Kompiuterių virusai, jų skirstymas bei apsauga

Kompiuterių virusas–programa, kuri savavališkai trikdo kompiuterio programų darbą ir keičia kompiuteryje esančią informaciją: įrašo naują, ištrina esamą, modifikuoja vartotojo programas ar bylas, įterpdama į jas savo pačios kopijas ar perdirbtus variantus, šiaip kenkia programų darbui.
Ne visi virusai gadina programas ar duomenis, tačiau jie visi vienaip ar kitaip trukdo dirbti asmeniniam kompiuteriui. Kai kurie virusai gali būti labai pavojingi ir nepataisomai sugadinti asmeniniame kompiuteryje esančią informaciją, kuri gali kainuoti daug brangiau negu asmeninis kompiuteris. Terminą „kompiuterio virusas“ pirmą kartą pavartojo amerikiečių mokslininkas Fred Cohen 1984 mertais. Praėjo nemažai laiko, bet virusų problema nė kiek nesumažėjo. Jeigu kompiuterį palygintume su gyvu organizmu, o atskiras kompiuterines programas – su ląstelėmis, gautume analogišką vaizdą. Biologijos, medicinos ir kompiuterijos ryšiai daug glaudesni negu atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kompiuterio virusai specialistams rūpi tiek pat, kiek ir AIDS. Kompiuterinio viruso blogoji savybė yra ta, kad jis plinta savaime. Kol nebuvo kompiuterių tinklo, virusinės programos pridarydavo nedaug žalos. Kompiuterių tinklu virusai plinta be galo dideliu greičiu, todėl jų daroma žala didėja daug kartų.
Ši problema turi dar vieną aspektą. Išsivysčiusiose šalyse daugelis firmų, kuriančių programinę įrangą, rūpinasi ir antivirusinėmis programomis, yra nemažai literatūros apie juos. Taigi, daugelis kompiuterių savininkų žino, kas yra kompiuterio virusas, kokios jo pasekmės, ir yra pasirengę su juo kovoti.
poveikio pavojingumą.
Pagal pirmąjį požymį-veikimo terpę- virusai dar skirstomi į:
tinklo;
bylų;
įkėlos.
Tinklo virusai plinta kompiuterių tinklais, bylų virusai įsiterpia į vykdomas bylas, įkėlos-į pirmąjį diskelio ar standžiojo disko sektorių. Galimi mišrūs variantai, be to, tinklais gali plisti visų tipų virusai.
Pagal veikimo terpės užkrėtimo būdą virusai skirstomi į:
rezidentinius;
nerezidentinius.
Rezidentinis virusas užkrėtimo metu tiesioginės kreipties atmintyje palieka rezidentinę dalį, kuri po to perima operacinės sistemos kreipimąsi į užkrečiamus objektus ir įsiterpia į juos. Rezidentiniai virusai yra kompiuterio atmintyje ir lieka aktyvūs, kol kompiuteris išjungiamas.
Nerezidentinis virusas neužkrečia kompiuterio atminties ir yra aktyvus tik tam tikrą laiką.
Pagal poveikio pavojingumą virusai būna:
neveiksmingi, nedarantys įtakos kompiuterio darbui,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!