškas padėjo žmonėms ne tik atgauti jėgas, bet naudą teikė ir jų buityje, padėjo ir karų metais.  Įvardyti miško ir lietuvio ryšio priežastis. Miškas buvo tarsi šventa vieta. Ten jie galėdavo išsipasakoti ar tiesiog pabūti vieni, niekieno netrugdomi. Miškas žmogų išlaisvindavo, padėdavo jam pasijusti geriau. Vos tik įžengęs į mišką, žmogus atsigaudavo. Miško pasaulis formavo žmogaus psichiką. jos estetinius ir etinius pradus. Tuo pačiu žmogus niekuomet nelietė miško blogais tikslais, taip ir miškas jam nieko blogo savo galių pagalba nedarė. Miškas žmonėms skatino kūrybines galias, buvo kūrybos šaltinis. Įrodyti, kad be gamtos lietuvis gyventi negalėjo. Lietuviams labai didelę reikšmę turėjo miškai. Vešlios Lietuvos girios buvo dosnios žmogui. Giriose knibždėjo žvėrių, žmogus nejutęs nei alkio, nei šalčio. Jos teikė medžiagą pastogei. Miškas lietuvį gynė nuo priešų, jam davė reikalingų gyvenimui dalykų, bet labiausiai miškas veikė lietuvį, jį ramindamas, guosdamas. Paaiškinti, kodėl miškas šioje poemoje – ne tik gamtos objektas, bet visos Lietuvos metafora. Lietuvos giriu likimas susipina ir su tėvynės likimu. Ir miškas, ir tauta išgyveno didybės ir nuosmukio, klestėjimo ir nykimo laikus. Poemoje yra neatskiriamas nuo visą kraštą ištikusių istorinių ir socialinių negandų. Ne tik miską, bet ir žmones alino, siaubė karai ir marai, ugnis bei geležis. Lietuvos miško tema poemoje susipina su caro imperijos jungą velkančios Lietuvos likimo tema. Dramatiškais senoves girių likimo vaizdais poetas parodė, kaip lūžo ir griuvo ne tik miško galiūnai, bet nyko ir dvasinės vertybės, žlugo nacionalinės tradicijos, ir kokioje vėjų pagairėje atsidūrė elementariausių teisių netekęs lietuvis 7. Tautosakos motyvai A. Baranausko poemoje „Anykščių šilelis“ Su kokiais 5 skirtingo žanro kūriniais susijusi ši poema? Pacituoti ir paaiškinti. 1) padavimas „Marčiupio akmuo”. „Kai rudeniop lapeliai geltoni, raudoni/Tartum krauju Marčiupio pakalnes aptraukia”. Poemoje minimas Marčiupio akmuo, jo atsiradimo istorija, aprašoma padavime apie Marčiupio akmenį. 2) pasaka apie sedulę. „Savo seserį skundžia liekna sedulėlė.” Minima pasaka apie dvi seseris, kurių viena tapo sedule - mažu medeliu ir skundė savo seserį. 3) liaudies dainos. -„Ė iš visų viršesnis auga baravykas, /Valig dainuškos žodžių - „grybų pulkaunykas”. Minima liaudies daina apie baravyką. -„Ėgi mat gegutėlė dairos ir kėtojas:/Čia kukuodama verkia, čia juokiasi kvatojas.” Minima gegutė - liaudies dianų motyvas. 4) posakis. „Liemuo liemenį plaka”. Cituojamas lietuvių liaudies posakis. 5) pasaka „Eglė žalčių karalienė” „Geriau

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!