Konkurencijos tarybos veikla

 Referatas KONKURENCIJOS TARYBOS VEIKLA Vilnius – 2004 TURINYS ĮVADAS....................................................................................................................................3 1. KONKURENCIJOS TARYBA.............................................................................................4 1.1 Tarybos nariai..........................................................................................................4 1.2 Konkurencijos tarybos naujoji administracijos struktūra ir funkcijos.....................6 2. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS TARYBOS NUOSTATAI..................7 2.1 Bendrosios nuostatos...............................................................................................7 2.2 Konkurencijos tarybos uždaviniai ir funkcijos........................................................7 2.3 Konkurencijos tarybos teisės ir pareigos.................................................................9 2.4 Konkurencijos tarybos struktūra ir darbo organizavimas.......................................10 2.5 Lėšų šaltiniai ir lėšų naudojimas.............................................................................12 2.6 Finansinės veiklos kontrolė.....................................................................................12 2.7 Baigiamosios nuostatos...........................................................................................12 3. KONKURENCIJOS POLITIKA LIETUVOJE ŠIANDIEN................................................12 4. KONKURENCIJOS ĮSTATYMAS......................................................................................13 4.1. Koncentracija.........................................................................................................15 4.2. Nesąžininga konkurencija......................................................................................16 4.3. Konkurencijos taryba.............................................................................................17 4.4. Ūkio subjektams taikomos sankcijos.....................................................................18 IŠVADOS................................................................................................................................19 LITERATŪRA..........................................................................................................................20 Įvadas Konkurencija – tai savotiškos gamybos bei prekybos įmonių ar paslaugų teikėjų varžybos dėl vartotojų palankumo, lojalumo. Konkurencija yra būtinas šiuolaikinės ekonomikos atributas, skatinantis kokybės gerėjimą, bei inovacijų diegimą. Laisvos ekonomikos priešininkai teigia, kad konkurencija yra plėšrūniško pobūdžio, tačiau kita vertus ją riboja vartotojai – jie renkasi vienokią ar kitokią jiems geriausią produkciją pagal savo pasirinktus kriterijus – patogumą, kokybiškumą, kainą, saugumą. Todėl gamintojai, prekybininkai ar paslaugų teikėjai, atitinkantys vartotojų reikalavimus, neturėtų per daug jaudintis, nes konkurencija tėra kova dėl potencialaus vartotojo, kuris tikrai rinksis tai, kas jam paranku ir priimtina. Visgi šiandien susiduriama su kitokiu požiūriu į konkurenciją, kai ji traktuojama kaip kova su konkurentais, o ne kova dėl kliento. Taip pat klaidinga konkurenciją tapatinti su reiškiniu, kai dėl vartotojo varžosi kelios analogišką produkciją gaminančios ar paslaugas teikiančios įmonės. Juk prekė ar paslauga konkuruoja su visomis kitomis įvairiausio pobūdžio prekėmis bei paslaugomis. Kitaip tariant, konkurencija reiškia ne tai, kad panašią prekę ar paslaugą parduoda keletas pardavėjų, o tai, kad kiekvienas norintis gali laisvai pasiūlyti pirkėjui savo prekę ar paslaugą. 1. KONKURENCIJOS TARYBA 1.1 Tarybos nariai 1999 m. spalio 18 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas V. Adamkus pasirašė dekretą Nr. 641 "Dėl Konkurencijos tarybos". Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į Ministro Pirmininko teikimą Prezidentas paskyrė šią Konkurencijos tarybą: pirmininką Rimantą Antaną Stanikūną - penkeriems metams, narius: Arnoldą Klimą - trejiems metams, Danguolę Klimašauskienę - šešeriems metams, Šarūną Pajarską - trejiems metams, Joną Rasimavičių - šešeriems metams. Dekretas įsigaliojo nuo jo pasirašymo dienos. Pasibaigus dviejų Konkurencijos tarybos narių - Arnoldo Klimo ir Šarūno Pajarsko - kadencijai, 2002 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus priėmė dekretą Nr. 1954 "Dėl Konkurencijos tarybos". Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į Ministro Pirmininko Algirdo Brazausko teikimą, Konkurencijos tarybos nariais paskyrė : Vytautą Kavaliauską - šešeriems metams; Gendriką Stuką- šešeriems metams. Dekretas įsigaliojo nuo jo pasirašymo dienos. Kiti du anksčiau paskirti ir kadenciją tęsiantys Konkurencijos tarybos nariai - Danguolė Klimašauskienė ir Jonas Rasimavičius. Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus dekretu, kuris įsigaliojo nuo 2004 m. spalio 18 d., paskyrė Rimantą Antaną Stanikūną Konkurencijos tarybos pirmininku antrai penkerių metų kadencijai. Skirdamas Konkurencijos tarybos pirmininką Prezidentas vadovavosi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgė į Ministro Pirmininko Algirdo Brazausko teikimą. Lietuvos Respublikos Prezidento 2005 m. spalio 19 d. dekretu Nr. 430 Konkurencijos tarybos nariu šešerių metų kadencijai paskirtas Sigitas Cemnolonskis ir antrai šešerių metų kadencijai patvirtintas Jonas Rasimavičius. Konkurencijos tarybos nariais paskirti vertingą patirtį mokslo ir praktinėje veikloje sukaupę aukštos erudicijos žmonės. Trumpai pristatome kiekvieną jų. Socialinių mokslų daktaras RIMANTAS ANTANAS STANIKŪNAS gimė 1952 m. rugpjūčio 17 d. Panevėžyje. Baigė Panevėžio 5 - ąją vidurinę mokyklą. 1975 m. įstojo į Maskvos technologijos institutą ir 1980 m. jį baigė įgydamas inžinieriaus ekonomisto specialybę. Tais pat metais pradėjo dirbti Lietuvos maisto pramonės ministerijos projektavimo konstravimo biure. 1982- 1990 metais buvo Mokslų Akademijos Ekonomikos instituto aspirantu, moksliniu bendradarbiu. Vėliau dvejus metus dirbo Ekonomikos ministerijos Kainų departamento direktoriumi. Po to tapo Ekonomikos ir privatizacijos instituto direktoriaus pavaduotoju, direktoriumi. 1993 metais paskirtas Valstybinės kainų ir konkurencijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vyriausybės generaliniu direktoriumi. 1995 m. šią tarnybą pertvarkius į Valstybinę konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybą, skiriamas jos direktoriumi. 1999 m. penkeriems metams paskirtas Konkurencijos tarybos pirmininku. 1993 m. gegužės mėn. Lietuvos mokslo taryba R. Stanikūnui nostrifikavo mokslo laipsnį, suteiktą už ekonomikos mokslų kandidato disertaciją, apgintą 1986 m. Ekonomikos institute. Finansų specialistas SIGITAS CEMNOLONSKIS gimė 1962 m. liepos 25 d. Vilniuje. 1980 m. įstojo į Vilniaus universiteto Ekonominės kibernetikos ir finansų fakultetą ir 1985 m. baigė šį universitetą, įgydamas finansininko specialybę. 1985-1987 metais dirbo dėstytoju Vilniaus finansų ir kredito technikume. Nuo 1988 m. iki 1991 m. dirbo įvairiose pareigose Moksliniame - gamybiniame susivienijime "Fermentas". Nuo 1991 m. iki 1994 m. dirbo vyriausiuoju finansininku UAB "Lisalė", UAB "Optio", Lietuvos - Suomijos bendroje įmonėje "Vilkasa". Nuo 1994 m. dirbo vyresn. buhalteriu AB "Tauro" bankas. Laimėjęs konkursą 1997 m. liepą pradėjo dirbti Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybos Žemės ūkio ir maisto prekių skyriaus vyriausiuoju specialistu. 1998 m. buvo paskirtas Valstybės pagalbos kontrolės skyriaus viršininku, vėliau - Konkurencijos tarybos Valstybės pagalbos skyriaus vedėju. Ekonomistas VYTAUTAS KAVALIAUSKAS gimė 1952 m. gruodžio 11 d. Kelmėje. 1979 m. Vilniaus kooperacijos technikume baigė prekybos valdymo ir organizavimo specialybę. 1984 m. baigė Maskvos Tautų draugystės ordino kooperacijos institutą ir įgijo prekybos ekonomisto specialybę. Nuo 1979 m. iki 1997 m. dirbo įvairiose vadovaujančiose pareigose Lietuvos vartotojų kooperatyvų sąjungos sistemoje. 1998 m. pradėjo dirbti Valstybinėje konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyboje direktoriaus pavaduotoju. 1999 m. įstatymu panaikinus minimą pareigybę, buvo pervestas į Konkurencijos tarybos administracijos Vartojimo prekių skyriaus viršininko pareigas. Ekonomikos daktaras JONAS RASIMAVIČIUS gimė 1960 m. gruodžio 19 d. Marijampolėje. 1984 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą. Darbo biografiją pradėjo nuo inžinieriaus pareigų Kelių statybos, remonto ir eksploatavimo treste, 1986- 1991 metais minėtame treste dirbo vyresniuoju inžinieriumi, vėliau - grupės vadovu Valstybinėje įmonėje "Magistralė". 1992 - 1997 metais mokėsi ekonomikos magistratūroje ir doktorantūroje JAV Konektikuto universitete (University of Connecticut) bei dirbo dėstytojo padėjėju bei dėstytoju minėto universiteto Ekonomikos departamente (Department of Economics). 1995 m. šiame universitete įgijo ekonomikos magistro laipsnį ( M. A. in economics), o 1997 m. - ekonomikos daktaro laipsnį ( Ph. D. in economics). 1997 -1999 metais dirbo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Teorinės ekonomikos katedroje vyresniuoju asistentu. Socialinių mokslų daktaras GENDRIKAS STUKAS gimė 1948 m. balandžio 15 d. Rokiškyje. 1966 m. Rokiškyje baigė vidurinę mokyklą. 1966-1971 m. Vilniaus universitete studijavo ekonominės kibernetikos specialybę ir įgijo ekonomisto-matematiko kvalifikaciją. 1971 metais pradėjo dirbti ekonomistu Lietuvos valstybinės plano komisijos skaičiavimo centre. 1973-1988 m. dirbo Liaudies ūkio planavimo ir ekonomikos mokslinio tyrimo institute vyresniuoju moksliniu bendradarbiu, sektoriaus vedėju, skyriaus vedėju. 1989-1992 m. dirbo Lietuvos Mokslų Akademijos visuomenės mokslų skyriaus akademiko-sekretoriaus pavaduotoju. 1992 m. buvo paskirtas ekonomikos ministro pavaduotoju. Taip pat yra dirbęs Lietuvos taupomojo banko ekonomikos departamento direktoriumi, inovacinių forumų UAB “Žynys” direktoriumi, konsultantu. 1995 m. birželio mėn. paskirtas Valstybinės konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus pavaduotoju. Nuo 1999 m. spalio mėn. dirbo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos administracijos vadovu. 1.2 Konkurencijos tarybos naujoji administracijos struktūra ir funkcijos 2004 m. birželio 10 d. Konkurencijos tarybos nutarimu Nr. 1S-96 patvirtinti nauji Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos administracijos nuostatai ( Žin., 2004, Nr. 97-3620). Pagal šiuos nuostatus Konkurencijos tarybos administracija sudaroma Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos funkcijoms vykdyti. Nuostatai reglamentuoja Konkurencijos tarybos administracijos struktūrą, funkcijas bei darbo organizavimą. Konkurencijos tarybos administracija susideda iš administracijos vadovo, skyrių, atstovo spaudai, posėdžių sekretoriaus - tai iliustruoja pateikiama schema. 2. LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS TARYBOS NUOSTATAI 2.1 Bendrosios nuostatos 1. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau vadinama - Konkurencijos taryba) yra valstybės įstaiga. 2. Konkurencijos taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymu (Žin.,1999, Nr.30-856) ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais bei šiais nuostatais. 3. Konkurencijos taryba yra juridinis asmuo, turintis sąskaitas bankuose ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Konkurencijos tarybos buveinė yra Vilniuje,Vienuolio g.8. 4. Konkurencijos taryba yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. 2.2 Konkurencijos tarybos uždaviniai ir funkcijos 5. Svarbiausieji Konkurencijos tarybos uždaviniai yra: 5.1. vykdyti valstybinę konkurencijos politiką; 5.2. kontroliuoti, kaip laikomasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo, Lietuvos Respublikos kainų įstatymo (Žin.,1990, Nr. 22-542) ir pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (Žin.,2000, Nr.64-1937); 5.3. koordinuoti valstybės pagalbos, kuriai taikomos Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklės (toliau vadinama-valstybės pagalba) klausimus. 6. Vykdydama jai pavestus uždavinius, Konkurencijos taryba: 6.1. pagal kompetenciją priima teisės aktus; 6.2. atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų projektų ekspertizę, teikia Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei išvadas dėl jų poveikio konkurencijai; 6.3. rengia pasiūlymus, rekomendacijas bei paaiškinimus, susijusius su Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo, Lietuvos Respublikos kainų įstatymo ir Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo įgyvendinimu ir konkurencijos politikos formavimu; 6.4. kontroliuoja, kaip ūkio subjektai, valstybės valdymo ir savivaldybių institucijos laikosi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatų; 6.5. nagrinėja, ar valstybės valdymo ir savivaldos institucijų priimti teisės aktai ir kiti sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, ir jeigu yra pagrindo, kreipiasi į valstybės valdymo ir savivaldybių institucijas, reikalaudama pakeisti ar panaikinti teisės aktus ar kitus konkurenciją ribojančius sprendimus; 6.6. nustato atitinkamos rinkos apibrėžimo ir dominuojančios padėties nustatymo kriterijus bei tvarką, tiria ir apibrėžia atitinkamas rinkas, nustato ūkio subjektų rinkos dalį ir jų padėtį atitinkamoje rinkoje; 6.7. tiria ir nagrinėja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimus bei taiko pažeidėjams sankcijas įstatymų nustatytais atvejais bei tvarka; 6.8. leisdama vienkartinius ir periodinius leidinius, taip pat kitais būdais informuoja visuomenę apie Konkurencijos tarybos veiklą jai priskirtoje srityje; 6.9. koordinuoja valstybės pagalbos klausimus; 6.10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka dalyvauja teikiant valstybės pagalbos pranešimus ir kitą informaciją, susijusią su valstybės pagalba, Europos Komisijai, atlieka valstybės pagalbos projektų ekspertizę; 6.11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka tvarko suteiktos valstybės pagalbos registrą, teikia informaciją suinteresuotoms institucijoms; 6.12. teikia Europos Komisijai metines suteiktos valstybės pagalbos ataskaitas; 6.13. vykdo kitas funkcijas, kurias jai numato Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas, Lietuvos Respublikos kainų įstatymas, Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas, taip pat kiti įstatymai. 2.3 Konkurencijos tarybos teisės ir pareigos 7. Įgyvendindama savo uždavinius, Konkurencijos taryba turi teisę: 7.1. gauti iš ūkio subjektų (tarp jų iš komercinių bankų ir kitų kredito įstaigų) bei valstybės valdymo ir savivaldybių institucijų finansinius ir kitus dokumentus (iš jų ir turinčius komercinių paslapčių) bei kitą informaciją, kurios reikia rinkai tirti, tyrimams atlikti, valstybės pagalbos projektams vertinti ar kitiems Konkurencijos tarybos uždaviniams vykdyti; 7.2. pagal savo kompetenciją teikti pastabas bei pasiūlymus valstybės valdymo ir savivaldybių institucijoms dėl rengiamų teisės aktų projektų; 7.3. apskųsti teismui valstybės valdymo ir savivaldybių institucijų priimtus teisės aktus ar kitus sprendimus, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminius teisės aktus, jeigu neįvykdomas Konkurencijos tarybos reikalavimas pakeisti ar panaikinti teisės aktus ar kitus konkurenciją ribojančius sprendimus; 7.4. kreiptis į teismą, kad būtų apginti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo saugomi valstybės ir asmenų interesai; 7.5. sudaryti komisijas, darbo grupes teisės aktams rengti ar kitiems Konkurencijos tarybos kompetencijos klausimams spręsti, įtraukti į jas kitų institucijų (suderinus tai su jų vadovais) specialistus; 7.6. pagal kompetenciją nustatyta tvarka palaikyti ir plėtoti ryšius su atitinkamomis tarptautinėmis ir užsienio valstybių institucijomis, Europos Sąjungos institucijomis. 8. Įgyvendindama savo uždavinius, Konkurencijos taryba privalo: 8.1. laiku ir tinkamai vykdyti jai pavestas funkcijas; 8.2. saugoti Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo laikymosi kontrolės metu sužinotas ūkio subjektų komercines paslaptis ir be ūkio subjekto sutikimo naudoti jas tik tiems tikslams, dėl kurių jos buvo pateiktos. 9. Konkurencijos taryba turi ir kitų įstatymais ar kitais teisės aktais jai suteiktų teisių ir pareigų. 2.4 Konkurencijos tarybos struktūra ir darbo organizavimas 10. Konkurencijos tarybą sudaro pirmininkas ir 4 nariai. Konkurencijos tarybos pirmininką ir narius Respublikos Ministro Pirmininko teikimu skiria Respublikos Prezidentas. Konkurencijos tarybos pirmininkas skiriamas penkeriems metams, Konkurencijos tarybos nariai skiriami šešeriems metams. Tas pats asmuo Konkurencijos tarybos pirmininku ar nariu gali būti paskirtas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Konkurencijos tarybos pirmininkas ir nariai iš pareigų atleidžiami Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka. 11. Konkurencijos tarybos posėdžiai rengiami prireikus, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Konkurencijos taryba, spręsdama jos kompetencijai priskirtus klausimus, priima nutarimus. Nutarimai priimami balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip 3 Konkurencijos tarybos nariams, įskaitant jos pirmininką. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Konkurencijos tarybos pirmininko balsas. 12. Konkurencijos taryba dalį savo įgalinimų, išskyrus Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje, 14 straipsnio 1 dalyje, 15 straipsnio 2 dalyje numatytų sprendimų priėmimą, bylų nagrinėjimą ir šio įstatymo nustatytų sankcijų taikymą bei teisės aktų priėmimą, gali perduoti Konkurencijos tarybos pirmininkui ar Konkurencijos tarybos administracijai. 13. Konkurencijos tarybos darbo tvarką ir jos nagrinėjamų bylų proceso taisykles nustato Konkurencijos tarybos priimtas darbo reglamentas. 14. Konkurencijos tarybai vadovauja Konkurencijos tarybos pirmininkas. Konkurencijos tarybos pirmininko nesant, jo pareigas eina vienas iš Konkurencijos tarybos narių, kurį skiria Konkurencijos tarybos pirmininkas. 15. Konkurencijos tarybos pirmininkas: 15.1. vadovauja Konkurencijos tarybos darbui ir atsako už tai, kad Konkurencijos taryba atliktų jai pavestas funkcijas; 15.2. atstovauja Konkurencijos tarybai Lietuvos Respublikoje ir užsienyje; 15.3. dalyvauja patariamojo balso teise Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžiuose ir privalo pareikšti savo pastabas tuo atveju, jeigu siūlomi priimti sprendimai prieštarautų Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymui; 15.4. teisės aktų nustatyta tvarka priima pareigoms ir atleidžia iš pareigų (darbo) Konkurencijos tarybos administracijos tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, skiria jiems tarnybines (drausmines) nuobaudas ar juos skatina; 15.5. Konkurencijos tarybos darbo reglamento nustatyta tvarka organizuoja Konkurencijos tarybos posėdžius ir jiems vadovauja; 15.6. pasirašo Konkurencijos tarybos priimtus nutarimus; 15.7. spręsdamas savo kompetencijai priskirtus klausimus, leidžia įsakymus; 15.8. kasmet teikia Lietuvos Respublikos Seimui it Lietuvos Respublikos Vyriausybei Konkurencijos tarybos veiklos ataskaitas; 15.9. vykdo kitas Konkurencijos tarybos pavestas funkcijas. 16. Konkurencijos tarybai jos funkcijas vykdyti padeda Konkurencijos tarybos administracija. Jos struktūrą ir etatus tvirtina Konkurencijos taryba. Konkurencijos tarybos administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, funkcijas nustato Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas ir nuostatai, kuriuos tvirtina Konkurencijos taryba. 17. Konkurencijos tarybos administracijos struktūrinių padalinių veiklą koordinuoja Konkurencijos tarybos nariai, kurių kompetencija nustatoma Konkurencijos tarybos nutarimu. 18. Konkurencijos tarybos administracijos valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (Žin., 1999, Nr.66-2130; 2002, Nr.45-1708), darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis,- Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (Žin., 2002, Nr. 64-2569)ir kiti teisės aktai. 19. Konkurencijos tarybos pirmininko ir narių darbo užmokesčio dydžius ir apmokėjimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas (Žin., 2000, Nr. 75-2271). 2.5 Lėšų šaltiniai ir lėšų naudojimas 20. Konkurencijos taryba finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Biudžeto lėšos naudojamos Konkurencijos tarybai išlaikyti ir sąmatose numatytoms priemonėms finansuoti. 2.6 Finansinės veiklos kontrolė 21. Konkurencijos tarybos finansinės veiklos kontrolę vykdo igaliotos valstybės institucijos ir įstaigos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. 2.7 Baigiamosios nuostatos 22. Konkurencijos taryba reorganizuojama arba likviduojama įstatymų nustatyta tvarka. 3. KONKURENCIJOS POLITIKA LIETUVOJE ŠIANDIEN 1999 m. priimtas Konkurencijos įstatymas. Šio įstatymo tikslas – suderinti Lietuvos konkurencijos teisę su Europos Sąjungos reikalavimais. Šiame įstatyme jau yra nuostata, kad valdžios institucijų priimti teisės aktai negali diskriminuoti ūkio subjektų ar jų grupių. Visgi čia apibrėžti dideli apribojimai privatiems sprendimams, o efektyvių priemonių, kaip apriboti rinkos monopolizavimą valdžios pagalba – nenumatyta. Lietuvoje komunalinių paslaugų, elektros energijos, geležinkelio transporto ir kitose srityse vis dar vyrauja senosios monopolijos. Jos dažnai įtvirtinamos teisės aktais. Todėl galima teigti, jog viena vertus Lietuvoje sudaromos sąlygos konkurencijai, kita vertus, konkurencija ribojama, proteguojant kai kurias monopolijas. Pastaruoju metu kuriami planai, kaip restruktūrizuoti monopolijas. Dažnai restruktūrizavimas įsivaizduojamas kaip būtinas žingsnis iki privatizavimo. Mechaninis įmonių skaidymas tegali duoti labai ribotą naudą, o kartais ir apskritai nėra tikslingas. 1 Kai kuriuos produktus ar paslaugas parduoti rinkoje įmanoma tik esant koncentracijai rinkoje. Dažnai verslo suskaidymu iš rinkos tiesiog pašalinama efektyvi verslo organizavimo forma, kuri, beje, gali būti priimtiniausia vartotojui. Kitas būdas, kuriuo bandoma apriboti monopolijų veiklą – administracinis kainų reguliavimas. Tačiau ir tai nėra optimalu ir efektyvu. Visų pirma kainos susiformuoja rinkoje, o dirbtinis jų nustatymas gali būti pražūtingas. Jei nustatomos kainų “lubos”, tuomet, esant mažesnėms kainoms, atsiranda mažiau norinčių gaminti panašią produkciją ar teikti panašias paslaugas. Jei nustatoma riba, žemiau kurios negali būti suformuotos kainos, tuomet potencialūs konkurentai, net ir galėdami pagaminti produkciją mažesnėmis išlaidomis, negalės jos pateikti žemesnėmis kainomis ir nežinia, ar potencialiam konkurentui tai atrodys priimtinas veiklos variantas. 2001 metais priimtas Antidempingo įstatymas, kuriame numatomi apsaugos nuo dempingo mechanizmai. Būta nusiskundimų dėl to, kad minėtieji mechanizmai netaikomi, tačiau LLRI nuomone, daugiau problemų kelia ne tų priemonių netaikymas, o pačios priemonės; pavyzdžiui antidempingo muitai – tai priemonė, kuri nedraudžiama tarptautiniais susitarimais, todėl priimtina tiems, kas reikalauja didesnės apsaugos nuo taip vadinamos nesąžiningos užsienio konkurencijos. Svarbu ir tai, kad panašiai kaip ir konkurencijos, taip ir antidempingo sąvokos dažnai neteisingai interpretuojamos – įvežamos produkcijos kainos lyginamos ne su panašios produkcijos kainomis kilmės šalyse, o su kainomis eksporto šalyje, t.y. Lietuvoje. 4. KONKURENCIJOS ĮSTATYMAS Įstatymu siekiama suderinti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos konkurencijos santykius reglamentuojančią teisę bei saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje. Čia numatoma, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, neatsižvelgiant į ūkinės veiklos pobūdį, išskyrus numatytas išimtis. Tačiau, jeigu Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotos tarptautinės sutartys nustato kitokius konkurencijos apsaugos reikalavimus, taikomos tų sutarčių nuostatos. Įstatyme apibrėžta konkurencijos ribojimo sąvoka, t.y. veiksmai, sudarantys kliūtis konkuruoti atitinkamoje rinkoje ar galintys susilpninti, iškraipyti arba kitaip neigiamai paveikti konkurenciją. Tokiais veiksmais laikomi: 1. susitarimai tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti prekės kainas ar kitas pirkimo – pardavimo sąlygas; 2. susitarimai pasidalyti prekės rinką teritoriniu pagrindu, pagal pirkėjų ar tiekėjų grupes ir pan.; 3. susitarimai nustatyti tam tikros prekės gamybos ar pardavimo kiekius; 4. susitarimai riboti produkcijos techninę pažangą ar investicijas; 5. konkurentų susitarimai dalyvauti ar nedalyvauti arba pateikti suderintus pasiūlymus viešajame pirkime, konkurse ar kituose panašaus pobūdžio pirkimuose. 6. Kita. Visgi įstatyme yra numatytos ir išimtys. Tarkim dėl paminėtų susitarimų gali būti suteikta bendroji ar atskiroji išimtys, jei susitarimas skatina investicijas ar techninę bei ekonominę pažangą, gerina prekių paskirstymą ir sudaro galimybes vartotojams gauti naudos. Tačiau jei susitariančiųjų šalių veikla neriboja įstatyme numatytų tikslų siekimo, nesuteikia šalims galimybės riboti konkurenciją didelėje atitinkamos rinkos dalyje, tuomet tai laikoma išimtiniais atvejais, ir šie susitarimai taip pat nėra apribojami. Bendrosios išimties taikymo sąlygomis gali būti susitarimai dėl licencijų naudoti prekių ir paslaugų ženklus, pramoninį dizainą ar kitus intelektinės nuosavybės objektus, dėl kurių gali būti tam tikrų prekių gamybos, pardavimo, kainų ar kitokių konkurencijos ribojimų, jei tai susiję su paminėtų elementų apsauga. Tokius susitarimus turi teisę sudaryti visi ūkio subjektai, jei tik jie tenkina bendrosios išimties suteikimo ir taikymo sąlygas. Šių sąlygų daugiau yra numatoma Europos sąjungos konkurenciją reglamentuojančiuose teisės aktuose. Įmonės turi teisę kreiptis į Konkurencijos tarybą dėl patvirtinimo, kad numatoma sutartis atitinka bendrosios išimties sąlygas, ir jei per vieną mėnesį nuo kreipimosi įregistravimo Konkurencijos taryba nepateikia neigiamo atsakymo, laikoma, kad patvirtinimas yra duotas. Vėliau įmonės konkurencijos tarybai turi pateikti informaciją apie esmines sutarties sąlygas. Norėdamos gauti atskirąją išimtį, įmonės privalo iki sutarties sudarymo ar jos įsigaliojimo pateikti Konkurencijos tarybai prašymą suteikti šią išimtį bei pateikti sutartis ir dokumentu, kurie pagrįstu, jog sutartis skatins investicijas, techninę ar ekonominę pažangą, pagerins prekių paskirstymą, nesukels apribojimų, kurie nereikalingi paminėtiems tikslams siekti ar kt. Jei per 3 mėnesius Konkurencijos taryba nepriima nutarimo dėl atsisakymo suteikti atskirąją išimtį, laikoma, kad atskiroji išimtis yra suteikta. Jei priimamas nutarime dėl atsisakymo, tuomet nurodomi pagrindiniai motyvai, dėl kurių atskiroji išimtis negali būti suteikiama. Atskiroji išimtis gali būti panaikinta, jei Konkurencijos taryba išsiaiškina, kad pasikeitė aplinkybės, kurios įgalino suteikti atskirąją išimtį, taip pat ir tuo atveju, kai nustatoma, jog buvo pateikta melaginga ar ne visa informacija bei susitariančios šalys pažeidė privalomus įsipareigojimus. Konkurencijos įstatyme nurodoma, kad draudžiama įmonėms piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi. (Dominuojanti padėtis – tai vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri leidžia daryti vienpusę lemiamą įtaką rinkoje efektyviai ribojant konkurenciją.) Jei ūkio subjekto rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 40 procentų, laikoma kad jis užima dominuojančią padėtį. Taip pat jeigu kiekvienas iš trijų ar mažiau ūkio subjektų, kuriems tenka didžiausios rinkos dalys, kartu sudaro 70 proc. ar daugiau rinkos, laikoma, kad jie užima dominuojančią padėtį. Naudojimuisi dominuojančia padėtimi priskiriama: 1. tiesioginis, netiesioginis nesąžiningų kainų arba kitų pirkimo – pardavimo sąlygų primetimas; 2. prekybos, gamybos ar techninės pažangos ribojimas darant žalą vartotojams; 3. sutarties sudarymą, kai kitai sutarties šaliai primetami papildomi įsipareigojimai, kurie pagal komercinį pobūdį ar paskirtį nėra tiesiogiai susiję su sutarties objektu. 4.1. Koncentracija Jei įmonės nori vykdyti koncentraciją, jos privalo apie tai pranešti konkurencijos tarybai. Ši, savo ruožtu, šiam veiksmui turi duoti leidimą. Tačiau toks leidimas nėra būtinas, jei koncentracijos dalyvių suminės bendrosios pajamos paskutiniais metais prieš koncentracijos pradžią neviršijo 30 mln. Litų ir jei kiekvieno iš koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendros pajamos paskutiniais prieš koncentracijos pradžią metais yra mažesnės negu 5 mln. litų. Bendru atveju suminės bendrosios pajamos suvokiamos kaip besijungiančių ūkio subjektų bendrųjų pajamų suma. Jeigu koncentracijoje dalyvauja komercinis bankas ar kita kredito įstaiga, tuomet vietoj bendrųjų pajamų skaičiuojamas vienas dešimtadalis balansinio turto sumos, jei dalyvauja draudimo įmonė, tai vietoj bendrųjų pajamų skaičiuojama draudimo įmokų suma. Kitaip tariant, bendrųjų pajamų skaičiavimo specifika priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio. Koncentracijos kontrolei taikomą bendrųjų pajamų apskaičiavimo tvarką nustato Konkurencijos taryba. Pranešimas apie koncentraciją Konkurencijos tarybai turi būti pateiktas per 7 dienas nuo pasiūlymo sudaryti sutartį, įsigyti akcijas ar turtą pateikimo, sutarties sudarymo ar kitų įstatymais numatytų įvykių. Kai konkurencijos taryba gauna pranešimą apie koncentracijos vykdymą, ji privalo apie tai pranešti "Valstybės žiniose", nurodydama koncentracijos pobūdį ir koncentracijos dalyvius. Laikoma, kad koncentracija nevykdoma, kai komerciniai bankai, kitos kredito įstaigos, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai, kolektyvinio investavimo subjektai ar kitos panašios įstaigos įsigyja daugiau kaip 1/4 kitos įmonės akcijų su tikslu jas perleisti, kai nesinaudojama įsigytų akcijų suteikiama balsavimo teise. Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi pranešimą apie koncentraciją, priima nutarimą leisti arba neleisti vykdyti koncentraciją. Nutarime, kuriuo leidžiama vykdyti koncentraciją, konkurencijos taryba įvardija koncentracijos dalyvių veiklos apribojimus. Konkurencijos tarybos nutarimų išvados skelbiamos "Valstybės žiniose". 4.2. Nesąžininga konkurencija Konkurencijos įstatymas draudžia bet kokius veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai jie gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Vadinasi draudžiama savavališkai naudoti žymenis, kurie yra tapatūs ar panašūs į kitos įmonės pavadinimą, registruotą prekės ženklą ar neregistruotą plačiai žinomą prekės ženklą; pateikti klaidingą informaciją apie savo ar kitos įmonės prekių kiekį, kokybę, sudėtines dalis, vartojimo savybes, pagaminimo vietą, būdą, kainą ar nuslėpti riziką, susijusią prekių vartojimu; taip pat draudžiama pateikti, naudoti informaciją, kuri yra kitos įmonės komercinė paslaptis. Nesąžiningais veiksmais laikomas ir siūlymas konkurento darbuotojams nutraukti darbo sutartį ar nevykdyti savo pareigų bei reklamos, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus laikoma klaidinančia, naudojimas. LR Konkurencijos įstatymas numato ir priemones, kaip kovoti su neteisėtais konkurencijos veiksmais. Tarkim ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl: 1) neteisėtų veiksmų nutraukimo; 2) padarytos žalos atlyginimo; 3) įpareigojimo paskelbti vieną ar kelis konkretaus turinio ir formos pareiškimus, paneigiančius anksčiau pateiktą neteisingą informaciją; 4) prekių, jų pakuotės ar kitų priemonių, tiesiogiai susijusių su nesąžiningos konkurencijos vykdymu, konfiskavimo ar sunaikinimo, jeigu kitaip negalima pašalinti pažeidimų. 4.3. Konkurencijos taryba Įstaiga, vykdanti valstybinę konkurencijos politiką bei kontroliuojanti, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo yra konkurencijos taryba. Ji kontroliuoja, kaip įmonės, valstybės valdymo ir savivaldos institucijos laikosi Konkurencijos įstatymo nustatytų reikalavimų; nustato dominuojančios padėties nustatymo kriterijus bei tvarką, nustato ūkio subjektų rinkos dalį bei jų padėtį atitinkamoje rinkoje. Jos kompetencijoje yra valstybės valdymo ir savivaldos institucijų priimtų teisės aktų ar kiti sprendimų atitikimo Konkurencijos įstatymui analizė. Pati konkurencijos taryba tiria nesąžiningos konkurencijos veiksmus tik tais atvejais, jeigu šie veiksmai pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus. Esant pagrindui, ji kreipiasi į valstybės valdymo ir savivaldos institucijas su reikalavimu pakeisti ar panaikinti teisės aktus ar kitus konkurenciją ribojančius sprendimus. Jeigu reikalavimas neįvykdytas, Taryba turi teisę valstybės valdymo institucijų sprendimus, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminius teisės aktus, apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, savivaldos institucijų sprendimus - apygardos administraciniam teismui. Šios tarybos nariai gali dirbti tik Konkurencijos taryboje, taip pat mokslinį, pedagoginį ar kūrybinį darbą, tačiau tam būtinas Konkurencijos tarybos sutikimas. Konkurencijos tarybos nutarimai priimami balsų dauguma, jei balsai pasiskirsto vienodai tuomet lemiamas yra Konkurencijos tarybos pirmininko balsas. Pirmininkas ne tik vadovauja Konkurencijos tarybos darbui bet ir atstovauja Konkurencijos tarybai Lietuvos Respublikoje ir užsienyje, LR Seimui ir Vyriausybei teikia kasmetines Konkurencijos tarybos veiklos ataskaitas. Konkurencijos taryba savaime pradėti tyrimą gali priimdama motyvuotą nutarimą, tačiau tyrimo dėl konkurenciją ribojančių veiksmų gali būti reikalaujama. Tai padaryti turi teisę: • ūkio subjektai, kurių interesai yra pažeisti dėl konkurenciją ribojančių veiksmų; • valstybės valdymo ir savivaldos institucijos; • ūkio subjektų ir vartotojų interesams atstovaujančios asociacijos ar sąjungos. Reikalavimas turi būti pateiktas raštiška forma, kurioje pateikiami faktiniai duomenis apie konkurenciją ribojančius konkurentų veiksmus ar aplinkybes, šiuos parodymus patvirtinantys dokumentai. Visgi konkurencijos taryba tyrimą atlikti gali atsisakyti, jei, jos nuomone, pateikti įrodymai yra nereikšmingi ar nedarantys didelės žalos. Bylos Konkurencijos tarybos posėdžiuose nagrinėjamos viešai. Išnagrinėjus bylą konkurencijos taryba priima nutarimą, kuriame nurodomos Konkurencijos įstatymo pažeidimo aplinkybės, pažeidėjo kaltės įrodymai, pažeidėjo, pareiškėjo bei kitų asmenų paaiškinimai, pateikti Konkurencijos tarybai, bei jų įvertinimas, priimamo nutarimo motyvai ir teisinis pagrindas. Konkurencijos tarybos nutarimą, priimtą pagal šį straipsnį, gali pakeisti arba panaikinti tik teismas. Konkurencijos tarybos nutarimų rezoliucinė dalis skelbiama "Valstybės žiniose". 4.4. Ūkio subjektams taikomos sankcijos Konkurencijos taryba gali: • priversti ūkio subjektus nutraukti neteisėtą veiklą, • įpareigoti ūkio subjektus, įvykdžiusius koncentraciją, dėl kurios buvo sukurta dominuojanti padėtis ir ribojama konkurencija, atlikti veiksmus, kurie panaikintų susiklosčiusios koncentracinės padėties pasekmes, • skirti ūkio subjektams šiame įstatyme nustatytas pinigines baudas. • gavusi Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo sankciją, Konkurencijos taryba įmonėms, nevykdančioms paskirtų sankcijų, gali laikinai sustabdyti eksporto ir importo bei bankines operacijas, licencijos, verstis atitinkama veikla, galiojimą. Konkurencijos tarybos nutarimai yra privalomi institucijoms, galinčioms taikyti tokius apribojimus, ir turi būti vykdomi nedelsiant. Apribojimai panaikinami, kai įvykdomos Konkurencijos tarybos paskirtos sankcijos. Už Konkurencijos įstatymo pažeidimus taikomos piniginės baudos kurios svyruoja nuo 1000 iki 100000 litų. Baudos skirstomos atsižvelgiant į padarytos žalos dydį, dėl pažeidimo padarymo atitekusių pajamų dydį, pažeidimo trukmę, įtaką pažeidimo darymo procese, lengvinančias (sunkinančias) aplinkybes. Išvados Konkurencija yra rinkos ekonomikos pagrindas. Siekdama užtikrinti rinkos ekonomikos sukūrimą ir funkcionavimą Lietuvos Respublika turėjo užtikrinti galimybę ūkio subjektams nevaržomai konkuruoti rinkoje įstatymų ribose. Teisės aktų, užtikrinančių sąžiningą konkurenciją, priėmimo būtinumą lėmė ir Lietuvos Respublikos siekis tapti Europos Sąjungos nare. Šiuo metu konkurenciją Lietuvoje reglamentuoja du teisės aktai: Konkurencijos įstatymas ir Antidempingo įstatymas, o konkurencijos sąžiningumą tiesiogiai prižiūri dvi institucijos: Konkurencijos taryba ir Ūkio ministerija. Konkurencijos įstatymas apibrėžia draudžiamų susitarimų, dominuojančios padėties, nesąžiningos konkurencijos sąvokas ir numato nesąžiningos konkurencijos ribojimo veiksmus, bei atsakomybę už konkurencijos ribojimą. Kita vertus įstatymas, turintis suteikti Ūkio subjektams veiksmų laisvę tuo pačiu riboja ūkio subjektų teises, jei kalbėsime apie reikalavimus ūkio subjektams gauti konkurencijos tarybos leidimą prieš koncentracijos sąvoką atitinkančius susijungimus. Tokio leidimo reikalavimas yra savotiškas koncentracijos ribojimas – taigi ribojamas ne naudojimasis dominuojančia padėtimi, o galimybė tokią padėtį įgyti. Konkurencijos įstatymas suteikia dideles galias konkurencijos tarybai, galinčias sąlygoti korupcijos atsiradimą ir tuo pačiu priešingą lauktam rezultatą – nelygias galimybes ūkio subjektams. Antidempingo įstatyme išvengta tokio griežtumo ir nėra tokios didelės galimybės korupcijos atsiradimui, tačiau šis liberalumas gali lemti ir įstatymo neveiksmingumą. Nustatyti dempingo atvejus ir juos ištirti yra labai sunku, be to nėra griežtos atsakomybės už informacijos nepateikimą ar melagingos informacijos pateikimą. LITERATŪRA 1. Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Konkurencijos ir antimonopolinė politika.[Žiūrėta 2005 m. Lapkričio 5d.]. 2. Lietuvos respublikos konkurencijos įstatymas. Aktuali redakcija. [Žiūrėta 2005 m. Lapkričio 5d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!