Konspektas teisės koliui

santykius ir prireikus garantuoti valstybinę prievartą.
taisykles, apibrėžiančias leistinas, nurodančias ir draudžiančias ribas.
2. Visuotinis privalomumas. Teisės normos yra privalomos visiems subjektams.
nustatytos ir formaliai dokumentuose (teisės aktuose).
atvejų skaičių.
5. Prievartiškumas. Teisės normų laikymąsi garantuoja valstybė. Jeigu jos
savanoriškai nevykdomos, valstybės kompetetingi organai teisės pažeidėjų atžvilgiu
taiko teisinės atsakomybės priemones.
6. Sistemiškumas. Teisės normos nėra padrikos, o yra tarpusavyje susijusios,
suderintos, viena kitai neprieštaraujančios ir sudaro tam tikrą sistemą.
7. Dinamiškumas. Teisės normos nėra statiškos, jos keičiasi inspiruojamos.
Kai priskiriama tik tam tikrai grupei žmonių, tai tokiais individualiais aktais
nesukuriamos bendro pobūdžio taisyklės, todėl jie nepriskiriami prie norminių aktų, o yra
tik teisės normų taikymo aktai.
Objektyvioji teisė – tai sistema bendrų teisės normų, kurios nėra
personifikuotos, neskirtos konkretiems žmonėms ar organizacijoms. Objektyviąją teisę
reikia suvokti kaip teisės subjektų teisių visumą, galimo jų elgesio arba laisvės mastą,
leidžiantį veikti vadovaujantis savo interesais. Šios teisės normos yra įtvirtintos
konstitucijoje, įstatymuose ir kituose norminiuose teisės aktuose.
Teisė subjektyviąja tai sistema konkrečių teisių ir teisinių pareigų, kurios priklauso
konkretiems asmenims, jų organizacijoms.
Senovės romėnų sukurta klasifikacija:
Viešoji teisė reguliuoja santykius, kai vienas iš dalyvių yra valstybė, imperatyvinio
(privalomo) pobūdžio.
Privatinė teisė laikoma rinkos branduoliu, reguliuoja santykius, užtikrinančius
privačius interesus, visų subjektų vienodą teisinį rėžimą.
Teisinės idėjos
Nėra teisės kaip jėgos, galinčios
daryti realų poveikį žmonių
elgesiui.
Teisės norma
Tai anksčiau buvusi teisinė
idėja, dabar tapusi
visuotinai privaloma elgesio
taisykle, todėl galinti daryti
realų poveikį žmonių
elgesiui.
Teisiniai santykiai
Teisės normų formuluojami
leidimai ir imperatyvai, virtę
praktiniu žmonų elgesiu, t.y.
teisiniais santykiais.
Europoje teisės istorija pagal chronologiją tradiciškai skirstoma į tokius
etapus: senovės laikų teisę, viduramžių teisę ir naujųjų bei naujausių laikų teisę.
Viduramžiai savo ruožtu dar skiriami į ankstyvuosius ir vėlyvuosius. Pagal tiriamos
teisės atsiradimo ir veikimo geografinę vietą teisės istorija skirstoma į Vakarų teisę
(kontinentinę, bendrąją) ir Rytų teisę.
Senovės Rytų valstybėse svarbiausias teisės šaltinis iš pradžių buvo papročiai.
Papročiai – tai per pakankamai ilgą laiką dėl pastovaus naudojimo
susiformavusi elgesio taisyklė, perduodama iš kartos į kartą žodžiu.
Šios paprotinės normos Senovės Rytų valstybėse pradėtos ne tik užrašinėti, bet ir
papildyti valdovų įsakymais bei teismų sprendimais. Žinomiausias rašytinis teisės šaltinis,
pasiekęs mūsų laikus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!