Konspektas. Įmonė kaip tikslo siekianti verslo sistema

 KONSPEKTAS ĮMONĖ KAIP TIKSLO SIEKIANTI VERSLO SISTEMA įmonė apibūdinama kaip techniniu, organizaciniu ir ūkiniu požiūriu vientisa sistema, kuri, naudodama įvairaus pobūdžio išteklius, gamina tam tikrą produkciją ar teikis paslaugas, skinas vartotojams. Pagrindiniai įmonės bruožai - organizacinė vienybė, nes įmonė -tam tikru būdu organizuotas kolekry\-as, turintis vidinę struktūrą ir valdymo tvarką; -tam tikras gamybos priemonių kompleksas; įmonėje sujungiami įvairūs ištekliai, gaminant prekes ir teikiant paslaugas, siekiant gauti pelną; -atskiras turtas; įmonė uin nuosavą turtą., kurį savarankiškai naudoja t.t. tikslams, -turtinė atsakomybė; įmonė visiškai atsako savo turtu už įvairius įsipareigojimus; -įmonė santykiauja su kitais objektais ir subjektais, turėdama savo pavadinimą; -operatyvinis ūkinis ir ekonominis savarankiškumas; įmonė pati vykdo įvairius sandorius ir operacijas, pati prisiima riziką, pati gauna pelną (ar patiria nuostolius), naudodama pelną siekia palaikyti stabilią finansinę būklę ir toliau tobulinti, plėsti gamybą. įmonė - tai atvira, tikslo siekianti verslo sistema. Nagrinėjant Įmonę kaip socialinę ir ekonomine sistemą, pravartu atsiminti sistemos apibrėžimą ir jos sa\ybes. Remiantis sistemų įerija, sistemą ruri sudaryti daugiau kaip \ienas elementas, tam tikrais ryšiais susiies su kitais elementais; joje turi \ykti procesai ir ji turi turėti tokiu savybių, kurių neturi atskiri elementai. Todėl sakoma, kad sistemoms būdingas unikalumas. Be to, joms būdingas atvirumas, nes kiekviena reali sistema yra kurios nors didesnės sistemos daiis-posistemis; jos veikia \iena kitą, keičiasi įvairiais ištekliais, Todėl įmonė yra atvira sistema. Jos veikla priklauso nuo aplinkos ir kartu daro aplinkai, įmonė turi atsižvelgti į įos pasikeitimus: konkurencinius ir rinkos, socialinius, teisinius, finansinius, kultūrinius ir kitus . Sugebėjimas prisilaikyti prie sisiemos, kurioje veikia įmonė.pasikeitimų yra pagrindinis sėkmingu įmonių bruožas. Įmones politika ir stratepią įtakoja pasaulyje vykstančios tendencijos: • Paslaugų ir prekės santykis keičiasi paslaugu naudai; • Inovacijų, idėjų badas. Būtina tas idėjas valdyti; ĮMONIŲ POLITIKA IR STRATEGINIS VALDYMAS Paruošė: kkL G. Jatuliavičienė Kurso tikslas - studijuoti verslo strateginio valdymo pagrindinius teorinius aspektus ir parodyti iš to kylančias problemas, išryškinti strategijų svarbą įmonės praktinei veiklai. Kurse nagrinėjamos įmonės aplinkoj vykstančios permainos ir tendencijos ir jų poveikis įmonės strateginiams pasirinkimams; strategijos koncepcijos, strategijų formavimo proceso raida. Išryškinamas įmonės strateginio pajėgumo analizes, venės grandinės, portfelinių matricų ir kitų metodikų pritaikymas, pasirenkant strategijas. 1. ĮmoDČ kaip tikslo siekianti verslo sistema. Įmonės samprata. Įmonė kaip verslo sistema Pasaulyje vykstančios permainos ir tendencijos. Tarp įmonių vykstantys mainai ir tu mainų dalyviai. 2. Strateginio mastymo organizavimas. Strategijos sampratos. Strategijos problematika. Strategijos tikslai, kryptys, strateginiai ketinimai. 3. Strategijų įvertinimas ir atrinkimas. Strategijos pasirinkimo procesas. Planuojamos (iŠ anksto numanios) ir neplanuotos (atsitiktinės) strategijos. Strategijų formavimo ir formulavimo modelių palyginimas. Sąvokų, vartojamų strateginiame valdyme, apibūdinimas. Strateginio valdymo pranašumai ir trūkumai. 4. Įmonės aplinka ir jos įvertinimas. Aplinkos veiksniai ir jų klasifikavimas. Metinė aplinka, nacionalinė aplinka, tarptautinė aplinka, pasaulinė aplinka. Makroaplinkos elementų įvertinimas (PEŠT analize), įmonės šakos (konkurencinė) aplinka ir jos profilis (M,Porterio penkios konkurencinės jėgos). 5. Įmonės strateginio pajėgumo tyrimas. Įmonės išteklių įvertinimas. Yenės kūrimo dalyviai ir įmonės venės grandinė, įmonės vidinė situacija. SWOT analizė. Vizija ir misija. 6. Įmonės strategijų klasifikavimas. Strategijos lygiai. Korporacinė (bendroji) strategija. Verslo (konkurencinė) strategija. Funkcinės (veikimo) strategijos. Strategijų krypčių alternatyvos. Strategijų grupavimas pagal įmonės augimo būdus. Omtensyvns, integruotas, diversifiioiotas ausimas. 7. Matricos. Bostono konsultacinės grupės matrica. Kirų matricų variantai. (GE metodas, SPACE metodas, ir kiti), jų sąryšis su įmonės konkurencine pozicija rinkoje. Rekomenduojama literatūra 1. bettov,' C., Barro\v P., Braun R_. The Business Plan \Vorkbook 2-ed., 1992 -270 p. 2. Brooks L, \Veatherston J. The Business Environment i Chalenses and Changes, Premice Hali London, 1997.-i 24 p. 3. Hax A_, Majluf N., The straiegy concept and process. A pragrnatic approach. Prentice Hali Inc., London, 1996.-J40 p. •1. Joseph N. Fry, J. Peter Kiliing Straiegic Analvsis and Action. Canada.1995.-2S2 p. s. Jucevičius R_ Strateginis organizacijų vystyrnas.-2-as pataisytas ir pap. ieid.-Kaunas: Pasaulio liermių kulrūros mokslo ir svetimo centras, 199S.- -i.M p. 6. Marčinskas A.. Smilca E. Firmos straiecija: formavimas ir Y.: VU. 1996. 7. Johnson G., Scholes K. Exploring Corporate Strategy. Third Editton- Prentice Hali, 1993-730 p. 8. Palubinskas G.T. Strateginio planavimo procesam. Kaunas; Technologija, 1997.-207 p. 9. Porter ME. The Competetive Advantag; of Nations Marmiilan London, 1990. 10. Pearson GJ. Strategic Thinking, PrenticeHall IntemaUonai (ŪK), 1990. lI.Richardson B., Richardson R. Business Planning An Aproach to Strategic Management. Seccund Edition_-Pitman. 1992,-280 p. 12. Smilh J.G. Business Strategy, End ed, Primed in Great Britain by T.I. Press, 1990. 13. Štaras R_, ŽvinkJys J. Prognozavimo metodai, jų ypatumai ir taikymas (Akcinės bendrovės "Skraja" pavyzdžiu)... Vilniaus universiteto leidykla, 1996. 14. Usevious K, Įmonės veiklos analizė ir verslo plano pagrindai.-V.: KF "Pokytis", 1998.-242p. KONSPEKTAS ĮMONĖ KAIP TIKSLO SIEKIANTI VERSLO SISTEMA įmonė apibūdinama kaip techniniu, organizaciniu ir ūkiniu požiūriu vientisa sistema, kuri, naudodama įvairaus pobūdžio išteklius, gamina tam tikrą produkciją ar teikia paslaugas, skirtas vartotojams. Pa£rindiniai įmonės bruožai - organizacinė vienybė, nes įmonė -tam tikru būdu organizuotas kolektyvas, turintis vidinę struktūrą ir valdymo tvarką; -tam tikras gamybos priemonių kompleksas; įmonėje sujungiami įvairūs ištekliai, gaminant prekes ir teikiant paslaugas, siekiant gauti pelną; -atskiras tunas; įmonė turi nuosavą turtą, kurį savarankiškai naudoja 1.1. tikslams; -turtins atsakomybė; įmonė visiškai atsako savo turtu už įvairius įsipareigojimus; -įmonė santykiauja su kitais objektais ir subjektais, turėdama savo pavadinimą; -operatyvinis ūkinis ir ekonominis savarankiškumas; įmonė pati vykdo įvairius sandorius ir operacijas, pati prisiima riziką, pati gauna pelną (ar patiria nuostolius), naudodama pelną siekia palaikyti stabilią finansinę būklę ir toliau tobulinti, plėsti gamyba. Įmonė - tai atvira, tikslo siekianti verslo sistema. Nagrinėjant įmonę kaip socialinę ir ekonominę sistema, pravartu atsiminti sistemos apibrėžimą ir jos savybes. Remiantis sistemų terija, sistemą turi sūdanti daugiau kaip vienas elementas, tam tikrais ryšiais susijęs su kitais elementais; joje turi \ykti procesai ir ji turi turėti tokių savybių, kurių nenori atskiri elementai. Todėl sakoma, kad sistemoms būdingas unikalumas. Be to. joms būdingas atvirumas, nes kiekviena reali sistema yra kurios nors didesnės sistemos dalis-posistemis; jos veikia viena kitą, keičiasi įvairiais ištekliais. Todėl įmonė yra atvira sistema. Jos veikla priklauso nuo aplinkos ir kartu daro aplinkai. Irnonė turi atsižvelgti į jos pasikeitimus: konkurencinius ir rinkos, socialinius, teisinius, finansinius, kultūrinius ir kirus . Sugebėjimas prisilaikyti prie sistemos, kurioje veikia įmone.pasikeitimu yra pagrindinis sėkmingų įmonių bruožas, įmones politika_ ir strategiją įtakoja pasaulyje vyksiančios tendencijos; * Paslaugų ir prekės santykis keičiasi paslaugų naudai; • Inovacijų, idėjų badas. Būtina tas idėjas valdyti; • Auea inib perdavimo greičiai ir jos apimtis; • Vertybių kaita; • Griūna pragmatizmas, grįžta intuicija; • Ekologijos, žmogaus išgyvenimo klausimai; • Didėja suderinamumo reikšmė ne tik tam tikruose parametruose, bet ir įvairiuose lygmenyse. Pasaulis tampa viena rinka; • Didėja intelekto vaidmuo produktuose (šiuo metu apie 90-95% produkto sudaro intelektas); » Vyksta pokyčiai ir visuomenėje: moksle, tarptautiniai ryšiai, komunikacijos (internetas). STRATEGINIO MĄSTYMO ORGANIZAVIMAS Strategijos sampratos. Strategijos sampratos pagal savo kilmę išskiriamos į klasikines strategijų sampratas, kilusias iš kariniu-diplomatinių strategijų ir jų šiuolaikines anaJogijas-verslo strategijas. Klasikinės strategijos sampratos apibūdinimas "Strategija-iš gr. stralegia (straios "kariuomenė" ir ago 'Vedu"1}- svarbiausia sudėtinė karo meno dalis, nagrinėjanti karo, karo kampanijų ii karo baigtį lemiančių operacijų paruosimo, planavimo ir eigos klausimus: ji apima aukščiausios karinės vado\ybės praktinę veiklą, ruošiant karą bei karo veiksmus ir jiems vadovaujant. Strategija priklauso nuo politikos, kuriai ji pajungta, spęsdama jai iškilusius užda\inius, ir remiasi karinėmis, ekonominėmis ir moralinėmis savo šalies ir priešininko galimybėmis*1 Karinių-diplcmatinių strategijų patirtis taip pat leido sukurti bendrus kriterijus, kuriais remiantis įvertinamas strategijos efektyvumas Šiuolaikiniame pasaulyje. Kiekviena efektyvi strategija apima daugumą šių kritinių veiksmų ir struktūrinių elementų: aiškūs tikslai, \idinis nuoseklumas, koncentravimasis, lankstus turimų išteklių panaudojimas, suderinamumas su aplinka, koordinuotas \-ado\-avimas ir iniciatyvos palaikymas, kultūrinių vertybių atitikimas, saugumo ir augimo siekimas ir kt, Bendras strategijos apibrėžimas, atspindi strategijos panaudojimo šiuolaikiniame pasaulyje universalumą, apibūdindamas strategiją kaip tam tikrą ilgo laikotarpio planą, siekiant laimėjimo tam tikroje veikloje: ypač versle ir politikoje, taip pat karyboje, konkurencijoje, žaidime ar asmeniniam pranašumui pasiekti. Strategija- tai organizacijos vadybos planas reikalingas pasirinktiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti. Jame pateikiamos priemonės ir būdai, reikalingi organizaojcs paskirčiai, tikslams pasiekti Verslo strategija apima tris pagrindinius elementus: tikslus (ilgalaikius ir Trumpalaikius), organizacijos -veikios fz^ptį ir išteklius, kurių reikia norint siekt; tikslų, Strategijos sampratos elementai (1) priemonė apibrėžti organizacijos egzista\imo prasmei, išreiškiamai ilgalaikiais tikslais, -.-eiksmų programomis ir išteklių paskirstymo prioritetais; (2) konkurencinės sferos apibūdinimas; (3) atsakas į išorinės aplinkos palankias galim\t>es ir pavojus ir vidinės aplinkos stiprybes-silpnyfaes, siekiant pastovaus konkurencinio pranašumo; (-4) vadybinių sprendimų paskirstymas korporaciniame, verslo ir funkciniame lygiuose; (5) ekonominis ir neekonominis Įnašas \isu suinteresuotų organizacijos veikla grupių atŽMigiu: (6) strateginis ketinimas (7) orga.TizacJjcs išimtiniu kompetencijų \y$ryrna5; (S) priemonė investuoti į apčiuopiamus (langibsc) ir neapčiuopiamus (iniangible) išteklius siekiant konkurencinio pranasmno-Kai kurie strategijos sampratos elementai turi universalų vertingumą ir galimi pritaik>T, bet kurioje organizacijoje. Kiti elementai yra smarkiai priklausomi nuo organizacijos prigimties, jo? siekiamų tiksiu, struktūros ir kultūros. O Kiekviena įmonė turi pasirinkti pagrindinius, sąlygojančius įmonės veiklos vystymąsi, verslo prasme ir paskirtį, tikslus. Tikslai turi kelias paskirtis: 1) nurodo veiklos kryptŪ 2) vienija ir suburia kolektyvą; 3) taupo laiką ir išteklius; 4) reikalingi procesų valdymui ir kontrolei. Pagrindines įmonės tikslų grupes 3. Pagal laiką FJ galaiki ai/trumpalaikiai N'uolaii niai/besikanoj antys/atsitik tiniai Nurodantys darbų pradžia/ e, pabaigą 4. Pagal vietą ir aplinkybes Lokaliniai/sisteminiai PaJanJdas-'bl ogas/konfrontacija 7. PagaJ suderinamumą Su kitais tikslais taukėlesniojo paties/žemesni a lygmens; Planai/veiksmai/ištekliai; Vi aa/lalku'apHiikybcniis; Su vykdytojais: kas. ką, kaip ir kodči turi padaryti? K oaceniruouAįskla, d\ii Tikslai turėtu būti nustatyti bent šiose srityse: rinkos pozicija, marketingas, inovacijos, žmones (žmogiškieji ištekliai); pinigai; medžiagos; našumas; socialinė atsakomybė; pelnas, plėtotė. STRATEGIJŲ ĮVERTINIMAS IR PASIRINKIMAS Planuojamos (iš anksto numatytos) ir neplanuotos (atsitiktines) strategijos. Nėra "vieno geriausio kelio" sukurti strategiją, kaip ir nėra "vienos geriausios organizacijos"- Priklausomai nuo susidariusiu sąlygų ir aplinkybių ši problema sprendžiama skirtingose organizacijose sa\itai. Ryšys tarp iš anksto numatytos, atsitiktinės ir realizuotos strategijos R anksto nuroaraa straieaia Realizuota straiegija Atsitiktinės strategijos atveju strategija nėra suformuluojama bet formuojasi į įvrtius. atsisakant žingsnis po žingsnio planaximo proceso n pabrėžiant Šiuo arN-eju riksmai vykdomi prieš tai nepnemu, numamos (deliberaie) strategijos formaNimas >Ta planingo _ir nuoseklaus dartx> išdava, 'laikant strategijos formavimą žingsnis po zu-igsmo a Tai reikalauja Teorinių principų žinojimo ir rzcionabos %-efldos, pagnsio: moksliniais metodais. Iš anksto numatytos strategijos formavimas organizacijai suteikia galimybę kontroliuoti savo veiklą, atrasti naujas veiklos sritis, galimybes, įvertinti oreanizaoįos potenciaJą ir ateities perspektyvas. Tai gali būti traktuojama kaip prevencinė veikla išvengiant nesėkmių. Strateginis planavimas ir strateginis valdymas Strateginį planavimą galima apibūdinu kaip veiksmu ir sprendimų rinkini, kurį priima organizacija formuodama verslą ir parengdama strategijas, padedančias pasiekti užsibrėžtus tikslus. Strateginis planavimas prasideda nuo aplinkos tyrimo (dabarties analizė, scenarijaus trumpam laiko tarpui kūrimas), pagrindinį dėmesį skiriant veiklos plano formulavimui ir įgyvendinimui. Strateginis planavimas vykdomas remiantis dabartine arba netolima perspektyva ir įvykiais, kurios galima iengvai numatyti, Sinu^gifūs valdymas, susiformavęs devynioliktojo amžiaus 7-ojo dešimtmečio viduryje, atspindi fundamentalius pasikeitimus formuojant strategiją pastaraisias dešimtmečiais ir kaip strateginio planavimo patobulinta alternatyva, orientuojasi į ilgo laikotarpio, susijusius su organizacijos strateginiu mąstymu ir strateginiais sprendimais, veiksmus, kurie vyksta sunkiai prognozuojamoje, dinamiškoje ir nestabilioje aplinkoje. Bendra strateginio valdymo pasidrtis-dinamisku, nuosekliu procesu sukurti organizacijos ir aplinkos harmoniją. Plačiąja prasme strateginio valdymo esmė- fundamentaliu pasikeitimų valdymas, kuris labiau orientuotas ne į organizacijos viduje vykstančius procesus, bet i pokyčius lemiančius, patį organizacijos egzistavimą Strateginio valdymo naudas galima apibūdinu kaip: 1) suteikiamas integruotas, koordinuotas ir priimtinas požiūris į organizacijos veiklos kryptį; 2) sudaromos prielaidos organizacijos veiklos efektyvumui ir įgyti kitiems pranašumams. 3} palengvinamas organizacijos adaptavimasis prie aplinkos pasikeitimu4) problemų identifikavimas prieš joms pasireiškiant ir objektyvus įvertinimas, įgalina verslą ne reaguoti į pasikeitimus, o numatyti juos ir tinkamai į juos reguoti; -4) preliminariai įvertinami alternatyvių strategijų kaštai ir naudos, 5) koncentruotai ir koordinuotai vadovaujama įvairiu valdymo lygiu veiklai, siekiant įgyvendinti ilgalaikius tikslus; 6} nuolat tobulinama veikios strategija ir formuojamas kūrybinis, į ateiti nukreiptas mąstymas. Strateginio valdymo modelis Grįžtamasis ryšys Strateginio valdymo modelis Ištekliai ir strateginiai sugebėjimai Strateginis pasirinkimas > -Strategijos įgyvendinimas Ištekliu planavimas ir Organizacijos s l mauro s optimizavimas ĮMONĖS APLINKA IR JOS IYERTDOMAS Kiekviena organizacija egzistuoja tam tikroje aplinkoje. Negalint veikti izoliuotai jos veiklą sąlygoja t.t. aplinkos, kurioje organizacija susikūrė ir veikia, veiksniai. Todėl kiekviena, norinti sėkmingai veikti, organizacija Turi pažinti savo apUnką. .Aplinkos tyrimas padeda gauti reikalingą informaciją, leidžiančią organizacijai sąrnoransai vystyti savo veBdą. Sugebėjimas prisitaikyti prie aplinkos pokyčių yra lemiamas sėkmės ar nesėkmės veiksnys laisvos rinkos ekonomikoje. įmones aplinkos įvertinimas yra sudėtingai procesas, kadangi aplinką formuoja daug tarpusavyje susijusių veiksnių Aplinkos sąvokos apibrėžimas sukelia t.t. sunkumų, nes egšsruoja sąvokos reikšmės platumo skirtingos interpretacijos. Skiriama; 1. Išorinė aplinka (šalutinis poveikis) 2. Išorinė aplinka (tiesioginis poveikis) 3. Vidinė aplinka. . . Geoeranniu ndrcji Tarptautinė Nacionaliri \ "i etinė Išorinę aplinką sudaro veiksniai, turintys įtaką visa) įmones situacijai, kurią pau įmonė negali įtakoti arba pakeisti- Formuojant strategiją svarbu teisingai įvertinu išorinę aplinką, reikia stengtis kiek galima toliau pažvelgti tos aplinkos vystymosi kryptimi ir pabandyti nustatyti galimus aplinkos pokyčius. Išorinės aplinkos veiksnių įvertinimui naudojama PEŠT analizė (Politiniai, Ekonominiai, Socialiniai ir Technologiniai veiksniai). Politiniai teisiniai veiksniai: įstatymai, užsienio prekybos reguliavimas, muitai, mokesčiai, vyriausybės politikos perimamumas ir stabilumas, antimonopolinė politika, darbo santykių reguliavimas, vartotoju kreditavimo reguliavimas Ekonominiai veiksniai- Verslo cikJai, BNP kitimo tendencijos, Valiutos kursai, pirueų pasiūla, infliacija, disponuojamos pajamos, ištekliu panaudojimas ir kaštai., palūkanų norma, monetarinė ir fiskalinė politika, kainų atlyginimų reguliavimas, mokėjimų balansas Sociokultūriniai veiksniai - Požiūris į gyvenimo kokybę, gyvenimo stilius, vartotoju aktyvumas, užmojis padaryti karjerą, gyventojų skaičiaus didėjimo/mažėjimo tendencija, eimstamumo norma, pajamų paskirstymas, socialinis judėjimas, švietimo lygis, išsilavinimo iygis . Technoiosiniai veiksniai- nauji produktai ir išradimai, naujos technologijos perimamumas, automatizacijos lygis, patentų, pramoninio dizaino apsauga, išlaidos moksliniams tyrimams, technologijų kitimo greitis, nusidėvėjimo norma. Kai kurie autoriai dar išskiria - gamtinius veiksnius - tarša, energijos trūkumai. gamtiniu ištekliu įsvaistymas Įmonės konkurencinė (šakos) aplinka Šaka dažniausiai apibūdinama kaip visuma įmonių,, konkuruojančių specifinėje rinkoje. Šakos analizė- tai priemonė įmonėms nustatyti jų dabaronę situacija apibrėžtoje terpėje (šakoje) bei galimybė ją prognozuoti, atitinkamai pakoreguojant esamą įmonės siraiegiją ar suformuojant visai naują. Ūkio šakos analizės tikslai: 1. Nustatyti pagrindines ūkio šakos aplinkos ekonomines ypatybes; 2. Nustatyti ir įvertinu varomąsias jėgas; 3. Įveninti konkurencijos lygį (stiprumą); 4. Numatyti ūkio šakos organizacijų konkurencinę poziciją, 1. Numauti, kuri organizacija žengs naują žingsnį konkurencijos srityje ir koks jis bus; 5. Tiksliai apibrėžti svarbiausius sėkmės veiksnius; 7 Parengti išvadas ap'£ ^isą ūkio šakos patrauklumą Klasikiniu konkurentų ir konkurencinės aplinkos analizės modeliu jau apie d\ideSmt metų laikomas Porter pateiktas penkių konkurencinių jėgų modelis. Šio modelio esmė ta, kad konkurencijos intensyvumą (stiprumą) šakoje ir konkurencine aplinką joje formuoja 5 pagrindiniai veiksniai: L Naujų konkuren ų grėsmė Tiekėjų D erėj im oš Galia cresme Barjerai įė jimui Produkto diferencijavimas Prekinio ženklo diferencijavimas Persiorientavimo išlaidos Paskirstymo kanalų prieinamumas Kapitalo poreikiai Prieinamumas prie naujausių technologijų Patirtis ir mokymosi efektai Vyriausybės veiksmai įakos apsauga Sakos reguliavimas Politikų nuoseklumas Kapital o judėjimas tarp šalių Muilai Valium kursai TUI Pasalta, suteikiama konkurentams Tiekėjų galia Svarbių tiekėjų skaičius Substitutų buvimas Utkėjo produktams Tiekėjų produktų diferenciacijos persiorientavimo išlaidos Tiekėju grasinimas pirmine integracija ^:os svarba ti_ekėįu_pelnui Konkurencijos lygis K o n centrą \imasi s ir balansas tarp konkurentų įakos augimas Fiksuotos išlaidos Produkto diferencijavimas Persi ori enta\irno išlaidos Bendroji strategija Sarjerai išėjimui Specializadtos lygis Vienkartinės išėjimo išlaidos Strateginiai tarpusavio ryšiai su kitais verslais Emociniai barjerai VjTJausybės ir socialiniai apribojimai Pirkėjų galia Svarbių pirkėjų skaičius Substitutų budimas šakos produktams Pirkėjų persiorienta1 imo išlaidos Pramonės grasinimas pirmine integracija Pirkėjų pelningumas išteklius. Išskiriami 4 išteklių komponentai- žmogiškieji, materialiniai bei finansiniai ištekliai ir sukaupti unikalūs prašumai. Pirmieji trys- kiekybiniai, paskutinis kokybinis. Vykdomas vidinės aplinkos analizės tikslas, susijęs su ištekliais yra nustatyti: - ar kompleksiškai įvertinta įmonė yra pajėgi įgyvendinti įvairias siūlomas strategijas? • ar įmone turi pakankamai išteklių tam, kad galėtų įgyvendinti siūlomą strategiją? • ar įmonė gali įsigyti jai reikalingų papildomų išteklių prieinamais kaštais ir tinkamu metu? -ar įmonė turi dar nepanaudotu išteklių, kuriais remdamasi galėtų priimti t2m.tikrus naujus strateginius sprendimus Išdavoje yra priimamas sprendimas ir pasirenkama viena iš keliu galimų strategijų, arba koreguojama jau esanti. Gtekliai panaudojami įvairiose įmonės veiklose. .Analizuojant vidinę organizacijos aplinką, vertinama kiekviena organizacijos veiklos sritis, turinti įtakos ilgalaikiam organizacijos išlikimui. Stralesinių alternatyvų pasirinkimas paveikia platu tarpusavyje susijusių verslo veiklų spektrą ir reikalauja įmonės konkurencinės pozicijos įvertinimo. Konkurencinis pranašumas gali būti vystomas valdant kažkurį įmonės veiklos aspektą ir darant tai geriau nei konkurentai Malki'o Parter'io pasiūlyta vertės grandinė leidžia geriau suprasti pagrindinius įmonės strateginius aspektus ir jų poveikį konkurencinei pozicijai. Pagrindinių elementų santrauka pateikta pav. Šios įvairios veiklos yra pridėtinė vertė vartotojams ta prasme, kad kuo efektyviau šios veiklos yra valdomos tuo labiau vartotojas norės mokėti už produktą ar paslaugą. Jei kalbame apie konkurentus, tai įmonė privalo dar efektyviau vykdyti veiklas, kad pasiektų sąnaudų (kaštų) pranašumą, ar vykdyti veiklas unikaliu būdu, kuris pakeltų vertė vartotojui ir tuo pat metu leistu jiems diktuoti kaina, Porier vertes srandinė įmones infrastrukiura-(5rm infrasiructure) Žmogiškųjų ištekliu valdvrnas fhuman resource manaeement) Technologijos vystymas (technology development) Aprūpinimas įprocuremem) Atvežimų logistika fmbound logĮsūcs) Operaci j cs (operations) Išvežimų logistika (outbound loeistics) Marketingas ir realizacija (marketing and salėsi Paslaugos po pardavimų (service) Vykdomos veiklos gali būti skirstomos į dvi kategorijas: 1) siejamas su pagrindinėmis veiklomis. Atvežimų logistika, operacijos, išvežimų logistika, markeansas ir paslausos yra priskiriami prie pagrindinių veitdir, Porter nurodo, kad produkto venė progresyviai didėja, kai produktas nuosekliai pereina šias veiklas. 2) veikios susijusios su aprūpinimu, technologijomis, žmogiškaisiais ištekliais ir įnirastruktūra, siekiant palaikyti pagrindines veiklas, yra priskiriamos prie palaikančių veiklu. S\VOT ARBA TOYVS METODAS SYVOT (Strengths, VVeaknesses, Opportunities, Threats) analizė leidžia įvertinu organizacijos stipriąsias ir silpnąsias savybes, ir išorinės aplinkos galimybes ir potencialias grėsmes. Tai atliekama įvertinus organizacijos aplinkas. SWOT analizės metodo naudojimas ir disponavimas teisinga ir išsamia informacija apie išorinę ir vidinę organizacijos aplinką palengvina verslo strategijų formavimo procesą, įgalina aiškų tikslų ir užduočių suformulavimą, nulemia organizacijos misiją (viziją), politiką., strateginiu alternatyvoj kiekį ir konkrečios strategijos pasirinkimą. Jei Šie strateginiai sprendimai įgyvendinami efektyviai, jie leidžia organizacijai pasiekti sėkmę. S JĖGOS Suiašomos organizacijos stipriausios savybės (jėgos) W SILPNUMAS Surašomos organizacijos silpnosios savybės O GALIMYBĖS Surašomos galimybės SO STRATEGUOS įmonės stipriųjų savybių panaudojimas galimybėms realizuoti VVO STRATEGIJOS Silpnųjų savybių neuiralįza \imas, pasinaudojant salimvbėmis T pavojai Surašomi galimi pavojai ST STRATEGLJOS Stipriųjų savybių panaudojime pavoįams išveneti WT STRATEGIJOS SUpDuju įmonės sa\ybiu stiprinimas Vizija ir misija Strategijos formavimas, kaip veiklos krypties nustatymas, yra susijęs su organizacijos strateginių ketinimų nustatymu, reikalaujančiu įsivaizduoti galima, ir norimą padėtį ateityje ir sukurti "verslo idėją". Reikia atskirti strateginius ketinimus, kurie susiję su organizacijos ketinimu, kur ji realiai galėtu buri, ir ambicijomis, kurios sukuria vidujai motyvuotą poveikį pasikeitimui, kur norima būti ateityje. Ambicijos tampa ketinimais tik kada jos kryptingai įgyvendinamos, siekiant strategijos suformuotų tikslų, Įvertinus palankias galimybes ir išorinę aplinką. Todėl strateginio valdymo požiūriu strategijos forma\imo pirminis etapas apima sistemos vizijos ir misijos sąvokų, padedančiu suvokti organizaciją ir jos aplinką ir leidžiančių maryti ją ateityje, formulavimą. Tam reikia atsakyti į šiuos klausimus: Koks yra mūsų verslas? Kas yra mūsų vartotojas? Koks bus mūsų verslas? Koks mūsų verslas turėtų būti? Vizijos teiginys, reikalauja apibrėžti idealizuotą, tikslą, ateities ketinimų suformulavimą. Si ateitis gali skirtis nuo dabartinės pozicijos, bet turi būti patrauklesnė savo tikslais ir vertybėmis, nesu egzistavimas dabartiniu metu. Atsakymas į tai, kuo galėtume ir turėtume būti ateityje, ateities ketinimų suformulavimas-ir parodytų verslo viziją. Vizijos formavimą paveikia penki elementai: 1) organizacijos istorija: 2) dabartinės vadovų ir savininkų, preferencijos; 3) rinkos aplinka; A) organizacijos ištekliai; 5) išimtinės kompetencijos. Vizijos kūrimas nėra pagrįstas konkrečių uždarinių numatymu, o tik ambicijomis. Todėl aiški ir patraukli vizija yra esminė priemonė, padedantį sąmoningai vadovauti veršiui ir kryptingai jį vystyti. Vizija nėra apibrėžta laike, ji neturi būti per daug detalizuota ir tiksliai suformuluota, nes tai gali riboti C iniciatyvumą, tačiau vizija turi būti nuosekli, apimdama tikslus, strategijas ir veikimo planus į vientisą ir suvokiamą ateities visumą.. Suformavus viziją ir įvertinus dabartinę verslo padėtį, galima suvokti būtinų esminių pasikeitimų poreikį. Kontrastas tarp ateities galimybių ir dabarties sukuria pagrindą pasikeitimams, naujoms veiklos kryptims, prasmingam verslo plėtojimo ir augimo vadovavimui. Vizijos, kaip verslo varomosios jėgos, kokybinė ir kiekybinė išraiška yra misija- Misiją galime apibrėžti kaip nuoseklų ir veiksmingą teiginį, pasakantį, kokia organizacija turi tapti po tam tikro laiko. Misijos tikslai yra realus, pasiekiami ir priklausomai nuo verslo prigimties paprastai apima 5-10 merų laikotarpį. Kitaip tariant, misija yra tarpinis etapas vizijos įgyvendinime. Kai misija jau pasiekta, ji praranda savo galią ir nebėra verslo varomoji jėga ir reikalauja formuluoti naują misiją, atitinkančią vizijoje išreikštas idėjas. Misijos formuluotė turi atsakyti į klausimus, kokios yra verslo funkcinės stiprybės, leidžiančios plėtoti verslą, kuo verslas skiriasi nuo konkurentų, ty. kokia jo išskirtinė kompetencija ir kaip įvertinti siekimą veršio poziciją ateityje. TodėJ misijos formavimas yra laipsniškas procesas, prasidedanti nuo atsiveriančių galimybių ir pavojų analizės ir savo verslo pozicionavimo įvertinimo- Misijos pagrindiniai komponentai yra: vartotojai, prekės ir paslaugos, vartotojų aptarnavimo būdas, technologija, išlikimo tikslas, kultūra, norimas įvaizdis. pIONĖS STRATEGIJŲ KLASIFIKAVIMAS Strategijos lygiai Strateginiu sprendimų priėmimas gali būti vykdomas trijuose pagrindiniuose, tarpusavyje susijusiuose sprendimų priėmimo lygiuose: korporaciniame (bendrajame), verslo ir funkciniame Ivejuose. St rateli ji; lygiai Pagrindinių sprendimų sfera Pagrindinių sprendimų priėcočiai Korporadoč (bendroji) siaiegija Korporaanė '.izija ir ima ja Straissiiūo verslo \icnoo idcmiSk2\Tiiias ir tikslai Korporacinio augimo orienoaja Naujų palimii verslo sričių idenn5ka\imas A-ukšaaiKio hpo \adop\-ai Yei^lo sraisaja Verslo sraiegŲos tipai StraiEsįas įsjveodiBinias Strateginio \-ersio \ienao vadovai FunkoTK scaicdia Pcv.Maikoingo Sraiegijj Tikslinės rinkos pasirinkimas Marketingo komplekso strattsįru formavimas ir i £T«i\'endiūiin3S Niarfcerineo skyriaus vadovai Korporacinio augimo strategijos Svarbus korporacinės strategijos aspektas yra numatyti, kaip korporacija vystysis ir augs ateityje. Yra trys alternatyvos: 1) intensyvus augimas- plečiant verslą esamo verslo ribose 2. Integruotas augimas - susijusio su esamu įmonės verslu naujo verslo sukūrimą ar įsigijimas 3. Diversifikuotas augimas -naujo, nesusijusiu su dabartine įmonės veikla verslo sukūrimas Intensyvus augimas naudojama Ansoffketurių pagrindinių strategijų matrica. Rinkos nauįumas Produkto naujumas Dabartinės Naujos Dabartinis Market penetration(skverbimasis į rinką) Market development (rinkos vystymas) Naujas Product develoment f produkto wstvm?O Diversification (d i verifikavimą si Augimo strategijos Intensyvus augimas Integruotas susimas Diversifikuoias ausimas Skverbimosi į rinką strategija (markei penetration strategv) Nukreipta atgal vertikalios integracijos strategija (backvvard integration) (concentric diversification) Rinkos vystymo strategija (market development straiegy) Nukreipta pirmyn vertikalios integracijos strategija (forvvard integration strategv-) - horizontai diversification Produkto vystymo strategija (product development strategy) Horizontalios integracijos strategija (horizontai integration stratecv) conglomerate diversification Korporacija- lai sąjunga, organizacija asmenų, kuriuos sieja oe patys interesai. Versle korporacija yra eilės verslo vienetu visuma. Kojporacinio Ivgio strategija apima bendrą organizacijos veiklos akiratį -grupę verslų- ir sineikia bendrą organizacijos \ystymo kr\-pų. Turi buri atsakoma į klausimus: koks įmonės valdymas, turimi finansiniai ištekliai kaip ištekliai turėtų bud paskirstomi tarp Įvairių strateginių verdo vienetų ir kaip valdyti juos, kad būtų caunama didžiausia nauda Strateginis verslo vienetas fS\Ar) turi tris charakteristikas: 1) tai atskiras verslas ar keli susiję verslai, kurių veikia turi būti planuojama korporacijoje atskirai: 2) ruri savo rinkas ir konkurentus: 3) turi atskirus vadovus, kurie atsakingi už strateginiu sprendimų priėmimą ir jų kontrole (ealima išskira atskirą verslo strategiją). Integruotas augimas- tai susijusio su esamu įmonės verslu, naujo verslo sukūrimas ar įsigijimas. Galimos kelios integruoto augimo alternatyvos: nukreipta atgal vertikalios integracijos strategija(backward integration strategv-) nusipirkti tiekėjus arba didinti tiekimo šaltiniu kontrolę. nukreipta pirmyn vertikalios integracijos strategija (forvvard integration strategy) įsigyti ar didinti produkcijos kanalus, animus galutiniam vartoiojui-paskirstymo ir prekybos objektus Horizontalios integracijos strategija (horizontą! integration strategv')- nusipirkti konkurentą ar konkurentus, be to, galima integracija ir bendradarbiavimo tarp įmonių pagrindais, pvz. bendros įmonės steigimas. f. Diversifikuotas augimas Diversifikuolas augimas naudojamas, jei negalima plėstis esamo verslo ribose ir egzistuoja palankios galimybės už esamo verslo ribų. Galimos kelios diversifikuoto augimo alternatyvos; koncentrinės diversiflkacijos strategija (concentric diversification strategy)- tai augimai sukuriant arba įsigyjant naują verslą. Šis verslas skinas naujai rinkai, tačiau naujas produktas turi panašumo su esamu momentu gaminamo produkto technologija ir marketingu. horizontalios diversifikacijos strategija (horizontai diversiScation strategy)—tai aueimas, kai sukuriamas arba įsigyjamas naujas verslas, kurio produktas technologiškai nesusijęs su esamu produktu, tačiau galima remtis ankstesnio produkto paskirstymo kanalais ir sudominti senus vartotojus. koDgloBoeratinės diversiflkacijos strategija (conglomerate diversification strategy), tai augimas sukuriant arba įsigyjant verslą, kuris nesusijęs su organizacijos dabartine technologija, produktais ar rinkomis. Gynimas strategijų alternatyvos: Taupymo, išlaidu mažinimo strategija- įmonė stengiasi mažinti išlaidas, reorganizuoja veikla, norėdama padidinti smunkančius pardavimus ir gauti daugiau pelno. Ši strategija naudojama norint sustiprinti įmonės pagrindines kompetencijas. Taupymo strategija gali pasireikšti žemės ir pastatų pardavimu grynų pinigu poreikiui patenkinti; darbuotoju skaičiau mažinimu, automatizuojant gamybos procesą; uždaram nenaudojamus fabrikus; įvedant išlaidų kontrolės sistemas. Turto išpardavimo strategija- Įmonės dalies ar padalinio pardaumas. Si strategija naudojama padidinti kapitalui, kad būru galima priimti tolimesnius strateginius sprendimus ar investuoti. Tai tarsi taupymo strategijos dalis, kuri gali įmonei padėti "atsikratyti" to verslo, kuns yra nepelningas, reikalauja per daug investicijų ar neatitinka kitos Įmonės veiklos. Likvidavimo strategija- paskutinė strategija iŠ gynimosi strategijų grupės. Ji pasireiškia viso įmonės turto pardavimu dalimis. Šią strategiją sunku panaudoti emociškai, nes tai yra pralaimėjimo pripažinimas. Tačiau vis dėlto genau nutraukti veikla, negu ir toliau veikli nepelningai. VERSLO (KONKURENCINĖ) STRATEGIJA Šios strategijos pagrindinė paskiras-įgyti konkurencinį pranašumą savojoje veikloje. Menas iš svarbiausių dalykų, į kurį reikia atkreipti dėmesį kuriant verslo strategiją, tai jos konkurencinio pranašumo išsaugojimas, apsisaugojimas nuo konkurentu veiksmų, taip pat šio pranašumo pavertimas realia nauda. Porter pagrindinės strategijos Konkurencinis pranašumas Zerni kaštai DiferendiaciJa i 1 . Kaštu rvderis 1 2 Diferenciacija ; A Fokusavimas i s kaštus t B. Fokusą vimas diferenciaciją Jeigu įmone gali pasiekti lyderio pozicijas kaštų srityje, tada ji gali nustatinėti vidutines rinkos kainas, t.y. sąlygoti kitų įmonių kainų politiką. Diferenciacijos strategija įmonė siekia tapti unikalia sakoje (pagal kokybę, dizainą, naujumą, patikimumą paskirstymą, paslaugas, įvaizdį ir pan.), tačiau s,s urakalur nulemia aukštesnes kainas vartotojams. Fotaisavimasis-įmonė pasirenka t.t. rinkos segmentą ir siekiama konkurencinio pranašumo pasirinktame seemente tenkinant vartotojų lūkesaus. Fokuso strategija gal, buri išskiriama į dvi substrategijas- vieną nukreipia į kaštų lydenavuną, tata diferenciaciją Funkcinės strategijos Šios strateeijos sudaromos siekiant palaikyti pagrindinę - veršio stra.egiją . J fonnaviroą įtakoja verslo Renetų vadovai, nes jie suinteresuoti ne tik kiekvj funkcinės veiklos efektyvu, bet ir geriausiu sm. veiklų suderinamumu ._ Strategija integruoja skirtingų struktūrinių padalinių veiksmus , atsako už jų aprūpinimą arba naudojimą Pagrindinės funkcinės straĮegjįos : • gamybos; • marketingo ; • finansų; • novacijų ; • personalo : BCG MATRICA (Bostono konsultacinės grupės matrica) Geriausiai žinoma ir plačiausiai strateginio valdymo teorijoje ir praktikoje taikoma BCG matrica, aptariant SW poziciją rinkoje ir jo padėtį lyginant su kitais konkuruojančiais SW. BCG matrica, kaip strateginių pasirinkimų modelis (sukurt, 1979) iŠ pradžių buvo orientuotas į diversinkuotas kompanijas, bet vėliau buvo išplėstas to apimti produktų-portfĄ kiekvieną su jų skirtingais augimo tempais ir skirtingomis rinkos dalimis, įvertinus ūsus SW, nustatomas atitinkamas strateginis taekviei vieneto vaidmuo siekiant ūkslo - pagerinti bendrą organizacijos veiklą. Sudarant šią matricą vertinami du organizacijos rodikliai: nnkos. kunojn kortorcrciraus suecbčįrrns: GE matricoje yra. 3 zonos. Kiekviena iš jo siūlo skirtingą strategiją. 1 ZONA. Tai aukšto patraukjurno zona- Strategija', investavimas siekiant ausimo. 2 ZONA. Tai vienos silpnos pusės zona. Strategija-, investavimas į vieną iš silpnųjų pusiu- 3 ZONA. Tai žemo patrauklumo zona. Strategija, trumpalaikis pasipelnymas arba rinkos palikimas. Veikios patrauklumas Stipriosios verslo pusės l.Rinkosdytfo l Rinkos dalis 2. Rinkos augimas L Rinka daiies c&oejirras 3-Kairą 3. Kokybė 4. Konkurencija 4. Reputacija 5. RfaEOfluncs 5. pssVirsrymo rinkias 6. InSiaoja 6. Vdkios dcoyvurnas 7. Vartotojų pajamos 7. MaAoinso sugebamai S. Energijos imhnrsas S, Nukaišomos 9. Aplinkos (aka 9. FsnoraJo Kps 10. Nfcdžiagų imluiEas ir panašaL Kad gautume kiekybinį rodikli, šiems faktoriams suteikiami svorio koeficientai, įvertinus faktorių svarba kompanijos vadovybei ir diversifikacijos strategijai. Svoriu suma run sudaryti 1,0, Tada kiekvienam, faktoriui suteikiama reikšmė ir, padauginę svorio koeficientus iš reikšmės, gauname sakos patrauklumo ir konkurencingumo rodiklius. Maioimabis pctoo

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!