Apšvietos epocha (XVIII) – apėmusi Europą ir Šiaurės Ameriką, buvo laikotarpis, kai intelektualai ir visuomenės kritikai bandė viešai analizuoti visuomenės negerovės ir siūlyti būdus žmonijos gyvensenai gerinti.
• Teisė svarstyti įvairius visuomeninio gyvenimo klausimus, nebijant griauti senų tradicijų ir neigti visuotinai pripažintų teisių.
• Ypač daug dėmesio skiriama visuomenės švietimui.
• Skelbiami visuomenės pertvarkymo idėjų ir geresnės visuomenės projektai.
• Plito prancūzų kalba, XVIII a. ji tapo visuotinai pripažinta bendravimo priemone.
• Smerkiami prietarai, religinis nepakantumas, žmonių išnaudojimas i neteisingi įstatymai.
• Kosmopolitizmas.
- Džonas Lokas manė, kad reikia atskirti įstatymų leidimo ir vykdomąją valdžią. Įstatymų leidimas – parlamentas. Vykdomoji valdžia – karalius su savo ministrais – valdo prižiūrimi parlamento, kuris turi teisę pašalinti ministrus ir net karalių.
- Volteras ragino suvienyti karalius ir filosofus, nes jų bendras priešas – Katalikų bažnyčia. Puldamas katalikybę, jis kartu įrodinėjo, kad žmonės turi tikėti Dievą, nes kitaip nebus galima palaikyti tvarkos valstybėje. Prieš savivalę ir žiaurius įstatymus, už apšviestą monarchiją.
Šarlis Monteskjė (1689-1755) – kritikavo absoliutizmą. Idealas – konstitucinė monarchija. Siūlo valdžią padalyti į įstatymų leidžiamąją, įstatymus vykdančią ir teisminę.
Žanas Žakas Ruso – smerkia turtinę ir teisinę nelygybę. Siūlo riboti privačią nuosavybę.
Apšviestasis absoliutizmas – Europos valstybių monarchų pertvarkymai, vykdyti pagal švietėjų idėjas.
Reformos vyko Austrijoje, Prūsijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Danijoje, Švedijoje ir t.t.
Austrijoje Juozapas II, Prūsijoje Frydrichas II, Rusijoje Jekaterina II buvo vadinami apšviestaisiais monarchais. Nuosekliausias apšviestojo absoliutizmo valdovas buvo Austrijos imperatorius Juozapas II. Jis panaikino baudžiavą, bajorams įvedė mokesčius, centralizavo valstybės valdymą, valstybės valdymo įstaigose ir teismuose įvedė valstybinę vokiečių kalbą, išleido įsaką dėl religinio pakantumo.
2. 1789-1794 m. Prancūzijos revoliucija.
1789 m. rugpjūčio 26 d. – priimta Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija.
1793 m. pradžioje – giljotinuotas karalius Liudvikas XVI.
1789 m. liepos 14 d. – užimtas Bastilijos kalėjimas – absoliutizmo simbolis.
1791 m. rugsėjo 3 d. – priimta Prancūzijos konstitucija.
1793-1794 m. – jakobinų diktatūra.
Prancūzijos revoliucijos priežastys:
• Nelygiateisė žmonių padėtis.
• Luomų sistema
• Karaliaus valdžia
• Ekonominė Prancūzijos padėtis
•...
Šį darbą sudaro 1232 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!