Kompiuterių tinklų pagrindinės temos

1. Vienaadresio maršrutinazavimo protokolai: a) atstumų vektoriaus maršrutizavimo protokolas RIP, paremtas Bellmano-Fordo algoritmu; b) ryšio linijų būvio protokolas; c) OSPF, jo darbo pagrindu yra tinklo nagrinėjimas orientuoto grafo pavidale, kuriame kiekvienai briaunai suteikta jos kaina (atstumas, perdavimo trukmė ir t.t.); d) išorinis autonominių sričių protokolas BGP, įprastos maršruto parinkimo strategijos apima politines, ekonomines, o taip pat saugumo sąlygas. 2. Maršrutizavimas mobiliomis stotimis: nauja mobili stotis patekusi į sritį, turi užsiregistruoti šioje srityje, susiedama su srities išoriniu agentu. Kai paketas siunčiamas mobiliam vartotojui, jis nukreipiamas į jo lokalų namų tinklą, į kurį nurodo jo adresas. Paketas patenka vidiniam agentui, kuris savo lentelėje randa lokalaus tinklo, kuriame duotu laiko momentu yra mobilus vartotojas, išorinio agento adresą. Tada vidinis agentas atlieka tokius veiksmus: duomenų paketą skirtą mobiliam vartotojui, įrašo į paketo, skirto išoriniam agentui, duomenų dalį ir siunčia jam (tuneliavimas). Gavęs paketą, išorinis agentas atskiria originalų duomenų paketą ir siunčia jį mobiliam vartotojui. Vidinis agentas informuoja siuntėją, kad toliau duomenų paketus reikia siųsti specialiuose paketuose, tiesiogiai adresuotuose išoriniam agentui. Po to visi duomenys siunčiami vartotojui tiesiogiai per išorinį agentą. 3. Daugiaadresio perdavimo būdai: a) taikomojo lygio duomenų paketas dubliuojamas ir kiekviena kopija siunčiama individualiu ryšiu. Šis būdas realizuoja daugiaadresę perdavimą naudojant vienadresį tinklo lygį; b) tinklo lygyje pilnai užtikrinamas daugiaadresis perdavimas. Siuntėjas perduoda viena paketą, paketas dubliuojamas maršrutizatoriuose kiekvieną kartą, kai jį reikia perduoti į kelias išeinančias linijas, kuriomis jis pasieks gavėjus. 4. Daugiaadresės grupės formavimas: interneto ir ATM architektūros naudoja netiesioginį paketo adresavimą. Naudojamas vienas identifikatorius, kuris nusako gavėjų grupę. Paketo kopija, kuri yra adresuota grupei gavėjų naudojant tos grupės identifikatorių, yra perduodama kiekvienam tos grupės nariui. Internete gavėjų grupę atstovaujančiu identifikatoriumi yra D klasės adresas. 5. IGMP protokolas: grupės suformavimo ir panaikinimo, stoties prijungimo prie grupės ir pašalinimo iš jos ir kitus uždavinius sprendžia IGMP protokolas. Jis nusako veiksmus tarp stoties ir prie jos tiesiogiai prijungto maršrutizatoriaus, bei maršrutizatoriaus ir prie jo prijungtos stoties. IGMP nurodo kaip stotis gali informuoti maršrutizatorių apie tai, kad stotyje esančios taikomosios programos nori įstoti į tam tikrą daugiaadresę grupę. Šis protokolas apsiriboja tik maršrutizatoriaus ir prie jo prijungtos stoties tarpusavio sąveikos apibrėžimu. 6. IGMP protokolo pranešimų tipai: a) Bendra užklausa apie narystę grupėse; siuntėjas – maršrutizatorius; paskirtis – apklausia kokiomis daugiaadresėms grupėms priklauso stotys. B) Specializuota užklausa apie narystę grupėse; siuntėjas – maršrutizatorius; skirtas – apklausti ar yra konkrečiai daugiaadresei grupei priklausančių stočių. C) Pranešimas apie priklausymą grupei; siuntėjas – stotis; paskirtis – stotis praneša, kad nori prisijungti arba yra prisijungusi prie konkrečios daugiaadresės grupės. D) Pranešimas apie išstojimą iš grupės; siuntėjas – stotis; paskirtis – stotis praneša, kad palieka konkrečią daugiaadresę grupę. 7. Daugiaadresio siuntimo būdai: a) paprastas paketo siuntimas visiems adresatams. Tačiau toks metodas ne tik ne ekonomiškai naudoja ryšio linijų pralaidumą, bet ir siuntėjas turi turėti pilną visų gavėjų sąrašą; b) užliejimo (užtvindymo) metodas, kuris dar vadinamas lavinine adresacija. Tinka transliavimui; c) daugiaadresis perdavimas. Kiekvienas paketas antraštėje turi visų gavėjų sąrašą arba bitų žemėlapį nurodantį gavėjus. Maršrutizatorius suformuoja naują paketo kopiją kiekvienai naudojamai išėjimo linijai ir adresuoja tą paketą tik tiems gavėjams, kurie naudoja šią liniją; d) daugiaadresis maršrutizavimas. Panaudojami jungtiniai medžiai. 8. Maršruto medžio formavimo būdai: a) grupei paskirtas medis. Konstruojamas tik vienas maršrutizavimo medis visam daugiaadresiam ryšiui. Daugiaadresiai pakeitai bus perduodami tik šiomis ryšio linijomis. Ryšio linijos yra dvikryptės, t.y. paketai gali būti perduodami į abi puses; b) šaltiniui (siuntėjui) orientuoti medžiai. Konstruojamas individualus maršrutizavimo medis kiekvienam siuntėjui. Daugiaadresei grupei su N stočių bus sukonstruota N skirtingų maršrutizavimo medžių vien šiai adresų grupei. Šie medžiai gali ne tik iš esmės skirtis nuo kitų būdu nustatyto medžio, bet ir kai kurios ryšio linijos gali būti vienkryptės. 9. Grupei paskirto medžio formavimo algoritmai: uždavinys surasti tinkle medį, kuris jungia visus maršrutizatorius, prie kurių prijungtos grupės stotys; jei yra keli tokie medžiai, jungiantys šiuos maršrutizatorius, parenkamas toks medis, kurio „kaina“ mažiausia; jei kiekvienai ryšio linijai paskiriama kaina, tai optimaliu daugiaadresio maršrutizavimo medžiu yra tas, kuris turi mažiausią ryšio kainų sumą. Steinerio medžio uždavinys: a) minimalios kainos medžio radimo uždavinys žinomas kaip Steinerio medžio uždavinys; b) reikia turėti informaciją apie visas tinklo ryšio linijas; c) tam, kad visada naudoti pigiausią medį, algoritmas turi būti įvykdomas iš naujo kiekvieną kartą, kai pasikeičia ryšio linijos kaina. Jungimo prie centrinio mazgo algoritmas: a) maršrutizavimo medyje nustatomas centrinis mazgas; b) maršrutizatoriai, prie kurių prijungtos grupei priklausančios stotys, siunčia „join“ pranešimą centriniam mazgui; c) šie pranešimai perduodami vienadresio maršrutizavimo būdu centrinio mazgo kryptimi tol, kol pasiekia arba maršrutizatorių, kuris jau priklauso daugiaadresiam medžiui, arba centrinę stotį; d) abiema atvejais pranešimo nueitas kelias apibrėžia daugiaadresio medžio šaką, kuri prijungiama prie viso maršrutizavimo medžio. 10. Siuntėjui (šaltiniui) orientuoto medžio formavimo algoritmai: 1) mažiausios kainos maršrutų medis: a) ryšio linijos būvio maršrutizavimo algoritmo pagalba apskaičiuojami visi keliai su mažiausiomis kainomis iš stoties siuntėjos visomis kryptimis; b) šių kelių junginys gali būti laikomas mažiausios kainos maršrutų medžiu arba trumpiausio kelio medžiu, jei visų ryšio linijų kainos yra vienodos; 2) atgalinio kelio algoritmas (RPF): a) kai maršrutizatorius gauna daugiaadresę paketą su duotu siuntėjo adresu, jis perduoda paketą į visas prie jo prijungtas ryšio linijas (išskyrus tą iš kurios jis atėjo) tik tuo atveju jeigu paketas atkeliavo ryšio linija, kuri yra trumpiausia kelyje tarp jo ir siuntėjo; b) priešingu atveju jis pašalina atėjusį paketą neperduodamas jo visai; c) toks paketas drąsiai gali būti pašalinamas, kadangi maršrutizatorius žino, kad jis šio paketo kopiją gaus arba jau gavo per ryšio liniją, kuri yra trumpiausiame kelyje tarp jo ir siuntėjo; d) šiame metode nereikalaujama, kad maršrutizatorius žinotų visą trumpiausią kelią tarp jo ir siuntėjo. Jam užtenka žinoti tik ryšio liniją, einančią iš jo į artimiausią mazgą, esančią šiame trumpiausiame kelyje. 11. Daugiaadresio maršrutizavimo protokolai: a) DVMRP – šaltiniui orientuoto medžio formavimas; b) MOSPF – šaltiniui orientuoto medžio formavimas; c) CBT – grupės medžio formavimas su parinktu centru; d) PIM – dviejų algoritmų taikymas, priklausomai nuo tankumo; e) BGMP – grupei priskirtas centrui orientuotas medis. 12. Fragmentavimo strategijos: 1) pirmoji strategija - kad paketų fregmentavimas, kuris vykdomas jo perdavimo metu, butų visiškai skaidrus abiejų stočių, kurios keičiasi paketais, atžvilgiu. Paketas prieš patekdamas į tinklą su mažesniu leistinu maksimaliu paketo dydžiu, suskaidomas į fragmentus. Kiekvienas fragmentas adresuojamas tiems patiems vartams, kurie atstato originalų paketą. Šis procesas kartojamas kiekvieną kartą, kai paketas perduodamas tinklu, kurio paketo dydis nepakankamas. 2) antroji strategija atsisako paketo atstatymo iš fragmentų visuose tarpiniuose maršrutizatoriuose. Kai tik paketas suskaidomas į atskirus fragmentus, su kiekvienu iš jų elgiamasi kaip su atskiru paketu. Paketo surinkimas iš fragmentų vykdomas stoties gavėjos. 13. IP protokolas ir fragmentavimas: keturi laukai: a) identification – nusako to paties duomenų rinkinio fragmentus; b) more fragments bitas pakeičiamas į 1, nurodant, kad paketuose perduodami tarpiniai fragmentai. Paskutinės deitagramos bito reikšmė – 0; c) don‘t fragment bitas nurodo, ar galima fragmentuoti; d) fragment offset – fragmento poslinkio reikšmė kinta priklausomai nuo fragmento vietos pirminėje deitagramoje. Poslinkis priklauso nuo fragmentų dydžio, o šis nuo tinklo MTU. Pirmo segmento poslinkis 0. Kiekvieno sekančio fragmento poslinkis didinamas fragmento dydžio reikšme baitais. 14. IP adresų klasės: A klasės adreso formatas leidžia suteikti adresus iki 126 tinklų, kurių kiekviename yra iki 16 mln stočių, B klasės – iki 16382 tinklų su 65536 stočių, C klasės – 2 mln tinklų su 254 stočių kiekviename. Klasės D formatas skirtas daugiaadresiam siuntimui. E klasės adresai rezervuoti. 15. Potinklių išskyrimas: visos tinklo stotys turi turėti tą patį tinklo numerį. Tai gali sukelti problemų tinklui plečiantis. Pvz., naudojant C klasės adresus, galima adresuoti tik 254 stotis. Jei tinklas išsiplečia, reikia naujos C klasės adresų grupės. Didėjant atskirų lokalių tinklų skaičiui, vis sudėtingesnis tampa valdymas. Alternatyvus būdas – vidiniam naudojimui suskaidyti tinklą į kelias dalis, o išoriniam pasauliui tinklas lieka vientisu. Šios tinklo dalys vadinamos potinkliais. Kiekvieno potinklio maršrutizatorius žino, kaip pasiekti visus kitus potinklius ir visas savo potinklio stotis. Viskas, ko reikia maršrutizatoriui, tai nustačius tinklo klasę, paketo IP adresui pritaikyti potinklio kaukę (mask), kad atmetus stoties numerį, gauti potinklio numerį, pagal kurį ieškoti lentelėje. 16. ICMP pranešimai: a) IP protokolas nenumato siuntėjo informavimo apie tai, kaip vyko duomenų paketo perdavimas; b) ICMP panešimai apie klaidas kompensuoja šį trūkumą; c) pranešimų apie kalidas duomenų lauke perduodama klaidingo paketo IP antraštė ir 8 pirmi duomenų baitai, kuriuose yra arba visa transporto lygio protokolo UDP antraštė, arba TCP antraštės pradžia; d) perduodama informacija leidžia sistemai nustatyti klaidos atsiradimo laiką ir kas prie jos privedė. 17. IPv6 pagrindinės savybės: a) protokolo ipv6 adresai ilgesni – 16 baitų, ko pasekoje išsprendžiama pagrindinė problema: aprūpinti praktiškai neribojamu Interneto adresų kiekiu; b) prastesnė paketo antraštė. Ją sudaro 7 laukai (IPv4 – 13). Todėl maršrutizatoriai gali greičiau apdoroti paketus, kas padidina našumą; c) geriau panaudojami neprivalomi parametrai. Dalis anksčiau antraštėje naudotų parametrų tapo neprivalomais. Be to pasikeitė jų pateikimas, kas supaprastino maršrutizatorių veiksmus perleidžiant ne jiems skirtus parametrus; d) naujo IP protokolo išskirtiniu bruožu yra atentifikacija ir konfidencialumas; e) daugiau dėmesio skiriama teikiamų paslaugų tipui. 18. Perėjimas nuo IP prie IPv6 19. Perpildymo atsiradimo priežastys: perpildymą gali iššaukti tokie faktoriai: a) jie į maršrutizatorių atkeliauja paketų srautai iš kelių linijų vienu metu ir visi jie turi būti išsiųsti ta pačia linija, tai formuojasi eilės. Kai maršrutizatoriuje užsipildo atmintis, skirta gaunamų pektų saugojimui, jie bus atmetami; b) lėti procesoriai. Jei maršrutizatorių CPU per lėtai vykdo savo užduotis, susietas su apskaita, eilių valdymu, lentelių atnaujinimu ir t.t., eilės formuosis net ir esant pakankamam linijų pralaidumui; c) perpildymas paprastai turi tendenciją augti lavinos principu. Jei maršrutizatorius, kuris siuntė paketą, negavęs laiku patvirtinimo, siunčia jį pakartotinai, netgi kelis kartus. Kadangi paketai, kurie nebuvo patvirtinti, negali būti pašalinti iš buferio, jau ir šiame maršrutizatoriuje gresia atminties buferių užpildymas. Rezultate kamštis plečiasi. 20. Bendri perpildymo valdymo principai: 1) valdymas be atgalinio ryšio: a) sistemos struktūros tobulinimas; b) duomenų srauto perdavimo reguliavimas (tvarkaraščiai); 2) valdymas su atgaliniu ryšiu: a) sistemos stebėjimas; b) informavimas apie susidariusią situaciją; c) perpildymo sąlygų panaikinimas. 21. Kiauro kibiro algoritmas: įsivaizduokite kibirą su maža skylute dugne. Nepriklausomai nuo to, kokiu greičiu vanduo pilamas į kibirą, išeinantis srautas visada pastovaus greičio, jei tik kibire vandens yra ir nulinio greičio, jei kibiras tuščias. Be to, jei kibiras persipildo vanduo liejasi per kraštus. Ta pa ti idėja pritaikoma paketų perdavimui. Kiekviena stotis jungiama prie tinklo per interfeisą, kuris turi baigtinę vidinę eilę. Jei paketas patenka į eilę, kai ji jau užpildyta, jis ignoruojamas. Toks interfeisas gali būti realizuotas tiek aparatūriškai tiek programiškai paties OS. Pagal savo esmę tai tiesinė masinio aptarnavimo sistema su pastoviu aptarnavimo greičiu. Stočiai leidžiama siųsti po vieną paketą per numatytą laiko intervalą. Šis mechanizmas netolygų vartotojo procesų kuriamą paketų srautą pertvarko į tolygų tinklo paketų srautą, išlygindamas pikus ir žymiai sumažindamas perpildymo tikimybę. 22. Žymėto kibiro algoritmas: daugeliui taikomųjų procesų būtų palankiau, kad kai gaunami dideli duomenų paketai, išėjimo greitis būtų šiek tiek padidintas. T.y. algoritmas turėtų būti lankstesnis, neprarandantis duomenų. Vienas iš tokių algoritmų yra žymėto kibiro algoritmas. Šiame algoritme kibire yra žymės, sukuriamos vienodais laiko intervalais T. Tarkim kibiras yra su trimis žymėmis ir penkiais laukiančiais eilėje paketais. Tam kad perduoti paketą, riekia pašalinti vieną žymę. Trys iš penkių paketų pereina kibirą ir patenka į tinklą, o kiti du laukia naujų žymių. Šis algoritmas formuoja srautą kitaip nei kiauro kibiro. Jis leidžia sukaupti žymių iki nustatyto kibiro dydžio n didelių paketų perdavimui. Tai reiškia, kad iki n paketų impulsai gali būti perduodami į kitą tinklą iškarto. Taip susidaro tam tikras netolygumas išeinančiame sraute, bet leidžia greičiau reaguoti į įėjimo duomenų impulsus. Šis algoritmas niekada neatmeta paketų. 23. Srauto specifikacija: susitarimas dėl srauto pobūdžio vadinamas srauto specifikacija. Srauto specifikacija gali būti taikoma arba paketams, kurie siunčiami virtualiu kanalu, arba deitagramos, kurios siunčiamos iš siuntėjo gavėjui ar gavėjų grupei, sekai. Siuntėjas, gavėjas ir potinklis suderina tarpusavyje srauto modelį; kartu suderinamos ir būtinos paslaugos. Tai maksimalus perdavimo greitis, maksimalus leistinas prarastų paketų kiekis, minimalus užlaikymas – laiko intervalas, kurį paketas gali vėluoti ir taikomasis procesas nepastebėtas, kokybės garantija. 24. Stabdantys paketai: maršrutizatoriuje kiekvienas gautas paketas tikrinamas, ar jis neturi būti siunčiamas linija, kurios būvis artimas perpildymui. Jei taip, tai maršrutizatorius siunčia atgal siuntėjui specialų stabdantį paketą, kuriame nurodomas originalus paketo gavėjas. Originalus duomenų paketas pažymimas, kad jam daugiau specialūs stabdantys paketai nebūtų formuojami ir išsiunčiamas tolyn. Kai stotis gavėja gaus stabdantį paketą, ji turės sumažinti duomenų srautą nurodytam gavėjui nustatytu procentu. Kadangi tam pačiam adresatui jau gali būti išsiųsta ir daugiau paketų, jie taip pat iššauks stabdančių paketų siuntimą. Todėl tam tikrą fiksuotą laiko intervalą stotis turi ignoruoti stabdančius paketus apie tą patį gavėją. Jei ir praėjus šiam laiko intervalui, stotis gaus bent vieną stabdantį paketą, tai reikš, kad linija vis dar perpildyta ir stotis dar labiau sumažins savo siunčiamą duomenų srautą bei vėl ignoruos kelis tolimesnius stabdymo paketus. Jei praėjus šiam intervalui stabdantys paketai nebegaunami, stotis vėl gali didinti savo duomenų srautą. Toks atgalinis ryšys gali padėti išvengti perpildymo pasikartojimo. Paprastai pirmas stabdantis paketas sumažina duomenų perdavimo greitį du kartus, antras – keturis ir t.t. Greičio didinimas vykdomas ne taip sparčiai, kad išvengti greito perpildymo pasikartojimo. 25. Eilių formavimo principai: a) kelių eilių kiekvienai ryšio linijai organizavimas (kiekvienam siuntėjui); b) perdavimas vykdomas iš kiekvienos eilės po vieną paketą (neteisinga, jei stotys siunčia skirtingų dydžių paketus); c) siunčiamas tam tikras kiekvienos stoties baitų kiekis; d) tikrinamas paketų baitų skaičius ir eilės performuojamos surūšiuojant stotis, pagal turimą duomenų kiekį. Pirma siųs stotis su mažiausiu informacijos kiekiu; e) prioritetų suteikimas. 26. Apkrovos mažinimo būdai: a) ignoravimas paketų, kurių maršrutizatorius negali apdoroti; b) atmetimas pagal prioritetus; c) atmetimas pagal tai, koks taikomasis procesas generavo duomenis. 27. Transporto lygio funkcijos: a) išplėsti IP perdavimo priemones tarp dviejų sistemų iki perdavimo priemonių tarp dviejų procesų (TCP ir UDP); b) teikti ryšio užtikrinimo paslaugas pagal reikiamą paslaugų kokybę (TCP ir UDP); c) duomenų vientisumo (integralumo) užtikrinimas (TCP ir UDP); d) duomenų perdavimo patikimumo užtikrinimas (TCP); e) perpildymo kontrolė (TCP); f) srauto valdymas (TCP). 28. Pagrindiniai transporto lygio protokolai: a) TCP (Transmission Control Protocol) – perdavimo (transporto) valdymo protokolas, teikiantis patikimas, ryšiui orientuotas paslaugas; b) UDP (User Datagram Protocol) – vartotojo deitagrama protokolas, teikiantis nepatikimas, be ryšio nustatymo paslaugas. 29. Aptarnavimo kokybės parametrai: a) ryšio nustatymo trukmė; b) ryšio nenustatymo tikimybė; c) pralaidumas; d) perdavimo trukmė; e) paklaidų lygis; f) apsauga; g) prioritetas; h) patikimumas. 30. Informacijos perdavimas tarp procesų: IP protokolas perduoda duomenis tarp dviejų stočių, kurių kiekviena nusakoma IP adresu. IP nepaskirsto duomenų tarp taikomųjų procesų, kurie vyksta šiose stotyse. Stotyje, gaunančioje informaciją, transporto lygis gauna duomenų segmentus iš žemiau esančio tinklo lygio. Jis tampa atsakingu už duomenų, esančių šiuose segmentuose, perdavimą reikiamam taikomajam procesui. Kiekvienas transporto lygio segmentas nurodo procesą, kuriam jo duomenys turi būti perduoti. Gavėjo pusėje transporto lygis gali išnagrinėti segmento antraštę ir nustatyti, kuriam procesui yra skirti duomenys. UDP ir TCP perdavimą atlieka naudodami du papildomus laukus segmento antraštėje: siuntėjo porto numerio lauką ir gavėjo porto numerio lauką. Šie du laukai vienareikšmiškai identifikuoja taikomąjį procesą, vykstantį stotyje gavėjoje. 31. TCP ir UDP taikymas: TCP taikomas: siunčiant elektroninį paštą, jungiantis prie nutolusios stoties per Telnet, naršant internete (http), jungiantis prie failų persiuntimo serverio (ftp). UDP taikomas: remote file server (NSF), tiesiogiai naudojant Multimedia internetu (streaming Multimedia), interneto telefonijoje, tinklo valdyme, routing protocol (RIP), name translation (DNS). 32. UDP protokolo savybės: a) nėra ryšio nustatymo. UDP tiesiog išsiunčia duomenis be jokių formalumų. UDP neįveda jokių papildomų laukų ar veiksmų ryšio nustatymui; b) nereikalingi ryšio būvio parametrai. Dėl parametrų nebuvimo serveris gali palaikyti daug daugiau klientų sesijų, paremtų UDP, negu TCP; c) maža paketo antraštė. TCP segmentas turi 20 baitų antraštę kiekvienam segmentui, tuo tarpu UDP - 8 baitus; d) nereguliuojamas siuntimo greitis. Greitis, kuriuo UDP perduoda duomenis, yra ribojamas tik greičiu, kuriuo taikomasis procesas juos generuoja, siuntėjo galimybėmis ir stočiai prieinamos ryšio linijos pralaidumo; e) neužtikrina patikimo duomenų perdavimo. 33. TCP eilės ir patvirtinimo numeriai: tai du svarbūs TCP segmento antraštės laukai, skirti patikimam duomenų perdavimui. TCP interpretuoja duomenis kaip nestruktūrizuotą, bet sutvarkytą eilės tvarka baitų seką. TCP naudojami eilės numeriai atspindi šį požiūrį ta prasme, kad eilės numeriai priskiriami perduodamų baitų srautui, o ne perduodamų segmentų srautui. Eilės numeris segmentui yra pirmo baito segmente numeris baitų sraute. Kiekvienas eilės numeris įrašomas į atitinkamo segmento TCP antraštės lauką. Patvirtinimo numeriai yra sudėtingesni už eilės numerius. Kadangi TCP yra pilnai dvikryptis, stotis A siųsdama informaciją stočiai B tuo pat metu gali priimti duomenis siunčiamus iš stoties B. Kiekvienas segmentas, gautas iš B turi savo eilės numerį. Patvirtinimo lauke stotis A įrašo numerį sekančio baito, kurį tikisi gauti iš stoties B. 34. TCP laikmačiai: a) pakartotinio išsiuntimo laikmatis. Timeout reikšmė siejama su matuojamu duomenų perdavimo ir patvirtinimo gavimo suminiu laiku, vadinamu RTT (round trip time). Pakartotinis siuntimas vykdomas su pakoreguota reikšme; b) quiet timer naudojamas ryšio nutraukimo metu, kad visi išsiųsti duomenys spėtu pasiekti portą. Siejamas su IP antraštės TTL (time to live) laiku: 2*TTL; c) persistence timer valdo situaciją, kai priėmimo lango reikšmė tampa nuline. Kas nustatyą laiko intervalą siunčiamas vieno baito segmentas; d) keep-alive ir idle laikmačiai naudojami ryšio patikrinimui. Pagal keep-alive (5-45 sekundės) siunčiamas paketas, kad nustatyti, ar ryšys su kita stotimi aktyvus. Jei per Idle (apie 360s) laiką neatsakoma, fiksuojama, kad ryšys nutrūko. 35. TCP patikimo duomenų perdavimo užtikrinimas: a) vienu metu gali būti keli išsiųsti, bet nepatvirtinti segmentai; b) su kiekvienu segmentu siejamas laikmatis (timer); c) jei laiko limitas segmentui baigiasi, negavus patvirtinimo, jis siunčiamas pakartotinai; d) patvirtinimas gali būti siunčiamas kartu su duomenimis arba atskiru segmentu, palaukus 200ms. 36. Laiko limito pasibaigimo priežastys: a) segmentas prarandamas dėl maršrutizatoriaus buferio perpildymo; b) segmentas pažeistas perdavimo metu (klaida skaičiuojant kontrolinę sumą); c) segmentas gaunamas teisingai, bet gaunamas pažeistas patvirtinimas; d) ir segmentas, ir patvirtinimas gaunami teisingi, bet pasibaigus laiko limitui dėl lėto perdavimo. 37. TCP srauto valdymas: TCP srauto kontrolės priemonės leidžia išvengti gavėju buferių perpildymo. Srautų kontrolė yra srautų suderinimo priemonė – suderina gavėjo priėmimo greitį ir siuntėjo siuntimo greitį. Srauto kontrolę TCp vykdo per siuntėjo kintamąjį, vadinamą priėmimo langu. Priėmimo langas naudojamas tam, kad siuntėjas galėtų įsivaizduoti, kiek laisvos vietos yra gavėjo buferyje. Pilnai dvipusiame ryšyje siuntėjai abiejose pusėse turi skirtingus priėmimo langus. 38. TCP perpildymo valdymas: a) perpildymo langas COngWin – kintamasis, nusakantis nepatvirtinto srauto, kurį siuntėjas gali perduoti, dydį; b) slenkstis (treshhold) – kintamasis reguliuojantis CongWin augima; c) LasByteSent – LastByteAck

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!