Konstitucinės teisės teorijos lentelės

I.1 Konst t sąvoka dalykas, metodas. KT -visuma teisės normų, įtvirtinančių ir saugančių žmogaus tcises ir laisves bci nustata.nčių valst. Valdžios ir organizavimo bci funkcionavimo pagrindus. KT susideda iš 2 esminių dalių: 1. žmogans teiscs ir laisvės- Itvirtinimas, realizavimas, 2. valdžios organizavimo, rcalizavimo mechanizmas. Konst t dalykas - tam tikri visuomeniniai ir valstybimai santykiai. Dalyką sudaro: 1. suverenitcto įtvirtininias, 2. santykiai tarp žrnonių ir valstybės, 3. santvkiai tarp visuomcnčs ir valstybės 4. valstybinių institucijų sistcmos įtvirtinimas, 5. valstybės tbrmos, santvarkos, politinio režirno nustatymas, 6. visų kt. sv, valstybės institucijų konstitucinio statuso įtvirtininias. 7. finaiisų ir v-bės biudžeto formavimo principų įtvirtinimas 8. užsicnio politikos konstitucinių pradų nustatymas 9. v-bės gynimo konstitucinių pagrindų apibrčžiinas. Metodas - būdas ir priemonės, kurių pagaiba KT rcguliuojajai priskiriairn.is santykius 3 būdais: 1) teisiškai jtvirtinan'ii konstitucinių tcisinių santykių subjcktaiJų teisės ir parcigos, 2) uždraudžiama tani tikra veikla, 3) visuomeniniai santykiai veikiami nustatant pagrindinių v-bės organų sistemą. I.2. Konslitucinės teisės normos, jų rušys ir ypatumai K.onstitucinės teisės norma - apibrėžta elgesio taisyklė, kuri sufbrmuoja konstitucinių teisinių santykių dalyvių elgesį. Šios normos: 1) nustato dalyvių elgesį, 2) įpareigoja dalyvį ką nors atlikti. Klasifikavuno khtenjai: Materialinis - remiantis pagrindiruais visuomeniniais santykiais, kuriuos įtvirtina KT normos: 1. normos, Įtvirtinančios žmogaus ir piliečio teiscs ir teisinę padėtį, normos, įtvirtinančios valstybcs institucijų padėtį. 2. Tcisiniai - teisės norrnų santykis su teisiniu santykiu. Vicnos tcisčs nornios nnmato dalyviams teiscs ir parcigas ir yra pagrindas atsirasti teisiniams santykiams, kitos nenumato ir nera pagrindas. Bendrosios nonnos - dcklaratvvinės, principai (suverenitctas priklauso tautai ir pan.) Dcfinityvinės - susijusios su teisiruais sanykiais pcr konrečias nonnas (valstybės simboliai) Konkrečiosios - rnatcrialincs ir procesinės. Materialinės suteikia dalyviams konkrečias i^iatcrialias teises. proccsinės numato tų tcisių įgyvcndinimo tvarką. Paga! reikalavimo pobūdį - įpareigojančios, draudžiančios, įgalinančios. Pagal juridinę galią - konstitucija, Įstatymai, poįstatyminiai aktai. Pagal galiojimo teritoriją - visai valstybei, administraciniam vienetui. Pagal galiojimo iaiką - pastoviai ir laikinai galioJančios. Pagal rcliatyvumo laipsnį - imperatvvinės, dispozityvinės. KT normų ypatumai KT normos yra specifinės, nes KT reguliuoja labai platų dalyką. Jos yra bcndro pobūdžio: 1) šios normos sudaro nacionalinės teisės sistemos viršūnę, loginį ccntrą, 2) jos formuouja nc tik tik teises ir parcigas, bct ir numato to reguliavimo principus, konkrečius v-bės institutų yatumus, 3) tun savo spcciHnę struktūrą: tik rctkarčiais KT noma turi hipotczę, dispoziciją ir sankciją. Dažniausiai šios normos ncturi hipotezės arba sankcijos. kadangi KT normos reguliuqja platų dalyką, tai josc dažniausiai yra kolektyvinc atsakomybė. Sankcijos - tai akto panaikinimas, apkaltos proccsas, organo paleidimas, teisinė-politinė atsakomybė. I.3. Konstituciniai teisės institutai - paprasticji (ncskirstomi į smulkcsnius) – sudėtiniai T.p. nustatanticji ir apsauginiai. Institutai: žmogaus teisių ir laisvių,pilietybės; užsieniečių tcisincs padėties: politinės sistemos pagrindų: v-bės formą nustatančios nornios: rinkimų tcisc; Seimas; Vyriausybc; Tcismas. Konst. Teismas, Valst. kontrolė ir pan. I.4 Konstitucinių teisinių santykių sąvoka, turinys, ypatumal. K.t.s. subjektai. Klasifikavimas, jų atsiraciimo. pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindai. K.t.santykiai. - tai toks visuomcninis santykis, kuris sudaro konstitucinės tcisės reguliavimo dalyką. Jis sudaryta^ iš subjcktų, objekto ir turinio. Subjcktai - tcisinio santykio dalyviai, kuncms konstitucincs tcisės normos sutcikia teises ir koresponduoja parcigas (tauta, valstybė, instilucijos, pareigūnai, piliečiai, visuomeniniaJ subjektai ir t.t. Subjektams būdingas politinis subjektyviškumas. Objektas - tai dėl ko subjektat turi santyki. Turinys - tcisės ir pareigos, kuriomis disponuoja santykio dalyviai. K.t.s. ypatumai: 1)šie santykiai atsiranda konitucinės teisčs nonTių pagrindu; 2)jų subjektai turi griežtai apibrėžtas tarpusavio teises ir parcigas; 3)jie turi sąmoningą valinį pobūdį; 4)visais atvejais ginami valstybės; 5)šic santykiai turi labai platų subjektų ratą; K.t.s. specifika yra ta, kadjie yra bendrieji ir sudaro pagrindą vystytis konkreticms teisiniams santykiains. Klasifikavimas: pagal paskirtį - nustatantieji, apsauginiai; pagal turinį - inateriaiiniai, procesiniai; pagal forrną- konkretieji bendrieji; pagal subjcktus - kur dalyvauja tauta, Seimas, prczidentas ir t.t. pagal iaiką - pastovieji, laikinieji; Atsiradimas, pasikeitimas ir pasibaigimas priklauso nuo tam tikrų juridinių faktų - objektyvios rcalybes reiškinių. Pagal savo pasekmcs šie faktai yra: 1)tie, kurių pagrindu atsiranda teisiniai santykiai; 2)tie, kurių pagrindu pasikcičia teisiniai santykiai; 3)tie, lairiųpagrindu pasibaigia teisiniai saiitykiai. Pagal savo forinąjuridiniai faktai yra: teigiami ir neigiami Pagal veikimo pobūdį: vienkartiniai ir tcisės būsenos. Juridiniai faktai skirstomi į: 1)įvykiai - neprikiauso nuo žm. valios; 2)veiksmai - teisėti ir netcisėti, priklauso nuo žm. valios. Konstitucinės teisėsjuridiniai faktai yra kompleksinio pobūdžio, jų veikimas liečia ir tųteisės šakų normas. Konstitucinės teisės sitema sudaryta iš konstitucinės teisės normų visuinos. Sudarymo kriterijus - k.i. institutai. Sistema pasireiškia sistematizuojant įstatymus, kuriems turi būti būdingas hierarchinis pobūdis. II. 1. LR KT mokslo sąvoka ir dalykas KT mokslas - žinių apie tautos suverenitetą, jo realizavimo mechanizmą, valstybės fomią ir kt. vįsuma. LR KT - sudctinė, savarankiška Liet. T. mokslo dalis, kurios savarankiškumą apsprendžia, kad visuomenėje egzistuoja sąlyginai savarankiška teisinio reguliavimos sfera, rcikalaujanti savarankiško mokslo. LR KT dalykas - visuomeniniai santykiai, socialiniai reiskiniai, kuriuos nagrinčja, tiria, anaiizuoja KT mokslas. Tai KT normos, santykiai, sistema, normų rcalizavimo sąlygos, priežastys, efektyvumas, faktinių teisinių santykių rcguliavimas, istorinis aspektas. II. 2. KT moksio metodoiogija Metodologija - mokymas apie pažinimo principus bci tyrinejimo būdus ir metodus. KT mctodologija - KT mokslo tyrinejimo, pažinimo sritis, tcoriškai pagrindžianti, paaiškinanti, atsklcid.žianti matcrialistinčs dialcktikos katcgonjiį, dcsnių bci princių veikimą konstitucinių tcisinių reiškinių bc idcJų pažinimo procese. Sudėtinės metodologijos dalys - metodai ir principai. Principas - tyrinėjirno kelias, būdas. Mctodas - atskleidžia, kokių priemonių pagalba tyrinejama. Mętodai: 1. Istorinis - analizuojant praeities patirtį, galima prognozuti ateities įvykius, raidą. 2. Loginis - susijęs su istoriniu, išskinamos esmincs reiškinio savybės, kaipjos vystosi istorijos bėgyje. 3. Lyginamasis - turi daug aspcktų. 4. Dogmatinis-teisinis - tai teisės aiškinimo būdai. 5. Statistinis - statistika bendrauja su masiniai reiškiniais. (Gahma ištirti bcndrus dcsningLiino skaičiais -rinkimų analizė) 6. Sisteinims -sekama, kaip vieno sistemos elemento pasikeitnnasįtakoja kitą elementą. 7. Struklūrinis - naudojamas kartu su sisteminiu. 8. Socialinio eksperiincnto - po veiksmo žiūrima, kaip tai veikia, irjei pasiteisina, taikoma plačiau. II. 3. KT moksio šaltinio sąvoka, mokslo šaltinių sistema Šaltinis - tai žinių išreiškimo forma, iš kurios imamos idėjos. KT mokslo šaltinis -formalizuotos žinios mokslo darbuose, dokumentuose, mokymas apie mokslo tyrinėjimą dalyką, problcmas. - Išvados, suformuluotos šaltinyje, turi būti laiko palikrintos. - Idėjos turi būti pripažintos praktikoje ir mokslinėje tcorijoje. Šaltiniai skirstomi: - Teoriniai pagrindai. Idėjos apie konstitucinius pagrindus. - Specialieji šaltiniai. [v. KT specialistų darbai įvairiomis KT problemomis. Tai teorinio pobūdžio darbai, populiarioji mokslo literatūra, straipsniai ir t.t. - Praktiniai šaltiniai - įstatynių komcntarai, niokomoji literatūra. - Teisiniai šaltiniai - Įv. teiscs nonnų aktai (konstitucija, įstatymai, archyviniai dokumentai ir t.t.) reguliuojantys tą socialinę realybę, kurią nagrincja KT. II. 4. KT mokslo sistema Tcisės sistema - nuosekius, suderintas problemų išdcstymas, kuriam būdingas loginis nuoseklumas, Keičiaiitis rcalybei, keičiasi mokslo dalykas ri nauji reiškiniai tampa mokslo sistemos daliini. Naujų institucijų atsiradJ;mas sąlygoja dalyko pasikeitimą. II. 5Liet. Konst. T. mokslo raida. Koncepcijų perimamumas. M.Riomerio konstitucinės pažiūros Per 50 metų vyraujanti ideologija nukreipė mokslininkus tam tikra linkme. Perimamumas- žinomų teisinių formų panaudojimas, jų išvystymas ir taikymas. Kuriant nauja nudojamasi praeities patyrimu. Per. gali būti ir iš kitų šalių praktikos.Riomeris: išsamiai analizuoja suveriniteto sąvoką, jos kilmę, istoriją, evoliuciją ‘Suverinitetas’; “adminstracinis teismas’; II. 6 Liet. Išeivijos konst. Studijos P.Stravinskio ‘Modernioji legislacija’; D. Kirvicko ‘Įstatymų ir teismų sprendimųvykdymas okupuotoje Lietuvoje’.Stravinsko mintys: prezidenyą turi rinkti liaudis, reikalangos institucijos , saugančios nuo per dažno seimo paleidinėjimo, .A.Rudis nagrinėjo žmogaus teisių instituto problemas. K. Račkauskas nagrinėjo suverenumo ir lietuvių tauto problemas, piliečių lygybės prieš istatymus, Seimo, prezid., vyriaus. Evoliuciją. Lietuvos konst. Raidoje smuko asmens vertės suvokimas ir buvo įtvirtintos stiprios valstybės ir autoriteto sąvokos. II. 7. Liet. Valst. atkūrimas ir naujosios konst. Minties raiška Aktualijos: žm. t ir konstitucinis įtvirtinimas, konstitucingumo tradicijos, prezidento statusas, seimo kontrolieriai, konstitucinis teisėtumas, pilietybė III. 1. LR KT šaltinio sąvoka, klasifikavimo pagrindai ir sistema KT šaltinis - išorinė konstitucinės teisės normos išreiškimo fbrma, tam tikri aktai, kuriuose išrciškiamos visuotinai privalomos elgcsio taisyklės. Klasifikuojami pagal teisės nonnų išrciškimo būdus: - teisiniai papročiai, - procendcntinė tcisc - tcismų sprendimai, - nonninis aktas - priimtas kompctetingų v-bės organų, nustato, keičia arba naikina tcisės normas. Teisės šaltinių sistema atitinka normmuĮ aktų sistema: 1) konstitucija, 2) įstatyinai, 3) poįstatyminiai aktai, 4) konstitucinio teismo nutarimai, 5) tarptautmės teisės aktai, 6) laptautinčs sutartys. III. 3.LR įstatymai, jų rūšys (konstituciniai, paprasticji). Organiškieji įstatymai. Įstatymas - tautos atstovaujamojo organo ar referendumu priimtas pirminio pobūdžio norminis teisinis aktas, išrciškiantis tautos valią ir reguliuojantis rcikšmingiausius tipiškus pastovius visuomeninius santykius ir turintis aukščiausią tcisinę galią kitų v-bės institucijų piriiintų aktų atžvilgiu. Įstatymai pagal teisinę galią skirstomi: - konstitiicija (konstituciniai įstatymai) - paprastieji. Konstituciniai įstatymai - kuric kcičia ir papildo konstituciją, konstitucinių įstatyrnų sąrašą. ( Įstatymas dčl konstitucijos įsigaliojimo, Dėl Lietuvos valstybės , Dėl LR ncsijungimo p possovietincs rytų sajungas) Organiškieji įst. atsiranda blanketinių normų pagrindu. Jic artunesni konstituciniams įstatymams, nes reguliuoja tuos visuomcninius santykius, kaip ir konstitucija. Įstatymai skirstomi: pasal galiojimą aike:pastovus,(nenumatyta galiojimo tcrmina.s) ir laikinicji. pagal galiojimą asmenims (...dėi nukentejusių nuo .,.) pagal teisinio reguliavin-io ypatybes: - įstatymai, susidedantys iš matcrialių tcisės normų - nnstato subjckto galimybcs clgtis, - Įstatyinai, susidcdantys iš mišrių teisės normų (Sciino statutas), - įstatymai, susidcdantys iš proccsinių teisės normų - nustato, kaip gali subjektas eigtis, Įgyvcndinli savo galimybcs, Pagal rcguliuojamų visuomeninių santykių apiintį – bendrieji - statutiniai - konkretesni už bendruosius, reguliuoja v-bės institucijų veiklą, kryptis, kompetencij'ą, - funkciiuai-tiksliniai - reguliuoja siaurą apibrėžtą visuomeninių santykių sritį: rcglamentuojantys ir konkretūs situaciniai, Pagal teisinio reguliavuno pobūdį - įstatymai, susidedantys iš konstitucinės teisės normų, - komplcksiniai, III. 4. Poįstatynuniai aktai, kaip KT šaltiniai, jų rūsys Tai taipogi kompetctingų organų priimti norminiai aktai: - Seimo norminiai aktai, - vynausybės nutarimai (norminiai ir nenonniniai), - ministerijų įsakymai, instrukcijos, - žinybų, departa.mentų aktai, - apskričių valdytojų aktai. Poįstatymuuai aktai neturi įstatymų gaios, privalo atitikti įstatymus. III. 5. Konstitucinio Teismo nutarimai kaip KT šaltiniai K Teismas sprcndžia, ar įstatyinai neprieštarauja konstitucijai. Savo darbc KT priima 1) nutarimus, 2) sprendimus, 3) išvadas. Nutarimai yra praktiškai precedentai, nes į juos reikia atsižvelgti ir nepriimti tokių pačių norminių aktų.Atlieka teisės šaltinių korekciją. III. 6. Tarpt. teisės aktai kaip Liet. KT šaltiniai Tarp. tcisčs aktai tampa šaltiniais kaijie: - inkorporuojami į nac. įstatymus -Jų nuostatos tampa įstatymais arjų dalimi, - implementuoJami - v-bės institucijos pasižada savo veiklojejų (ratifikuotų Seimo) laikytis.Pvz. koncencija dėl žmogaus teisių apsaugos. net gali turėti pranašumą pricš L. įstatyinus. III. 7. Tarpvalstybinės sutartys kaip KT šaltiniai Tarpvalstybinės sutartys yratik viena tarptautiriių aktų rūšių. KT šaltiniais g.b, ir vadinamosios sutartys tarp v-bės ir tarptautinės teisės subJekto statusą turinčių ta^tautinių organizacijų. Tarpt. sutartys, kurias ratifikuoja Seiinas, tampa sudėtine Lietuvos Teisės dalimi. Tarpt. sutartys pagal tcisinę galią Lietuvos teisės siteinoje g.b.: - LR Scimo ratifikuotos - LR Seimo neratifikuotos. LR Seimo ratifikuotos tarpt. sutarty's turi paprastojo įstatymo galią. III. 8. KT šaitinių pereinamumas Tai nusistovėjusių teisės šaltinių panaudojimasJų turinio vy'stymas ir tobulinimas: 1) panaudojant formą - v-bes tęstinumo forma, 2) panaudojant tLirinio elementus - atstatyta 1938 m. konstitucija bc prezidento institucijos. 3) atsižvclgiama Į kitų valstybių patirtį, 3) vaistybės institucijų veiklos patirties įvertinimas. IV. 1. Ncprikiausomos LR susikurimas ir pirmieji jos konstituciniai aktai. 1918 02 16 Nepriklausomybčs akto ir 1920 05 16 Steigiamojo seimo Rezoliucijos. 1917 12 11 Tarybos nutarimas: Lietuva su Vokietija susiejama amžinai - karmėje, prekybinėje, transporto, muito bei valiutų srityse. Tai sukelia Tarybos skilimą. Kitas priimtas aktas -1918 02 16 naujas Nepriklausomybcs aktas. Juo paskeibiamas v-bės atstatymas, pasiremiantis tautos teise ir Vilniaus konferencijos nutarimu. Nutraukjami bet kokie ryšiai siįi kitomis v- bėmis (atsakas į 1917 12 11 aktą). V-bės santvarką nustatys Steigiamasis Scimas. Jis t.b. demokratiškai išrinktas. 02.16 d. aktas, anot PJomerio, Lictuvos v-bcs nesukūrė - trūko valdžios, kuri būtų taikoma tos v-bės teritorijoje. Tačiau aktas buvo itin svarbus politiškai - išrcikšta tautos valia turėti savo valstybę ir nustatė konstitucines gaires visam nepriklausomybės laikotarpiui. Pgr. nuostatos: skelbia atstatanti nepriklausomą Lietuvos v-bę. Virškonstitucinis dokumcntas -jokia K. ar įstatymas ncgali jam prieštarauti. Taryba, nelaukdama Steig. Seimo sušaukimo. pati imasi veiksmų išvengti priverstinės asimiliacijos. 1918 07 11-12 Taryba priima du nutarinius: - dėl Tarybos paskelbi.mo Lietuvos Valstybės Taryba. - dėl Niumbcrgo ekshercogo kaninavimo Mindaugu II ir Lietuvos paskelbiino konstitucine monarchija. Susirinkcs i920 05 15 Steigiamasis Scimas patvirtino Lietuvos v-bės ncpriklausomybcs atstatymą ir tuojau parciškė, kadji būsianti demokrat.inc respublika. IV. 2. LR laikinosios konstitucijos: 1918 11 02 ir 1919 04 04. 1920 06 10 Laikinoji Lietuvos valstybės konstitucija. Susirinkęs Steigianiasis Susirinimas, sudarė naują laikinę konstituciją, kuri buvo A.Smetonos 1920 06 10 paskeibta. Pats Steigiamasis Seimas vcikė kaip mažasis Seimas. Lyginant su ankstesncmis ši Laikino konstii.ucija rėmėsi demokratinių valstybių tradicijom - Parlamcntincs demokratjos tradicijomis - Seimokratijos doknna. Tokia dok'trina besireinianti Konstitucija atima iš prezidcnto teisę leisti įstatymus bei suvaržomos kt. galios. IV. 3. Nuolatinės LR konstitucijos: 1922 08 07 Steig.seimo priimta 1-oji nuolatinė Lietuvos v-bčs konstitucija, 1928 m. 05 15 konstitucija, 1938 05 12 Lietuvos konstitucija. 1922 m. Konstitucija nustatė Lietuvos valstybei deniokratinės respublikos formą su simboliais. Plačios žmogaus teisės ir laisvės, apsaugojo nuosavybės teisę. Tautos atstovai, renkami kas treji metai visuotiniu. tiesioginiu ir slaptu balsavimu. Jie turėj leisti įstatyrnus, peržiūrėti vyriausybcs darbus, tvirtinti biudžctą, sutartis, pradčti ar baigti karą ir t.t. Prczidentas turi teisę skirti ministrąpirmininką ir tvirtinti kitus ministrus. Konstitucija galėjo būti pakeisti tik 3/5 visų atstovų balsų dauguma arba referendumu. 1926 m. perversinas lyg ir apribojo dem. konstitucinę raidą. 1928 m. priiinta konstitucija (iš principo 1922 in. K. atkartojimas). Štek tiek pakito Prezidento statusas. Jį renka ypatingieji atstovai Savivaldybcse (t.y. valdančios partijos atstovai). Prczidentas įgyja galias leisti {statymus. nesant Seinuii, Prezidentas tampa pgr. įstatymu leidėju. Si konstitucija: - nuolatinė, remiantis ti^stinumo principu (v-bėjau egzistavo), antra vertus, numatyta referenduino galimybė, kuns neįvyko, t.y. konst. laikina. 1938 m. Konstitucija. IV. 4. Okupaciniai režimai Lietuvoje - konstitucingumo raidos paskirtis. Molotovo-Ribcnlropo paktas ir Lictuvos okupacija. 1940 06 15 vaistybinis perversmas, Lictuvos inkorporavima ; Tarybų Sajungos sudėtį. 1941 ni. birželio sukilimas, laikinoji Vyriausybė ir hitlerinė okupacija. Sovietinio režiino atkūrimas. Sovietinės konstitucijos Lietuvoje ir jų reforma 1988-1990 m. Molotovo-Ribentropo paktas. Paktas - tarpautinė sutartis saugumo ir savitarpio pagalbos rcikalu, santarvė.Nupuolimo sutartis. Sv. protokolai prie pakto. Jų pagrindu buvo pasidalinta Įtakos sfcromis. Leituva patenka iš pradžių į vokicčių v. sritį, vėliau atiduota Rusains, kaip "kompcnsacija už Lcnkiją (išskyrus Unemunę). 1940 m. nutarimas įsijungti Į TSRS. Pradeda gaJioti Tarybinės Konstitucijos. Sajunga paga) fonną - fedcralinė, pagal turinį centralizuota unitarinė. Subjektų teritorijoje galioja federalinė konsttucija. Iš kitos pusės kiekv. subjektas turi konst-, kurios visiškai atitinka feder. konst. 1988 m. pakeitimai, kiiriuos AT padarė K, - dėl vėliavos, - dėl lictuvių kaibos. 1989 m, Žemės,jos geimcs, vidaus ri tcritoriiiiai vandenys yra išimtinė Lietuvos TSR nuosavybė. Tai kirtosi su TSRS Konst., kur egzistavo visuorneninės nuosavybės doktrina. Refercndumo įstatymas. Jo str. pakcitimas. Lietuvoje galioja tik Lietuvos TSR įstatyinai, Sajungos AT ĮstatyTnai ir nutarimai galioja tik registnioti įstatumai (įstatymai - AT, Vyriausybės aktai - Vyriausybčs). Nutarimas dčl politinio pliuralizino (panaikintas str. dcl partijos vienvaldišumo). 1989 m. AT dcklaracija dėl Lietuvos suvereniteto. AT nutaria dėl komisijos sudarymo įvertinti M-R paktą irjo pasekmes Lietuvai. IV. 5. L. valstybingumo atkūrimo konstituciniai aktai, priimti LR AT 1990 III 11 Valst. atkūrimo doktrina atspindėta aktuosc ir 1992 K. yra konst. demokratinių L. ti-adicijų atkūrimo doktriiia.Jos esmę sudaro L. v. tęstinumo išryškinimas, jos konstituc. demokratinių tradicijų pavcldo atskleidimas ir įtvirt L. v. pozityvinėje teisėje. 1990 III 11 aktai yra įtvirtinti šiandieninėje pozityvinėjc L.v. teisėje kaip jos pagrindas, kaip teisinė pradžia. Šie aktai įdoinūs konstituciniu požiūriu kaip pereinamojo 1-tarpio. 1990 III 11 LTSR AT pričmė šiuos a-ktus: 1)nut. "Dcl LTSR AT dcpntatų įgaliojimų pripažinimo; 2)įst. "Dėl LTSR AT regiamento papildymo; 3)įst. "Dėl v. pavadinimo ir herbo"; 4)aktą "Dėl L. neprikl v. atstatymo; 5)įst.''Dėll938 V 12 L.v. K. gai.atst 6)įst. "Dėl LR LPĮ". L.v. pagrindus ir tolesnįL.v. statusą. Aktas "Dėl L. ncprikl. v. atstatymo"-tai pirmas ir svarb. iš šių aktų, tai politinc dcklaracija.Šio akto konst.pamatas-1918 II 16 ir 1920 V 15 aktai. To priežastys: subjektyviai taip b. įtv. idcalistinis pasirįžiinas fonriuoti v. pamatus pcriniaJit teis. tradicijas, objektyviai-b. privalu pabrėžti teisinį v. tęstinumą, nes reikėjo iškart pastatyti jauną v. už TSRS suvcrenumo nbų ir nepatckti į jai paspęsfas konstitucincs išstojimo iš TSRS pinkles. Šianie akte pareikšt. aiškus v. suvereniteto priinata.s (t.y. pariamentinis suvcrcnitctas).Šis aktas bazinis, kt. nustatė konsliluc. v. pagrindus, minimo akto įgyv. mechanizmą. Aktas-konstitucinio vaistybingumo pr.Jis teisiškai regl. patj v. atstatymo veiksmą, o kt. ir K. įtvirtino ir dctalizavo teisines šio akto paskelbinio išvadas. Tad šis aktas yra sudedamoji galiojančios L.konstitucinės teiscs dalis. Akte pabrėzta ištikimybė tarptaulinės teisės principanis, sienų neliečiam. princ., padaryti įsipareigojimai žm.. pil., tautinių beiidnjų teisėins. Ši tarpt. teisės įtaka 1. aiški akte. Aktas įtv. [I 16 akto politines vertybes kaip konstitucirų pamatą. Todėl turinio atžvilgiu yra atstovaujamojo pob. Jis t.p. yra modernizacinis taikomasis, nes pritaiko II 16 akto pamatines vcrtybcs prie pasikeitusios tarptaut. tciscs ir politinės padėties. Pai>Tnėtina, kad aktc nėra kreipimosi pripažinti L.v IV. 6.LR LPI-laikinoji pereinamojo 1-tarpio K.,jos bruožai. Įst., motyv. AT siekiu suderinti atkurtosios 1938 L.K. nuostatas su pakitusiais polit, ekon. ir k't-visuomeniniais sa-iitykiais, skelbiamas 1938 L.Kgaliojiino sustabdymas ir LR LPĮ įsigaliojimas. Kartu šianie įst. nust., kad LR ir toliau lieka gaiioti tick iki šio! veikę L. įst. ir kt. t. aktai, kurie nepncštarauja LPĮ. Tai nebuvo originalus konstitucinis aktas, nes AT n. K. parcngti neturėjo laiko. LR skelbiama suvcrenia demokr. v., o valdžia prikl. liaudžiai. Pakartojo 1978 K. pil tcises, laisves ir pareigas, bet visiškai atsisakė socialistinės nuos.; teigė, kad L ekonominės sistemos pagr. yra LR nuosavybė, kurioje į pirmą vietą iškeliama pil. privati nuosavy'bė, toliau pil. susijungusių Į gr. nuosavybė ir galiausiai v. nuosavybč. Dėl skubotumo, sąmoningai b.nustatyta ncsudctinga kcitimo ir tobuliniino tvarka. Vykdyti v. valdžią pavcdč LR AT, Vyriausybei ir tcismui, tačiau faktiškai išliko soviet. valdžios struktūra. LPĮ tcbesivadovavo jos visavališkumo ir viršenybės kt. v. org. atžvilgiu principais. AT pavesta formuoti kt. svarb. v. organns. Nenumatė vienasmenio v. vadovo institucijos. Buvo kalbama apie Aukščiausiąjį LR parcigūną, atstovaujantį LR larptautiniuosc santykiuose; taip b. apibūdintas AT pinnininkas. Pagal savo kompctenc tai b. parlamentinės institucijos vadovas, bet jan-t b. priskirti ir tie dalykai, kurie papr. prikl. v.vadovo koinpetencijai. Dv^ejų atsak.pareig. sugretinimas nepasiteisino, todcl jau 1990 III 29 b. padarytas pakcit.: b, numatytas AT rcnkamas seniūnas, kuriam suteikta teisė pirinininkauti AT posėdžiams; įgyvendinti vykd. valdžią b. pavesta vyriausybei, dar vad. ministrų tarybai (susid. iš rninistr.-pirm, jo pav. ir ministrų). Daug dėmesio skyrė tiesioginės demokratijos institucijoms: savo suverenią galią liaudis laisvai išreiškia ne tik rinkdaina dcputa'ius, bet ir įst. sumanynų iniciatyva, pil. balsavimą konstituciniais kl. ir demokratišką referendumą (nors tiesiogiai LPĮ tarp įst. leidybos iniciatyvos teisės subjektų piliečiai nepaminėti). Nustatė bendruosius visų lygių tarybų rinkimų teisėcs principus-visuoi.iniai, lygūs, tiesiog rinkimai; kandidatų sk. nenboj. Nustatyta teismo ir prok'uratūros sistema t.p. iš esiriės nesiskyrė nuo 1978 K. LPĮ atspindejo tarybinių konstitucijų tradicijas ir nuostatas. 1991 LPĮ b. papildytas 2 str. Pil. teise priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi Į L.v.suverenumą ir vientisumą. 1991 konst. Įst. "Dėl L.v.", kurios teiginys-L.v. vra neprikl. demokratinė respublika-konstitucinė nornia ir pamatinis v. principas. 1992 kt. konst. Įst."Dėl nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas"-įsipareig. niekada ncsijungti; t.p. nurodyta, kad L. teritorijoje negali būti Rusijos, NVS karinių bazių ir kar. dalinių. 1992 LPĮ pakeitimai: 1)atsisakyta taryb. vicningos liaudies dcputatų tarybos sistemos (141 Seimo dep.; savivaidybių tarybos vad. kurijoinis). AT vad. Seimu. 2)Pakeista tcisinų sistcma- Aukšč. T., Apcliacinis, Apyr. ir apyl.t.; atsisakyta kolegialaus nagrinėjimo IV. 7. LR K. projektai. Ncpilnas 1990 rudenį pr. Rengti LR K.reforma, kurios artimiausias tikslas b. paruošti n. L.v.K. Konstitucinės reformos eigoje b. parengti keii K. projektai, kurių pagrindu 1992 X 13 Ataprobavo suderintą LR n. K. projektą ir pateikė jį tautos rcfer. priimti. 1992 X 25 priimta. Taigi šios teisinės reformos eigojc b. paniošta daug projektų: LDDP; AT prezidiumo sudarytos darbo gr. parengti K. metmenys. Vėliau sekc amerikiečių teisininkų paruoštas projeklas, faktiškai parengtas pgl JAV K. modelį, kuris b. kritikuoj. Liberalų sąj. projektas; socialdemokratų partija ir teisininkų draugija. Specialiai projektui rengti AT nut 1991 sud. Laikinoji komisija (pirm. Kęstutis Lapiiiskas).Dabartinė K. b.parcngta daugiausia remiantis Sąjfidžio koalicijos "Už demokratinę L." projcktu, kurį pakoregavo Laikinoji komisija projektui rengti. Galima tcigti, kad sąjūdžio koalicijos projektas yra mūsų K. Pagrindas V. 2. LRK pagrindiniai principai ir funkcijos Principo reikšmė - principuose suformuluoti politiniai ir organizaciniai pradai, kuriais rcmiantis reguliuojami konstituciniai teisiniai santykiai. P. sudaro karkasą, be kurio negali būti pačios K., t.y. branduolys, knris nustato K. kaip dokumento esmę. P. svarbus jgyvcndinant konstitucinę kontroli,;: kaip normos vcikia bcndrų principų visumoj'c. P. skirstomi į: 1) univcrsalius (bendražmogiškos vcrtybčs), sudaro bet kokios K. branduolį; 2) ypatinguosius (būdinga atskiram K. modeliui, pvz. Socialistiniam mode.liui -valdžios vienybės principas,...); 3)konkreč'.uosius (išreiškia atskirų valstybių K. ypatumus - nacionalizmo principas). Principams būdingi bruožai - principai yra platūs, bcndri, nekonkretizuoti. Gali būti laikomi, kaip išvada. Nurodo siekį, tikslą, vertybę. Principai, kuric Įtvirtinti K, įgyja reguiiacinę reikšmę, darydami poveikį žm. sąmonei, o taip pat gali sudaryti pradus. Teisės principas - ta.m tikrų tcisės procesų apibendrinimas, išvesta esminė idėja ir tuo pačiu idealas, kuriuo g.b. įvardintas tikslas. LRK principai : teisės aktų suderinamumo; slabilumo p.; dinamiškumo p.(kad K. nebūtų fiktyvi, ši savybė leidzia atspindėti pakitimus per K. gyvavimo laikotarpį); valdžių padalinimo p K. funkcijos - K. realizavimas, įgyvendinimas. F. padeda išsiaiškinti K. poveikį K. veikimo būdą. F.-yra specifinių konstitucinių savybių pa-'sirciškimas. K.F. apibūdina K. paskirtį, siigcbčjimą rcgiiliuoti visuomeninius santykius; kitą K. pa^kirtį gyvenirnc. Teisinės funkcifos - sistematizuoJanti. K, užtiknna alskirų t. šakų (dalių) subalansavimą; forrnuluoja svarbiausius reikalavimus naaujai atsiradusių šakų turiniui: numato įstatymų lcidybos pradus (įstatymų leidybos subjek'tas - seimas; kt.ir.stitucijų funkcijos įstatymų lcidybojc; tautos dalyvavimas įstatymų leidyboje refcrendumas). Nustato tarptautmės ir vidaus teises sistemas Reguliatyvinės funkcijos: steigiamoji (K. įsteigia tam tikn-is institutus) teiscs snteikii.'inn f.: apsauginė f. (parodo kaip ir kokių pricmonių pagalba K. veikia pasireiškia per įvairius draudimus); politinė f. pasireiškia per K. reguliavimo dalyką. V. 4 Konst. Priėmimo, keitimo ir įsigaliojimo tvarka Keitimas:1. Ne mažesnė kaip 1/4 visų seimo narių ar ne mažiau 300 tūkst. rinkėjų.2.’demokratinė’ gali keisti referendumu – ¾ piliečių. 3. ‘lietuvos valstybė’ ir ‘konst. Keitimas’ – referendumu.Dėl pataisų balsuojama seime du kartus, priimtas jei balsavo 2/3 seimo narių. Įsigalioja;kai pasirašo prez. ir per penkias d. paskelbia. Jei to nepadaro, tada – seimo pirmininkas. V. 5. Lietuvos Resnublikos Konstihicija 1992 m, V. 1.Samprata ypatybės, galia, santykis su kitais teisės aktais K. bruožai: viršenybė; teisės sistemos pagrindas; universalios normos; privalomos visiems; k- visuomeninė sutartis; vykdo svarbiausias f-jas (Konstitucijos f-jos: politinė, teisinė, humanistinė, ideologinė). Ypatumai: stabilumas, ilgaamžiškumas, svarbus turinys (santykiai tarp žm. ir valst.), iš jos kuriamos kitos normos. Konst. Yra paakštintos teisinės galios ir teisinės apsaugos. VII. 1. Pilietybės sąvoka ir principai LR KT Pilietybė - teisinis asmens ir v-bės ryšys. Principai: 1. objcktyviai egzistuojantis asmens ir v-bčs ryšys, 2. t.normų, reg. pilict. santykius, visuma, t.y. savarankiškas KT institutas. Piliet. ryšys neribotas laike (kol įstatymu pil. nepraranda). Pilietybę reguliuoja: 1. konstit'ucija, 2. įstatyminiai aktai, 3. poįstatyminiai aktai. Pilietybė įgijama gimstant ir kt. įstatymų numatytais atvcjais. VII. 2. LR piliet. Įgijimo būdai. Liet. piliet. pripažininias Piliet. įgijimo būdai: 1. gimimas 2. įgyvendinus teisę į LR pilietybę ar atstačius LR pilietybę 3. suteikus LR pilictybę (natūralizacija) 4. optavimo būdu (tarp sutarčių būdu) 5. kt. piliet. įst. numatytais atvejais. 6. Pilietybės įgijimas gimimo faktu. 2a. Pilietybės įgijimas gigimo faktu. Žemcs teisės principu ir kraujo teisės principu. Kraujo teisės pr. - vaiko pilietybc priklauso nuo tčvų gilictybčs (ncpriklausomai nuo kurjic gimtų). Zemcs tcis. principas - nuo gimiino vietos (Gim. vieta ir tos šalics Įst. suteikia pilict.) Sk. v-bės numato skirt. p-bės įgijimo principus. Vaikas, kurių abu tčvai gimimo metu buvo LR piliečiai, yr LR pilietis nepriklausomai nuo gimimo victos. Esant skirtingai tėvų pilietybei,jeigu vaiko gi.mimo metu vienas išjų buvo LR pilietis, vaikas yra LR piiiefis, jeigu: gimė LR teritorijojegimė už LR ribų, bet tėvų arba vieno išjų nuolatinė gyv. vieta tuo metu buvo LR teritorįjoje. Esant skirtingai tčvų pilietybei, jeigu vaiko gimimo metu vienas iš jų buvo LR pilietis, ir jeigu tuo metu abiejų tėvų nuolatinė gyv. vieta buvo už LR ribų, vaiko, giinusio už LR ribų, pilietybė iki jam sukaks 18 metų, nustatoina pagal tėvų susitarimą. Vaikas, kurio vienas iš tėvų vaiko gimimo metu buvo LR pihetis, o kitas buvo asmuo be pilietybės, arba nežinoma, yra LR pilietis, nepriklausomai nuo gimimo vietos. Lietuvoje galioja kraujo teisės principas, bet papildytas žemės t. principu. - Asmcnų be pilietybės vakas, gimęs LR tampa LR piiiečiu, Pamcstinukai (nežinomi tėvai) yra LR pilietis iki tol laiko, kol nepaaiškčja kt. aplinkybės. 2.b. Teisės į piliet.išsaugojimas ir teisės į pilietybę įgyvendinimas. Teisė į LR piliet. nelerminuotai išsaugoma: - asmenims, turėjusicms LR pilietybę iki 1940 m. ir gyvcnantiems kt. v-bėse, jei šic asmcnys nėra repatrijavt; iš Lietuvos, - asmcnų, turėjusių LR pilietybę iki 1940 rn. vaikams, kurie gimė Lietuvoje ar pabėgėlių stovyklose, tačiau gyvena kt. v-bėse, - kt. lietuvių kilmės asmenims, gyvenantienis užsicnio v-bėse arjų valdomosc tcritorijoje. Jų prašymų turi būti išduodami dokumentai, patvirtinantys šią tcisę. Asmenys, nurodyti 1-me punkte, teisę į LR pilietybę įgyvendina, kai atsisako kt. v-bės pilietybės; Asmenys, nurodyti 2 ir 3 punktuose, teisę į LT pilietybę įgyvendina, kai atsisako tyurimos kt. v-bes pilietybcs ir persikelia nuolat gyvcnti Į LR bci prisickia. Lietuvių kilmės asmenys, tureję LR piiietybę ir nuo 1940 m. pastraukę iš Lictuvos, gyvenantys kt. v-bcse, LR pilictybę atstato LR VRM ar LR diplomatincms įstaigoms užsienyje raštu pareiškę, kad jie yra LR piliečiai, ir pateikę tai patvirtinančius dokumcntiis.LR pilietybė laikoma atstatyta, kai asmeniui išduodamas LR pihcčio pasas. 2c Piliet. Įgijimas natūralizacijos budu. Lengvatinės naturalizacijos sąlygos, taikornos atskiriems asmenims. LR pilietybų g,b. sutcikiama asnieniui pagaJ jo prašymą, Jcigu jis sutinka prisiekti LR ir atilinka šias sąlygas - išlaikc lietuvių kalbos egzaminą (moka kalbcti ir skaityti lietuviška.i) - turi nuoiatinę gyv. victa LR teritorijoje pastaruosius 10 metų, - turi nuolatinę darbo vietąarba nuoiatinį legalų pragyvcnimo šaltinį -išlaikė LR Konstitucijos apgnndų egzarnmą - yra asmuo bc pilietybčs arba tokios šalies pilictis, kai įgiJęs LR pilietybę automatiškai praranda tos v-bės pilietybę, arba raštu praneša apie tokios šalies pilietybės atsisakymą. Lengvatos: (nereikia laikyti lictuvių klb. ir konstitucijos pagrindų cgzamino) 1 ir 2 gr. invalidains, psichiniams ligoniams Kt. lengvatos: - sutiioktmiams (3 metai - nereikia nuol. gyv. vietos ir nuolt. darbo ar pragyv. šaltuiio) - santuoka su tremtiniais, polit.kaliniais, jų vaikams persikėlus gyventi į Lictuvą (3 m.)-Aplinkybės, dėl kurių LR piliet.neteikiama. - padanus nusikaltimus žmogiškumui ar vykdžius gcnocidą, dalyvavus nusikalstamoje vciklojc pricš L valstybę, - chroniški narkoi-nanai, alkoholikai, toksikomanai, sergantys ypač sunkiomis infekcinėmis ligomis - baustiems kitoje v-bėje už tyčinį nusikaltimą (už kurį bausmę numato ir LR įst.), arba buvo bausti LR už tyčinį nusikaltimą. Piliet.įgijimas optavimo ir kt. tarpt. sutartyse numatytais pagrindais. VII. 3. LR pilietybės netekimas. - atsisakius LR pilietybės, - įgijus kt. valstybės pilietybę, - nutraukus faktinius ryčius su Lietuvos v-be (ilgiau nei 3 m. gyvena užsienyje su negaliojančiu LR pasu arba be paso, stoja kitos valstybcs karinėn tamybon), - LR tarptautinių sutarčių numatytais atvejais VII.4. Vaikų piliet.priklausymas nuo tėvų pilietybės Jei abu tėvai įsigija LR pilietybę arba abu jos netenka, atitinkamai pasikeičia jų vaikų, nesulaukiisių 14 m. pilietybė. Jeigu LR pilicčiu tampa vicnas iš tėvų,jų vaikas gali įgyti LR pilictybę, jei to prašo abu vaiko tėvai. Jcigu LR piliečiu tan-ipa vienas iš tėvų, okitas lieka asmeniu be pilietybė, jų vaikas, gyvenantis už LR ribų, gali įgyti LR pilietybę, jeigu to prašo įgijęs LR pilietybę vienas iš tėvų. 14-18 mctų vaikų pilictybė, pasikcitus jų tėvų pilietybei, gali buti paskcitsta tik remiantis yaikų raštišku sutikimu. VII. 5. Pilictybės kiausimų sprcndinio tvarka Visi piliet. kiausiinai sprendžiami pagal suintercsuoto asinens raštišką' prasyiną. VIII. 1. Užsicniečio sąvoka Lietuvos KT Užsieniečiai LR - asmcnys, kuric turi bet kurios užsienio v-bės pilietybę, ir asmenys be pilictybės. Užsieniečiai LR turi teises ir laisves , kurias numato LR Konstitucija , įstymai, tarptaut. Sutartys. kitaip. Užsieniečiai yra lygūs prieš įstatymus nepriklausomai nuo rasės, odos spalvos, lyties, kalbos, religijos, politimų ar kitokių įstikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės, turti-nės, gimimo ar kokios nors kitokios padėties. VIII. 2. Teisiniai režimai, taikomi užsieniečiams LR 1. Nacionalinis režimas 2. Didžiausio palankumo rcžimas 3. Specialusis režimas VIII. 3. Užsieniečių, nuoiat gyvenančių LR, tcisinės padėties pagrindai Užsicniečiai ga1i LR nuolat gyventi, jeigu jie turi LR VRM išduotą leidimą gyvcnti ir asmens dokumentą. Tokie leidimai išduodami, jeigu užsienietis: 1,turėjo leidimą laikinai gyventi pastaruosius 5 metus. 2, turi gyvenamąją vietą; 3, turi teisėtą pragyvenimo šaltinį; Sprendimai panaikinti leidimą nuolat gyventi priimamas teisme. Užsienietis norintis dirbti turi įsigyti leidimą dirbti, išduoda soc. Apsaugos ir darbo ministerija. Sutuoktiniai ir išlaikomi nariai turi teisę kartu gyventi. - kt. įstatymų nuinatytais atvejais.Asmenys, nuolat gyvenę LR iki 1991 ir nepričmę LR pilietybės pagal 1989 m. PĮ, pripažįstami nuoiat gyvenančiais LR užsieniečiais. Užsieniečiai neturi tokių teisių kaip dalyvauti v-bės valdyme, rinkimai, kariuomenė, polit. partijbs. Užsicniečiui gali būti taikoma sankcija (išsiuntimas iš Lietuvos) 4. Tarpt. sutartys dėl užsieniečių tels. Padėties 1. Nuolat. gyvcnantys užsienicčiai turi tokias pat socialines, ekonomines teises, kaip ir LR piliečiai (jei įstatyinas nenumato kitaip) 2. Užsieniečiams sutcikiamos tokios pat tcisės kaip ir III 3. Spccialusis - kiekvicnoj v-bėj g.b. numatytos padidintos teisės. 4.Tarpt. sut. (iėl užsicnieiių teisinės padėties. LR Įtvirtinta paralclinė tarpt. sutarčių rcal. nacionalinėjc teisėjc sistcma, t.y. tarpt. teiscs sutartys yra inkorpof. į šalics teisinę sistcrną. Tai rciškia, kad ratifikuotos tarpt. sutartys Uin įst. galią ir yra sudėtinė įstatymų dalis. sut. neturi prieštarauti K. L. gaJioja konstitucinčs viršenybės principas (t.y. K. primatas). 1991 V 21 įst. "Dėl LR tarpt. sutarčių".T.b. ratifikuojanios tarpt. sut, kurios nustato kt. normas ncgu galiojantys LR įstatymai. Jcigu LR pasirašytos tarpt. sut. numato kt. negii Įst. nuostatas, taikomos tarpt. sut. nuostatos (Dėl pabčgėlių LR statuso, Emigr. įst., Irnigr įst., Dčl užs. tcisincs padetics LR). VIII. 4. Užs. tcisinę padėtį reglamcntuoja: l)Konvcncija dėl pilietybcs neturinčių asmcnų statuso (1954). Šioje konvecijoje asm . bc pil. reiškia asmcnį, kuris nelaikomas kokios nors v. pil. pagal jos ist.: 2)Tarpt. ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas (1966). Jo 6,7 str. regl. užs. social-ekonom. teises. pirmiausia teisę į darbą. Tarpt. žm. teisių chartija. 3)Konv. dėl pabėgėlių statuso; 4)Protokolas dėl pabėgėiių statuso; 5)Deklaracija dėl teritorinio prieglobsčio. 6)asmenų, nesančių piliečiais šalies, kurioje jie gyvena, tcisių deklaracija; 7)1950 E. žm. teisių ir pagr. laisvių aps. Konvens. Užsieniečio išsiuntimas Jei viza pasibaigusi ar leidimas gyventi panaikintas, užs. Įpareigojamas išvykti. (per10 dienų). Išsiuntimas: 1, neįvykdė įpareigojimo išvykti;2, neteisėtai atvyko ar gyvena. Sprendimus priima VRM teikimu teismas. Užsien. Teisinė atsakomybė: atsako už nusikaltimą pagal LR įstat. Pareigūno reikalavimu turi pateikti asmens tapatybę įrodantį dokumtą ir kad šalyje yra teisėtai VIII. 5. emigrac. tcisinis reguliavimas LR LR piliečiai turi teisę emigruoti, t.y. išvykti nuolat gyventi į kitą v-bę.Emigravimo dokumentus rengia VRM Vyriausybės nustatyta tvarka. LR ernigravimo dokumentai neišduodami, jeigu: -jis patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, neatlikęs bausmės pagal teismo nuosprendį, turi neįvykdytų turtmių prievolių fiziniams irjuridiniams asmenims ir neužtikrinta, jogjos bus įvykdytos ir nepateikia šių fiz. irjur. asmenų sutikimo dėljo emigravimo, - yra šaukiamojo amžiaus ir nėra atlikęs krašto apsaugos prievolės, ir įstatyino nustatyta tvarka nuo šios pnevolės nėra atlcistas, dėl darbo pobūdžiojani žinomos v-bės paslaptys ir nuo laiko, kai jis nebedirba tokio darbo, nepraėjęs įstatymo numatas tenninas. VIII.6. Prieglobsčio teisė ir jos įgyvendinirnas Šiuol. prieglobsšio teisė siejaina su Prancūzijos revoliucija ir 1987 m. Dcklaracija. 1951 m. Jungt. tautų konvencija dėl pabėgclių stat.ziso (Lietuva ratifikavo). Kiekvienas žmogus gali icškoti pneglobščio bet kokioje v-bėje. 1967 m. deklaracija dcl teritorinio prieglobščio ir sufonnuluotas neišdavirno principas (negali išsiųsti tokio žmogaus is v-bės). Prieglobščio tcisė: tcritorinė, diplomatinė. Teritorinė priegioščio teisė - asmenų, persekiojamų savo v-bėje dėl Įv. įsitikiniml teisė atvykti į valstybę ir saugiai gyventi. Nctaikonia kai asmenys padarc suiikius nusikaltimus civilizacijai ir t.t. Pricglobščio suteikiinas - normali valst. suvercnumo prerogatyva. Įstatymas "Dėl pabėgėlių LR statuso" Įstatymas nustato užsieniečiams, kurie ieško prieglobsčio LR, pabėgėlio statuso suteikimo ir išnykimo sąlygas, tvarką, pabėgėlio teises, pareigas, atsakomybę, įvažiavimo ir išsiuntimo pagrindus. Priežastys, kliudančios užsieniečiui naudotis priegJobščiu LR -jcijis įvykdc nusikaltimątaikai, žmonijai arba karinį nusikaltimą (šie nnsikaltimai apibrcžti tarptautiniuose dokumentuose) - kaltinanias už tikrai padarytą nepolitinio pobūdžio nusikaltimą arba jam įsigaliojęs nuosprendis už nusikaltimą a veiką, prieštaraujančią Jungt. Tautų principams ir tikslams, - turi kelių šalių pilietybę ir bc svarbių pricžasčių ncpasinaudoja nė vienos iš šalių, kurių pilictis jis yra, gynyba - atvy'ko iš tos šalics, kur galėjo gauti prieglobstį, - scrga ypač pavojinga užkrcčiama liga ar ncsileidžia gydytojo patikrinti įtarant tokią ligą, - atsisako suteikti duomenis apie savc arba pateikia žinomai klaidingus duomenis apie atvykiino į LR aplinkybes, - galėjo atvykti į LR Irnigracijos įst. nustatyta tvarka. IX. 1. Nuosavybės teisė ir Lietuvos ūkio organizavimo konstituciniai principai Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kadji būtų nukrcipta tautos gcrovei. Įstatymas draudžia mouopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningą konkurenciją. IX. 2.V-bės biudžetas ir bankų sistcma Lietuvos biudžetinę sistemą sudaro savarankiškas Lietuvos v-bės biudžctas, taip pat savarankiški vietos savivaldybių biudžetai. V-bės biudžeto pajamos formuojamo iš mokcsčių, privalomų mokėjimų, rinkliavų, pajamų iš valstybinio turto ir kt. įplaukų. V-bės biudžeto Vyriausybės pateiktą projcktą tvirtina Seimas. Sprendimus dėl valstybinės paskolos ir valstybės kitų esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas Vynausybės siūlymu. LR Centrinis bankas yra Lictuvos bankas, kuris nuosavybcs tcise pnklauso Lietiivos valstybci. Pinigų cmisijos teisę turi tik Lietuvos bankas.Liet. banko pirm. Skiria seimas Prez. Teikimu. Biudžeto projektą sudaro Vyriausybė ir pateikia seimui. Jis svarsto ir tvirtina įstatymu. Seimas gali didinti išlaidas tik nurodydamas išlaidų finansavimo šaltinį. IX. 3. Politinės sistemos samprata ir elementai Politinė sistema - pol. institutų v-isuma konkrečiojc šalyje, per kurią valdžia išreiškia savo interesus. Politinės sistemos elementai: p ir teisinės normos, struktūra, veikla, sąmonė, kultūra. Subjcktai: valstybė, politinės partijos ir ncvalst. organizacijos. Partija - aktyvi ir organizuota visuomencs dalis, susijungusi pagal intcrcsus ri siekianti valdžios. Polit. partijos - demokratiškose v-ėse reikšmingiausias politnės sistemos elcmentas. Įstatymai: - visuomeninių organiz. Įstatyinas – profsajungų - religinių bcndruornenių Savanoriškumo principas Maksinialaus v-bės nesikišimo į part. ir vsuom. org. vidaus veiklą. Valstybė nustato: -partijų stciginio tvarką, - atributų registravimo tvarką, - kontroliuoja ar partija ncprieštarauja konstitucijai. Valstybci taip pat numatyta galimybė sustabdyti partijų veiklą ir panaikinti (t.g. atlikti Vilniaus apygardos tcismas). IX.4. Savivaidos formos ir turinys LR Vietos savivaldos - LR teritorinio administracinio vieneto gyvcntojų išrinktos vietos valdžios institucijų teisė ir reali galia pagal LR Konstituciją ir įstatymus laisvai ir savarankiškai savo atsakomybe reguliuoti bci tvarkyti visuomenės reikalus ir tenkinti vietos gyventojų poreikius. Savivaldos principai - savivaidybės ir v-bės intcresų derinimas - tiesioginis toje savivaldybėje gyvenančių LR piliečių dalyvavimas savivaldybės tarybos rinkimuose, apklausose, gyventojų sueigose ir peticijoje, savivaldybių institucijų beijų pareigūnų atskaitingumas gyventojams - viešumas ir rcagavimas į gyventojų nuornonę, - teisėtumas ir soc. teisingumas, - ckonominis savarankiškurnas Savivaldos institucijos, 1) rcnkama atstovaųjamoji - savivaldybės taryba-, 2) vykdomosios - savivald.meras arba savivald. meras ir savivaldybės v-ba 3) kontrolės - savivaldybės kontrolierius IX. 5. Daugiapartiškumas ir politinių partijų institucializacija. Lictuvos partsnės sistemos ypatuniai 5. Gali būti nariu pilietis turintis aktyviąją rinkimų teisę. Steigia 400, įstatai, registruoja teis. ministerija. Sustabdo teis miniterija 14m.Turi savo įstatus, kontroliuoja darbdavį, be p sutikimo negali atleisti iš darbo, gali rengti mitingus. Veikla sustabdoma pgl įstatus, pgl teismo sprendimą 3mėn.. Visuomeninės org.: ne pelno , negali skelbti smurto, >18m.sušaukia suvažiavimą, gali steigti padalinius, jungtis į sąjungas, 6mėn. Religija: nėra valstybinės; gali pairinkti alternatyvią karo tarnybą; pripažįstamos devynios religijos, kitoms reikia išlaukti kol pripažins. Mokyklose gali būti mokoma tėvų sutikimu. Pajamos neapmokestinamos (literatūra neapmuitinama). IX. 7. Individas Lietuvos politinėje sistemoje. Demokratinėjc visuomenėje individas yra politinių santykių subjcktas. Individas g.b. pasyvus arba aktyvus. Santykius įgyvendina valstybė, kt. politiniai institutai. Individo įtaka: 1. Lyderiai (Prezidcntas, Premjeras) 2. Prijaučiantys X. l.Valstybės formos samprata ir elcmentai Forma-tai struktūra, Sutvarkymas. Valstybės forrna parodo valstybės sutvarkymo būdus. Valst. Fornią sudaro 3 elcmenĮai: 1)valdyino forma (valstybės aukščiausiųjų, atstovaujainujų ir vykdomųjų organų sudctis. ju santykiai su kt. Organizacijomis, gyventojais, jų sudarymo tvarka, kompctensija; 2)santvarka arba valstybės teritorinio suskirstvmo fbrma (parodo valstybės teritorinių dalių santykį su centrine valdžia, jų tarpusavio sąveiką, valstybincs vaidžios tentorinį-administracmį suskirstymą; 3)valstybinis (politinis) režimas (valstybinės valdžios įgyvendinimo oficialių ir faktinių metodų visuma.Parodo, kokia yra vaistyb. Valdžios įgyvendinimo metodų ir principų sistema. Apima politinių partijų veiklą. X.2 Lietuvos valstybės valdymo formos sąvoka ir ypatumai. Valdymo forma-valstybės valdžios organizacijos ir jos reiškimosi forma. PagaJ L. Konstitncinio teismo išaiškinimą L. v. valdymo forma parlamentinė. Pripažįstama parlamento viršcnybč pricš kt. valdžios inst.itucijas (turi t.iesioginius įgaliojimus iš tautos). Norsyra ir prezidentinės respublikos bruožų (prezidentas renkamas visuotinuiosc rinkimuose). Yra Konstitucinis teismas - sprendžia ginčus tarp vykd. Ir leidžiam. Valdžios. Ministrų kabinetą sudaro parlamente sudarančios daugumą partijos lyderiai. Paprastai susiklosto daugiapartinė sistema. X. 3-Valstybės santvarkos sąvoka. Lietuvos Respublika-suvereni unitarinė valstybė. Valstybcs santvarka parodo valstybės tcritorinių dalių santykį su centrinc valdžia, jų tarpusavio sąveiką taip pat pai-odo valstybinės valdžios terit.orinį-adininistraciių suskirstyiTią. G.b. unitarinės valst., federacijos ir konfederacijos. Urutarinė valstybė-nė vienajos sudėtinė dalis neturi valstybiniojunginio statuso. Šalyje yra tik viena Konstitucija, viena pilietybė, viena aukščiausių valstybės organų sistema. Teritorijos dalys pavaldžios centrinci valdžiai. Teritorija skirstoma į administracinius -tcritorinius vienetus. PrikJausomai, koks santykis tarp administr. vienetų ir centrinės valdžios organų unitarinės vaist. Skirstomos į:1)centralizuotos (teritorinių dalių organai ncturi savivaldos; 2)dccentralizuotos (teritorinių dalių organai turi savivaldą ir teisę spręsti savarankiškai jų kompetencijai priskirtus Idausimus); 3)santykinai centralizuota Lictuva. Uiutarinė v. - tai geografinio valdžios sukirsty^no tipas valstybčje, kai pagr. Kompetencija pnklauso centruiei vyriausybei, o išvestine kompetencija naudojasi vietincs valdžios organai. Centrinė vyriausybė gali savo nuožiūra padidinti ar sumažinti vietinių savivaldybių įgaliojimus. Vietos savivaida - vietos valdžios institucijų teisė ir reali galia pgl. K, įstaty'rnus laisvai ir savarankiškai reguliuoti, tvarkyti reikalus ir tenkinti vietos gyventojų porcikius. X. 4. Lietuvos vaistybės adniinistracinė-teritorinė struktūra. 1994 "LR teritonjos adrninistracinių vienetų irjų ribų Įstatymas". Administracijos veinetas-teritorijos dalis, kurioje vaidyiną organizuoja vyriausybė ar savivaldos institucija. LR teritonjos admimstracmiai vienetai yra apskntys ir savivaldybės. Savivaldybė-LR administr. vienetas, kurį valdo jos gyventojų bendruomenės išnnktos savivaldos institucijos.SavivaJdybė sudaroina iš gyvenamųjų vietovių (g.b, miesto ir kaimo). Apskritis-LR teritorijos aukštesnysis administracinis vienetas kurio vąldymą organizuoja LR vyriausybė pgl apskrities valdymo įstaymąbei kt. Įstatymus. 10 apskričių. Apskritis nustato ir panaikina Sesmas vynausybės teikimu. Savivaldybcs irgi seimas vyriausybė teikimu, tik atsižvclgdamas į savivaldybių pasiūlymus.. Savivaldybės teritorija apsicričių ribomis nedaloma. Gyvenainosios vietovcs g.b. miesto ir kaiino. Miestai-kompaktiškai užstatytos gyv. Vietovės, turinčios daugiau kaip 3000 gyventojų,iš 2/3 dirba pramoneje, verslo bci ganiyb. ir socialinėse infrastruktūros srityse. Miesteliai-nuo 500 iki 3000 gy^'entojų, kurių daugiau kaip pusė dirba minėtose srityse.. Kaimai - gyvenamosios vietovės, neturinčios miesto ir miestelio požymių X. 5. Lietuvos valstybės politinio režimo samprata ir ypatuniai. L'žsicnio politikos principai. Valstybės gynimo konstituciniai pagrindai. Politinis režimas-valstybinio vadovavimo ir valdymo pagrindinių metodų visuma. Politinis režimas priklauso nuo ne tik nuo valdymo formos, valdžios koncentracijos, faktinio valdžių pasiskirstymo, bet ir nuo santykių tarp socialinių grupių, nuo politinėsdinamikos, politinių lyderių ir t.t. Lictuvoje demokratinis. Egzist-uoja renkamos tautos atstovavimo institucijos, tarp jų parlamcntas-aukščiausias įstatymų leidimo orga-nas. Pripažįstamos ir gerbiamos piliečių teisčs ir laisvės. Valstybės aparatas sudaromas pgl "valdžių suskirstymo į įstatymo leidimo, vykdymo ir teismų principą. Legali ne tik valdančiosios vyriausybės , bet ir opozicinių partįjų veikla. Egzistuoja tolerancija, pragmatizmas, bendradarbiavimas ir kompromiso vertybės. Pgl politikos kry'ptį polit. režimai g.b.: konservatyvūs, pcrsitvarkantys, reformistiniai, prisitaikantys. Atsižvelgiant į kovą dėl valdžios- atviri (ar yra atvira konkurensija opzicmių partijų kovoje) ir uždari. LR, įgyvendindania užsienio politiką, vadovaujasi visuotinai pripažintais tarptautinės teisės principais ir normomis. Svarbiausius valstybcs gynybos klausimus svarsto ir koordinuoja valstybės gynimo taryba, į ją įeina prezidentas, prcmjeras, Seimo pirmininkas, krasto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Jai vadovauja prezidcntas. Vyr. valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas-prezidentas. Seimas gali įvesti karo arba nepaprastąją padėtį. LR dalyvauja tarptaut. Organizacijose, jeigu tai neprieštarauja vaistybės interesanis ir jos nepriklausornybci. LR tcritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų, uzsicnio valstybių karinių bazių. Svarbiausia figūra užs. politikoje yra prezidcntas, turi didclcs galias: pasiraso tarpt. sutartis , teikiajas Seimui ratifikuoti, skiria ir atlcidžia (Seimo pritarimu) kariuomenės vadą ir saugumo tarybos vadovą. Prezidcntas, o ne ministras pirminiiikas kontroliuoja uzsienio, saugumo ir gynybos politiką. Vyriausybė įskaitant ir ministrą pim-iininką ir užsienio rcikaių ministrą yra visiškai subordinuotas prezidentui ir vykdo, o ne formuoja užsienio politiką. LR Scimas dalyvauja pagr.pasaulinėse ir Europos tarparlamentinio bendradarbiavimo organiz-acijjose. Ši veikla tiesiogiai nukreipta LR užsienio politikos principams ir pagr. kryptims realizuoti. X.6. Lietuvos valstybės simboliai. Vėliava iškeliama: nuolat (seimas, vyriausybė, krašto aps ministerijoje, savivaldybių pastatai, gedžio pilies), vasario 16 (įmonės, įstaigos, namai), pgl protokolą (prie atstovybių, transportas (kur prezidentas), laivai (lietuvos, įplaukę I lietuvą), prie balsavimo patalpų, sporto arenose. Herbas: anstpaudai, blankai, viršeliai: seimas, prezidentas, vyriausybė, ministerijos, teismai, bankas. Himnas giedamas: pradedant, baigiant seimo sesijas, sutinkant užs. vadovus, užsienyje kai atstovaujama lietuvai, televizija, radijas, iškeliant vėliavą prie valst. įstaigų. 1990 LR įstat. "Dėi L. valstybės herbo" (vytis). Juo turi tcisę naudotis: Seimas, prezidcntas, vynausybė. ministcrijos, departamcntai. K. tsismas teismai. anstolių kontoros, notarai, prok-uratūros, savivaidybes. neturinčios savo herbo, diplomatiinės atstovybės ir konsulinčs įstaigos; L.bankas.1991 įst. "Dėl L. valstybinio himno". Giedamas arba grojamas: 1)pradedant ar baigiant iškilmingus susirinkimus ir posėdžiius, skirtus LR valstybinėms šventėms; 2)sutinkant ir palydint oficialiai apsilankančus LR užs. valstybių ir vyyriausybių vadovus - po užsienio valstybės valstybinio himno; 3)iskclliant LR vėliavą pcr vaistybines šventes ir vaSdymo organų, Įrnonių, įstaigų ir organnizacijų rengiamas iškilmes; 4)kt. atvejais, laikantis šio įstatyrno. Vicšas pasityčiojiinas iš L.valstybinio himno baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka. 1991 LR įstat. "Dėl Lietuvos valstybės vėliavos". Vėlliava iškelliama: 1)pnc Seimo, vyriausybės, krašto apsaugos mministerijos, savivaldybių tarybų pastatiįt.p. Gedimino pilies bokšte Vilniuje nuolat; prie LR valdžios įstaigų nnuolat iškeliama tik Lietuvos valstybinė vėiiava. Nauudotis kt. valstybių vėlliavomis pric LR valdžioos įstaigų, t.p.jų pastatų viduje neleidžiama, išskyrus: II, 16, II 24 (Est.) ir XI 18 pric L.Seimo kartu su L. vėliava iškeliamos Estijos ir Latvijos vėliavos. Kt. atvcjais užssicnnio valstybių vėliiavos g.b. iškeltos tik oficialių vizitų, oficialių ceremonijų ir tarpt. rcnginių metu diplomatinio protokolo bci tarpt. dokumentų nustatyta tvarka. 2)pne v. valdžios ir valdymo orgarių, įmonių įstaigų ir organizacijų pastatų, gyv. Narnų - II 16, o kt. dienoinis - LR vyriausybei nutarus (7-22 h); 3)!aivuose, k't. transpporto priem., kur yra prezidcntas, premjeras, užsienio reikalų ministras ar kt. asmenvs, oficialiai atstovaujantys LR, - nurodytiems asmenims sutikus; 4)laivuose, įregistruotuosc LR; 5)prie balsavinio patalpų per rinkimus, rcferendumą ar plcbiscitą (balsavimo metu) ir kt.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!