Kontrolingas

Kontrolingas kaip tam tikra vidinė įmonės sistema ar veikla atsirado maždaug XIX a. pabaigoje JAV. Tuo paaiškinama termino „kontrolingas“ ir kitų susijusių terminų angliška kilmė - iš angliško žodžio „to control“ (vadovauti, valdyti, kontroliuoti). Nors kontrolingo termino kilmė ir yra „angliška“, visgi didžiausią įtaką kontrolingo koncepcijai turėjo europietiška, o tiksliau vokiška, verslo valdymo mokykla. Šiuo metu „angliškuose“ literatūros šaltiniuos terminas „kontrolingas“ beveik nenaudojamas, o yra pakeistas „valdymo apskaitos“ terminu. Tuo tarpu kontrolingo terminas ir toliau lieka paplitęs Europos šalyse. Europoje kontrolingo koncepcija sparčiai vystoma nuo praeito amžiaus šeštojo dešimtmečio iki pat šių dienų.
Trumpai kontrolingo koncepcijos esmę galima būtų apibūdinti kaip vadybos apskaitos, planavimo, kontrolės, analizės bei kitų valdymo funkcijų sintezę, kuri yra būtina norint priimti būtinus valdymo sprendimus bei efektyviai valdyti įmonę, siekiant numatytų tikslų.
Todėl šiame darbe pristatysiu kontrolingo koncepcijos ištakas, kontrolingo esmę bei pagrindinius tikslus bei funkcijas įmonėje.
Pastaruoju metu, studijuodami Vakarų šalių įmonių patyrimą, koordinavimo srityje susiduriame su mums nauja kontrolingo sąvoka.
Jeigu kas nors paklaustų kas yra kontrolingas, turbūt daugelis iš mūsų tiksliai ir vienareikšmiškai negalėtų apibūdinti šios sąvokos. Skirtingai nei JAV ar Europoje, iki šiol Lietuvoje ši sąvoka jei ir buvo žinoma, tačiau praktiškai nenaudojama. Retos išimtys – tarptautinių kompanijų padaliniai ar dukterinės įmonės Lietuvoje, turinčios veikti pagal nustatytus korporatyvinius standartus ar perėmusios geriausią motininių kompanijų patirtį. Tiesa Lietuvos įmonėse galima atrasti nemažai veikiančių pavienių kontrolingo instrumentų, tokių kaip veikla pagrįstų išlaidų kalkuliavimo sistemos (angl. activity based costing), taip pat girdėti apie pirmuosius subalansuotų veiklos rodiklių sistemų (angl. balanced scorecard) diegimus ir kita. Be abejo nemažai įmonių yra įsidiegusios vadybos apskaitą, nors daugelyje vis dar nėra iki galo suprasta vadybos apskaitos reikšmė ir nauda įmonei.
• Preliminariniai apskaičiavimai, įskaitant operatyvinį ir strateginį planavimą bei kontrolę;
• Visos atskaitomybės ir apskaitos sistemos kontrolė;
• Tik vidinės atskaitomybės ir apskaitos kontrolė;
• Koncentracija į operatyvinės veiklos planavimo ir vykdymo kontrolę.
Pastaroji koncepcija dažniausia. Vokietijos įmonėse...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!