Kompiuterių tinklų administravimo stendas

 KOMPIUTERIŲ TINKLŲ ADMINISTRAVIMO STENDAS DD – 503052306 – AR SKYRIAUS VEDĖJA L.UNTERHAUSER RECENZENTAS A. Sirbyke KONSULTANTAS Z.GAIGALIENĖ VADOVĖ J.LIEPONIENĖ DIPLOMANTAS T.VANAGAS 2002 SANTRAUKA Studentas T. Vanagas Diplominis darbas Kompiuterių tinklų administravimo stendas Projekto vadovė J. Lieponienė Mokyklos pavadinimas Panevėžio aukštesnioji technikos mokykla Vieta, data, projekto apimtis Panevėžys, 2002, 89 psl. Darbo tikslas – aprašyti kompiuterinius tinklus ir jų administravimą, parengti kompiuterių tinklų administravimo stendo projektą, kuriuo naudojantis studentai mokytųsi projektuoti, planuoti bei administruoti kompiuterių tinklus. Šį darbą sudaro dvi pagrindinės dalys: • Teorinė dalis • Praktinė dalis Teorinė dalyje išnagrinėjau tinklų topologijas, išanalizavau tinklų aparatinę įrangą, aprašiau tinklų operacinę sistemą Linux. Praktinėje dalyje pateikiau kompiuterinių tinklų administravimo stendo projektą ir laboratorinius darbus, skirtus studentams besimokantiems administruoti kompiuterinius tinklus. Ekonominėje dalyje atlikau skaičiavimus, kiek kainuotų toks kompiuterinių tinklų administravimo stendo projektas. Darbą ruošiant buvo naudoti 5 literatūros šaltiniai. Šiame darbe yra pateiktos: 77 lentelės, 40 paveikslėlių ir 8 formulės. SUMMARY Student T. Vanagas Diploma Project Computers net administration stand Research Advisor J. Lieponienė School Junior college of Panevėzys Place. Date Panevėžys. 2002 Volume of Work 89 pages. Main goal of this diploma work – describe computers net and their administration, prepare project of computers net administration stand witch will be used by students for learning. This work consists from two parts: • technical part • practical part Firs part of this work had done review of net topology, analyzed net equipment and described net operating system Linux. In second part had presented project of computers net administration stand and laboratorial tasks for students. In the economical part have done calibration of realization cost for this project. In diploma work were used five sources of literature and for illustration 77 tables and 40 pictures. DIPLOMINIO PROJEKTO ŽINIARAŠTIS Eil. Nr. FORMAT. ŽYMĖJIMAS PAVADINIMAS LAPŲ SK. EGZ. NR. PASTABA TEKSTINIAI DOKUMENTAI 1 A4 DD- 503052306-AR AIŠKINAMASIS RAŠTAS 89 1 Priedai 2 CD 1 KOMPIUTERIŲ TINKLŲ ADMINISTRAVIMO STENDAS SK.VEDĖJAS L. UNTERHAUSER 06 17 RECENZENTAS A. Sirbikė 06 18 VADOVĖ J. Lieponienė 06 17 DIPLOMANTAS T. Vanagas 06 17 PANEVĖŽIO ATM DIPLOMINIO PROJEKTO ŽINIARAŠTIS LAPAS LAPŲ 4 90 TURINYS Eil.Nr. Tema Psl. 1. 1.1 1.2 1.3 2. 2.1 3. 3.1 3.2 3.3 4. 4.1. 4.2. 4.3. 4.4. 4.5. 4.6. 5. 5.1. 5.2. 6. 6.1. 6.2. 6.3. 7. 7.1. 7.2. 8. 9. 10. 10.1 10.2 Santrauka Diplominio projekto žiniaraštis Turinys Įvadas Diplominio projekto užduotis Kompiuterinių tinklų topologija Magistralės topologija (bus) Star Topologija ( Žvaigždė ) Ring Topologija    ( Žiedo ) Ethernet & IEEE 802.3 Topologinės populiarių ethernet versijų charakteristikos Tinklų kabeliai Koaksialinis kabelis Vyta pora ( Twisted Pair ) Vienasiūlis optinis kabelis Aparatinė tinklų įranga Kartotuvai (Repeater) Tiltas (Bridge) Koncentratoriai Maršrutizatorius (Router) Maršrutizatorius + Tiltas (Brouter'iai) Ethernet adapteriai Montažas ir klojimas Ethernet tinklų 10Base-2 " Ethernet" tinklų montažas  Vytos poros tinklų montažas (Twisted Pair) Tinklo adapterių konfiguravimas Pertraukimai Tinklo adapterių parametrų nustatymas Protokolai Linux ,,Linux“ istorija ,,Linux” serveryje Tinklų administravimo stendo projektas Laboratoriniai darbai Laboratorinis darbas Nr. 1 Laboratorinis darbas Nr. 2 Laboratorinis darbas Nr. 3 Laboratorinis darbas Nr. 4 Laboratorinis darbas Nr. 5 Laboratorinis darbas Nr. 6 Laboratorinis darbas Nr. 7 Laboratorinis darbas Nr. 8 Laboratorinis darbas Nr. 9 Ekonominė dalis Anketų analizė Kompiuterinių tinklų administravimo stendo įrenginių ir medžiagų sąmata Išvados ir pasiūlymai Literatūros sąrašas 2 4 5 7 7 8 8 9 10 11 12 15 15 17 20 22 22 23 24 26 27 28 32 32 34 39 39 40 43 46 46 50 53 55 56 58 63 66 68 70 72 74 76 78 79 85 86 87 Įvadas Tinklų svarba metai po metų nepaliaujamai auga. Organizacijos vis dažniau turi spręsti vis didėjančių duomenų srautų perdavimo, apsikeitimo duomenimis efektyvumo problemas. Visas šias problemas padeda išspręsti tinklai. Nors nupirkti reikiamą įrangą, ją įdiegti, samdyti sistemos administratorių, reguliuojantį tinklo darbą, yra nemaža investicija, tačiau su laiku tokia investicija atsiperka, kadangi nebereikia pirkti spausdintuvų kiekvienam darbuotojui, arba patiems darbuotojams vaikščioti su diskeliais spausdintis ir gaišti darbo laiką, kai tiesiog galima nupirkti vieną didelį tinklo spausdintuvą visam vietiniam tinklui. Tokių pavyzdžių galima būtų vardinti labai daug. Šią diplominio darbo temą pasirinkau norėdamas daugiau sužinoti apie kompiuterinius tinklus bei jų administravimą. Mano darbo tikslas - aprašyti kompiuterinius tinklus ir jų administravimą, parengti kompiuterinių tinklų administravimo stendo projektą, kuriuo naudojantis studentai mokytųsi projektuoti, planuoti bei administruoti kompiuterinius tinklus. Supažindinti studentus su tinklų sudėtimi detaliau, jų sujungimo būdus, laidus, lizdus ir įvairius įrenginius. Teorinėje diplominio darbo dalyje apžvelgsiu pagrindines tinklų topologijas, aprašysiu pagrindines aparatines tinklų priemones, tinklų technologiją Ethernet, apžvelgsiu tinklų protokolus aprašysiu tinklų operacinę sistemą Linux. Praktinėje diplominio darbo dalyje pateiksiu kompiuterinių tinklų administravimo stendo projektą bei laboratorinius darbus, kuriuos studentai galėtų atlikti naudodamiesi pateiktu stendu. 1. Kompiuterinių tinklų topologija Topologija, tai fizinis arba elektrinis kabelių sujungimo būdas į vieną tinklą. Topologija, tai tinklo skeletas. Visi kompiuteriniai tinklai yra sudaryti iš pagrindinių trijų kompiuterinių tinklų topologijų: Magistralė (Bus), Žvaigždė (Star), Žiedo (Ring) 1.1 Magistralės topologija (bus) Komunikavimas Kompiuteriai Bus topologijos kompiuteriniame tinkle tarpusavyje komunikuoja adresuodami duomenis ir siųsdami juos į koaksialinį kabelį elektroninių signalų pavidalu.  Norint suprasti, kaip kompiuteriai tarpusavyje komunikuoja reikia aptarti tris sąvokas: • signalo siuntimas • signalo atšokimas • terminatorius Signalo siuntimas Kompiuterinis tinklas siunčia duomenis kiekvienam prijungtam prie tinklo kompiuteriui, tačiau duomenis priima tik tas kompiuteris kurio adresas sutampa su duomenų užkodavimo adresu. Tiktai vienas kompiuteris tinkle gali išsiųsti informaciją į tinklą, kiti kompiuteriai turi laukti kol magistralė atsilaisvins. Kadangi tik vienas kompiuteris vienu metu gali siusti informacija o kiti turi laukti savo eiles, tai labai sulėtina darbą esant dideliam kompiuteriu skaičiui tinkle. Čia nėra ribojančio kompiuterių skaičiaus tačiau tai riboja duomenų apsikeitimo greičius. Kuo daugiau kompiuterių, tuo lėtesnis darbas. Bus topologija yra pasyvi topologija. Kompiuteriai prijungti prie magistralės tiktai gauna ir siunčia informaciją tinkle, jie nėra atsakingi už duomenų judėjimą nuo vieno kompiuterio prie kito. Jeigu vienas kompiuteris tinkle sugenda tai atsiliepia visam kompiuteriniam  tinklui. Aktyvioje topologijoje kiekvienas kompiuteris regeneruoja signalą ir siunčia toliau  kompiuteriniame tinkle.  Signalo atšokimas          Kadangi duomenys ar elektrinis signalas yra siunčiamas per visą kompiuterinį tinklą jis judės nuo vieno kabelio galo iki kito. Jei signalui bus suteikta galimybė judėti po tinklą pirmyn ir atgal tai kiti kompiuteriai negalės išsiųsti informacijos. Todėl signalas turi būti sustabdytas kai jisai pasieks kabelio galą ar reikiamą kompiuterį su reikiamu adresu.  Terminatorius           Signalo atšokimo (atšaukimo) sustabdymui yra naudojamas komponentas vadinamas terminatoriumi. Jis yra jungiamas prie kiekvieno kabelio galo tam, kad absorbuoti signalą. Absorbavus laisvą signalą išsivalo kabelis ir dabar jau gali kitas kompiuteris siųsti informacija tinklu. Komunikavimo nutraukimas Jeigu dėl kažkokių priežasčių nutrūko kabelis ar sugedo vienas iš kompiuterių, ar terminatorius nekorektiškai įžemintas, tai prives iki kompiuterinio tinklo funkcionavimo sustojimo. Kompiuteriai nebegalės komunikuoti vienas su kitu, tačiau išliks galimybė jiems dirbti, kaip atskiriems kompiuteriams nepriklausantiems tinklui 1.2 STAR TOPOLOGIJA ( Žvaigždė ) Žvaigždės topologijos kompiuteriniame tinkle, kompiuteriai yra sujungti kabelio segmentais į centralizuotą komponentą vadinamą koncentratoriumi (HUB). Signalas yra perduodamas iš kompiuterio į kompiuterį per koncentratorių į visus tinklo kompiuterius. Žvaigždės topologijos kompiuterinis tinklas reikalauja centralizuoto administravimo. Lyginant su magistrale žvaigždė turi tokius privalumus: • kiekvienam mazgui tenka tik vienas lankstus kabelis; • jei pažeidžiamas kabelis tai sugenda tik vienas mazgo sujungimas; • nesankcionuotas paketų „perklausymas“ tinkle techniškai sudėtingesnis. Kadangi kiekvienas kompiuteris yra sujungtas su koncentratoriumi tai ši topologija reikalauja didelio kabelio kiekio ir sudėtingo instaliavimo. Jeigu centrinis taškas sugenda visas kompiuterinio tinklo funkcionavimas sustoja.          Jeigu vienas kompiuteris nustoja funkcionuoti ar nutrunka kabelis iki konventratoriaus tinklas nenustoja veikti, nuo tinklo atskiriamas tik tas kompiuteris, kuris nefunkcionuoja. Likęs kompiuterinis tinklas funkcionuoja normaliai. 1.3 RING TOPOLOGIJA    ( Žiedo ) Žiedo topologijoje kompiuteriai kompiuteriniame tinkle yra sujungiami į viena žiedą sudarytą iš kabelio. Čia nėra jokio terminuoto galo. Visi signalai ir duomenys juda ratu į vieną pusę ir pereina per kiekvieną kompiuterį. Ši topologija visiškai priešingai negu pasyvi Bus topologija yra aktyvi. Kiekvienas kompiuteris tinkle veikia kaip kartotuvas ir gavęs signalą jį sustiprina ir persiunčia toliau. Kadangi signalas pereina per visus kompiuterius tai vieno kompiuterio gedimas išveda iš rikiuotės visą kompiuterinį tinklą.  Žymės perdavimas             Duomenų perdavimo metodas ratu vadinamas žymės perdavimas. Žymė yra perduodama tol, kol ji nepasiekia kompiuterio kuris turi siųsti duomenis. Siunčiantis kompiuteris modifikuoja žymę, pridėdamas elektroninį adresą prie duomenų ir siunčia žiedu aplinkui.              Duomenys juda per kiekvieną kompiuterį tol, kol jis randa kompiuterį su atitinkamu adresu, atitinkantį duomenų adresą.              Kompiuteris, kuris gavo informaciją, gražina žinutę siunčiančiam kompiuteriui, kad duomenys gauti. Po patikrinimo kompiuteris sukuria naują žymę ir siunčia ją į kompiuterinį tinklą. Kitas kompiuteris, gavęs žymę, gali siųsti informaciją.              Turbūt atrodo, kad žymės judėjimas labai ilgas ir tai užima daug laiko, tačiau žymė juda šviesos greičiu ir 200 metrų spindulio žiedą apeina 10000 kartų per sekundę.  2. Ethernet & IEEE 802.3 Ethernet standartas buvo sukurtas 70m. firmos XEROX. vėliau jis buvo ilgai ir nuobodžiai tobulinamas. 1985m. standartų komiteto IEEE (Institute of Electrical and Electronics Engineers ) priėmė standartą "IEEE 802.3 Carrier Sense Multiple Access with Collision Detection (CSMA/CD) Access Method and Physical Layer Specifications." Šis standartas aprašo duomenų perdavo tinkle bendrą tvarką. Iš standarto IEEE 802.3 fizinio lygio pavadinimo galime sužinoti visas charakteristikas. Ethernet technologija leidžia naudoti duomenų perdavimo greitį nuo 10 iki 100 Mb/s, aukštas patekimo greitis tik vytai porai ir optiniam pluoštui. Populiarios Ethernet rūšys žymimos kaip 10Base2, 10BaseT ir pan. Čia pirmas elementas žymi greitį Mb/s. Antras elementas: Base – tiesioginis ( nemoduliuotas ) perdavimas, Broad – plačiajuosčio kabelio naudojimas su dažniniu kanalų tankintuvu. Trečias elementas: kabelio ilgis šimtais metrų ( nors 10Base5 ilgis iki 250 m ) arba perdavimo aplinka ( F – optinis pluoštas, T – 2 vytos poros, T4 – 4 vytos poros ). 2.1. Topologinės populiarių ethernet versijų charakteristikos 2.1. lentelė 10Base5 10Base2 10BaseT 10BaseF 100BaseTX Topologija Magistralė Magistralė Žvaigždė Taškas-taškas Žvaigždė Maksimalus segmento ilgis 500 185 arba 300 100 1000 ( galima ir daugiau ) 100 Atstumas tarp mazgų 2,5 Daugiau 0,5 Neužduodama Neužduodama Neužduodama Kabelis RG-8 RG-11 RG-58 UTP 3, 4, 5 kategorijų Optinis pluoštas UTP 5 kategorijos Maksimalus mazgų skaičius kebeliniame segmente 100 30 Nustatoma kartotuvų 2 Nustatoma kartotuvų Izoliacijos įtampa tarp mazgų Iki 5 kV Iki 100 V Iki 100 V Bet koks Iki 100 V 10base-5 "storas" ethernet   2.2. lentelė Naudojama topologija Bendra magistralė Naudojamas kabelis Koaksialinis  50 Ω kabelis Maksimalus kabelio ilgis ribojamas terminatoriais 500m Minimalus atstumas tarp pajungimo taškų 2,5m Maksimalus pajungimo taškų skaičius viename segmente 100 Maksimalus segmentų skaičius  5 Tinklo įrenginiai prie kabelio jungiami specialių transiverių pagalba (transceiver - MAU, Media Access Unit). Maksimalus atstumas nuo resiverio iki kompiuterio 25m 10base-2 arba plonas ethernet 2.3. lentelė Naudojama topologija Bendra magistralė Naudojamas kabelis Koaksalinis kabelis 50 Ω , plonas Maksimalus segmento (kabelio) ilgis 185m Minimalus atstumas tarp pajungimo taškų 0,5m Maksimalus prie segmento prijungtų taškų skaičius 30 Maksimalus segmentų skaičius tinkle 5 (iš jų tik 3 naudojami prijungimams) 10base-T arba ethernet vyta pora  2.4. lentelė Naudojama topologija Žvaigždė Žvaigždės centre esantis įrenginys Koncentratorius (HUB) Naudojamas kabelis Vyta pora (kategorija 3 ir aukštesnė) Jungčių tipas RJ-45 Maksimalus atstumas tarp įrenginių 100m (slopinimas ne didesnis 11,5dB) 10base-F arba optinis pluoštas 2.5. lentelė Naudojama topologija Žvaigždė Žvaigždės centre esantis įrenginys Koncentratorius (HUB) Naudojamas kabelis Optinis pluoštas (šviesolaidis) Jungčių tipas Maksimalus atstumas tarp įrenginių Maksimalus segmento ilgis - 2km 100base-TX arba Ethernet vyta pora 100BASE-TX turi tokį pat CSMA/CD protokolą kaip ir 10BASE-T. Tiktai 100BASE-TX turi 10 kartų didesnį perdavimo lygį.(100 Mbps).  2.6. lentelė Naudojama topologija Žvaigždė Žvaigždės centre esantis įrenginys Koncentratorius (HUB) Naudojamas kabelis Vyta pora (kategorija 5) Jungčių tipas RJ-45 Maksimalus atstumas tarp įrenginių 100m (slopinimas ne didesnis 11,5dB) 100 Mbit/s Ethernet standartai: 100BaseTX, 100BaseT4, 100BaseFX Labiausiai paplitęs standartas su 100 Mbit/s tikriausiai yra 100BaseTX, vadinamas Fast Ethernet. Perdavimo aplinka yra du neekranuoti UTP arba ekranuoti STP laidai ( poros ) 5 kategorijos. Sujungimų taisyklės ir kontaktų RJ-45 lizdų naudojimas tas pats kaip ir 10BaseT, taip, kad perėjimas nuo 10 iki 100 Mb/s turint 5 kategorijos kabelių sistemą reikalauja tik aktyvios įrangos pakeitimo. Standartui 100BaseT4 naudojamos keturios poros UTP ar STP 5 kategorijos, suderinamumo su 100BaseTX nėra. Standarte 100BaseFX naudojamas optinio pluošto kabelis. 3. Tinklų kabeliai Pasyvi įranga pagrinde nusakoma duomenų perdavimu lokaliniuose tinkluose aplinka. Kaip perdavimo aplinka skiriamas varis ( Copper ) ir optinis pluoštas ( Fiber ). Žodis Fiber ( pluoštas ) kai kada keičiamas transliteracija „Fibra“, nors ir nelabai sėkmingai – ne taip jau ir senai iš fibros( pluoštiškos medžiagos ) gamindavo lagaminus ir kitus gaminius.Varinis kabelis jau senai naudojamas kaip skirtingų signalų su skirtingais dažniais perdavimo aplinka. Pagrindiniai varinio kabelio elektriniai parametrai yra banginis pasipriešinimas ( impedansas ), pralaidumo juosta ( maksimalus signalo dažnis, kuriam esant nevyksta signalo gesimas ), signalo gesimas. Nemažiau svarbios charakteristikos yra ir jautrumas elektromagnetiniams trikdžiams, taip pat nuosavas signalo spinduliavimas. Komunikacijose yra naudojamos kelios varinio kabelio rūšys. 3.1 Koaksialinis kabelis Koaksialinis kabelis ( Coaxial ) tai centrinė signalinė gysla, apsupta izoliacija ir vienu arba keliais izoliacijos sluoksniais. Kabelio galai sujungiami koaksialiniais sujungimais. Komunikacijose koaksialinis kabelis naudojamas kaip atskira perdavimo linija – į vieną segmentą ( atsipirkimui betarpiškai elektriškai sujungtų atskirų elementų) betarpiškai sujungiama daugelis abonentų. Toks sujungimo būdas vadinamas magistraliniu ( Bus ) ir naudojamas, pavyzdžiui Ethernet tinkluose. Koaksialinio kabelio pagalba jungiamos ir žvaigždinės jungtys ( Star ), kuriose kiekvienas segmentas jungia tik du įrenginius. Šis variantas naudojamas, pavyzdžiui, ARCnet tinkluose. Normaliam signalo pralaidumui užtikrinti, banginis kabelio ir lizdų pasipriešinimas turi sutapti ir būti suderintas su visų sujungiamų įrenginių impedansu. Lokaliniuose tinkluose naudojami kabeliai su banginiu 50 Ω ( RG-11, RG-58 ) ir 93 Ω ( RG-62 ) pasipriešinimu; kabeliai su 75 Ω banginiu pasipriešinimu televizijoje ir Ethernet tinkluose nenaudojami. Maksimaliai leistinas kabelio ilgis priklauso nuo naudojamos tinklinės technologijos ir aparatūros. Pagrindinis koaksialinio kabelio trūkumas – ribotas pralaidumas, kuris komunikacinėse sistemose neviršija 10 Mbit/s. Tarptautiniuose standartuose koaksialinius kabelius nerekomenduojama naudoti naujai diegiamose sistemose; kai kuriuose standartuose toks kabelis yra demontuojamas. Koaksialinis kabelis yra dviejų tipų THINNET ir THIKNET: Thinnet yra lankstus koaksialinis kabelis, kurio storis yra apie 0,25 colio. Kadangi šito tipo koaksialinis kabelis yra lankstus ir lengvai apdorojamas, todėl jis gali būti naudojamas praktiškai visuose kompiuterinių tinklų topologijų instaliavimuose. Kompiuteriniuose tinkluose kurie naudoja thinnet tipo koaksialinį kabelį, kabelis yra tiesiogiai jungiamas prie kompiuterio tinklo adapterio. Thinnet koaksialinis kabelis gali perduoti signalą jo neiškraipydamas iki 185 metrų atstume. Thiknet koaksialinis kabelis yra pakankamai storas apie 0,5 colio diametro. Kartai jis yra vadinamas standartinis Ethernet, kadangi tai buvo pirmasis kabelis panaudotas populiariuose Ethernet kompiuteriniuose tinkluose. Šiuose kompiuteriniuose tinkluose varinė magistralė yra žymiai storesne negu thinnet tipo koaksialiniuose tinkluose. Storesnė magistralinė šerdis, o tai reiškia mažesnį pasipriešinimą bei mažesnę varžą negu thinnet, todėl signalas normaliai gali būti perduodamas iki 500 metrų atstumu. Kadangi thiknet topologija gali perduoti duomenis tokiu atstumu, todėl kartais jis yra naudojamas sujungti kelis thinnet kompiuterinius tinklus į vieną. Koaksialinio kabelio charakteristikos PE - polietilenas, S-PE - penopolietilenas, M - varinė gysla, МЛ - varinė cinkuota gysla, СтМ - plieninė-varinė gysla, МС - varinė pasidabruota gysla.  3.1. lentelė Tipas Z, Om Temp. koef. talpa pf/m sker- smuo mm Medžiaga Max Uef kV Slopinimas Db/m,MHz: 27/300/900 RG-8A/U 52,0 0,66 88,5 10,3 ПЭ 5,0 ,32 1,6 3,0 RG-8/U 50,0 0,80 76,2 10,3 ППЭ 1,5 ,26 1,0 1,7 RG-11A/U 75,0 0,66 61,8 10,3 ПЭ 5,0 ,35 1,6 3,0 RG-11/U 75,0 0,80 50,7 10,3 ППЭ 1,6 ,25 1,0 1,7 RG-58A/U 53,5 0,66 85,5 5,0 ПЭ 1,9 ,65 3,5 6,0 RG-58B/U 53,5 0,66 85,5 5,0 ПЭ 1,9 ,65 3,5 7,0 RG-58C/U 50,0 0,66 92,4 5,0 ПЭ 1,9 ,65 3,5 7,0 RG-58/U 53,5 0,79 85,5 5,0 ППЭ 1,9 ,60 2,2 3,0 RG-59B/U 73,0 0,66 69,0 6,2 ПЭ 1,9 ,60 2,2 3,0 RG-59/U 75,0 0,79 50,7 6,2 ППЭ 0,8 ,50 1,6 2,8 RG-71A/U 93,0 0,66 46,0 6,2 ПЭ 1,8 ,50 1,6 2,8 RG-71B/U 93,0 0,66 46,0 6,2 ПЭ 1,8 ,50 1,6 2,8 RG-71/U 93,0 0,84 92,4 6,2 ППЭ 0,8 ,26 1,0 1,7 RG-174A/U 50,0 0,66 92,0 2,5 ПЭ 1,5 2,0 5,5 >10 RG-178B/U 50,0 0,70 95,0 1,5 ПЭ 1,2 2,2 8,0 >10 RG-179B/U 75,0 0,70 63,0 2,5 ПЭ 1,2 1,9 5,0 8,5 RG-213/U 50,0 0,66 92,0 10,3 ПЭ 5,0 ,32 1,6 3,0 RG-216/U 75,0 0,66 71,8 10,8 ПЭ 5,0 ,32 1,6 3,0 РК-50-2-12 50,0 0,76 3,2 МС/ПЭ/МС 2,0 РК-50-2-16 50,0 0,76 3,2 МЛ/ПЭ/МЛ 1,0 РК-50-3-13 50,0 0,76 4,4 М/ПЭ/МЛ ,70 РК-50-4-11 50,0 0,76 9,6 М/ПЭ/М ,50 РК-50-7-11 50,0 0,76 10,0 М/ПЭ/М ,40 РК-50-7-12 50,0 0,76 11,2 М/ПЭ/М ,40 РК-50-9-11 50,0 0,76 12,2 М/ПЭ/М ,34 РК-50-1111 50,0 0,76 14,5 М/ПЭ/М ,28 3.2 VYTA PORA ( TWISTED PAIR ) Vyta pora tai du susukti laidininkai, sudarantys vieną signalinę liniją. Vyta pora yra perspektyvi alternatyva plonam ir storam Ethernet kabeliams. Dėka susukimo sumažėja parazitinės kabelio talpos, jo išorinis spinduliavimas ir jautrumas elektromagnetiniams trukdžiams. Susuktos poros gali būti neekranuotos – UTP ( Unshielded Twisted Pair ).Taip pat ir ekranuotos – STP ( Shielded Twisted Pair ). Ekranas gali būti tiek metalinė pynė, tiek ir folijos juosta. Ekranuotuose vyta pora laiduose dažniausiai naudojamas aukštos kokybės varinis ekranas kuris yra žymiai saugesnis, negu UTP tipo kabeliuose. STP tipo kabeliai yra pilnai apsaugoti nuo pašalinių triukšmų ir trukdžių. STP užtikrina saugesnį ir tikslesnį duomenų perdavimą įvairiose aplinkose ir didesniais atstumais. Ekranuoti galima tiek visą kabelį, tiek ir dvi, keturias bei daugiau porų. Pagal dažnines savybes, nustatomas susukimo žingsnis, skiriamos kelios vytos poros kategorijos, iš kuria labiausiai praktiškos yra dvi. Tai 3-ios kategorijos kabelis ( Category 3 ) gali būti naudojamas duomenims perduoti dažnių juostoje iki 10 MHZ, 5 kategorijos ( Category 5 ) – iki 100 MHZ. Čia galima pastebėti, kad duomenų perdavimo greitis, matuojamas Mbit/s, nesutampa su reikalinga dažniu juosta, matuojama MHZ. Pavyzdžiui ATM technologija, su savo 155 Mb/s greičiu sėkmingai dirba su 5-os kategorijos ( 100 MHZ ) kabeliais, o 100VG Any Lan su 100 Mb/s greičiu trečios kategorijos kabeliais ( 10 MHZ ). Be visuotinai priimtu kabelių žymėjimų pagal kategorijas, egzistuoja ir kabelių klasifikavimas pagal tipus ( Type ), įvestas IBM firmos. Terminus tipas ( Type ) ir kategorija ( Category ) kai kada painioja, bet kabelių žymėjimuose pagal IBM paprastai figuruoja šios firmos vardas. Kaip ir visoks aukštadažnis kabelis, vyta pora turi normuotą banginį pasipriešinimą (impedansą), kuris turi būti suderintas su galine aktyvia įranga. Atkreipsime dėmesį į tai, kad neekranuotos 5-os kategorijos vytos poros impedansas sudaro 100 Ω, tuo pat metu kai ekranuotos jau siekia 150 Ω. Egzistuoja ir modifikacijos, kur ekranuotos vytos poros impedansas siekia 100 Ω ir jie po truputi vis labiau pritaikomi. Su STP kabeliu naudojami ekranuoti lizdai, be esmė tame, kad STP ( 150 Ω ) aktyvios įrangos impedansas pastebimai skiriasi nuo impedanso plačiai naudojamos UTP įrangos. Kabelio ir įrangos impedansų suderinimui naudojami suderinimo transformatoriai (Balun). Ir pats kabelis STP, ir aparatūra jam kiek brangesni nei analogiška aparatūra skirta UTP. Nepriklausomai nuo kabelio tipo, maksimalus leistinas vytos poros segmento ilgis ne daugiau 100 m. Tad kokį kabelio tipą pasirinkti jau vartotojo reikalas. Standartinis išvedžiojimas tarp sieninių rozečių ir komunikacinio centro ( ,,Habo“ ) paprastai vykdomas nelanksčiu viengysliu ( „Solid“ ) kabeliu. Nedidelei stacionariai instaliacijai nebūtina naudoti specialų instrumentą ( Impact Tool ): laidai dedami į peilinius rozečių kontaktus ir prispaudžiami rozetėse komplektuojamais dangteliais. Aktyvios įrangos pajungimo kabeliai ( Patch cords ) daromi iš lanksčių daugiagyslių ( „Flex“ arba „Stranded“ ) kabelių, jų galuose montuojami moduliniai 8 pozicijų kištukai, junginiuose vadinami RJ-45. Tai labai panašios jungtys į RJ-11 tik jos yra naudojamos telefoniniams tinklams.  RJ-45 jungtis yra didesnė ir netilptų į RJ-11, jungtį. RJ-45 jungtis turi 8 jungtis skirtingai nuo RJ-11 kuri turi tik 4 jungtis. Čia viengyslio nelankstaus kabelio naudojimas nepageidautinas. Vytai porai plačiai naudojami moduliniai lizdai ( Modular Jack ) RJ-45 tipo: rozetės ( Outlet) ir kištukai ( Plug ). Kištukai RJ-45 viengysliui ir daugiagysliui kabeliui skiriasi kontaktų forma. Adatiniai kontaktai naudojami daugiagysliui kabeliui, adatėlės subedamos tarp laido gyslų, užtikrinant patikimą sujungimą. Įspaudus kontaktus į jungtį, jie įpjauna laido izoliaciją ir įsispaudžia į varinę gyslą. Viengysliui kabeliui naudojami kontaktai, „apkabinantys“ gyslą iš dviejų pusių. Lizdų tipų pritaikymas, neatitinkantis kabelio pasižymi savo neilgaamžiškumu. Kištukai yra skirstomi į ekranuotus ir neekranuotus, su padėkliuku ir be jo, apvaliam ir plokščiam kabeliui, viengysliam ir daugiagysliam laidui, su dviem ir su trimis kontaktų danteliais. Pravartu ant kištuko dėti dėti ir apsauginį gaubtelį. RJ-45 5-os kategorijos kištukai gali skirtis atskiro separatoriaus laidams buvimu, užmaunamo ant jų iki surinkimo ir lizdo suspaudimo, kas leidžia sutrumpinti paskirstomosios kabelio dalies ilgį iki 0,5 cm ( nors leistinas ilgis 1 cm ). Bet visgi firma AMP, pavyzdžiui 5 kategorijos kištukus išleidžia be atskirų separatorių ( 3 kategorijos kištukų ši firma negamina ).  Kištukų montavimui naudojamas specialus instrumentas (Crimping Tool ), be kurio kokybiškas kabelio montažas labai pasunkėja. 5 kategorijos rozetės ( ant jų turi būti atitinkamas žymuo ) skiriasi nuo 3 kategorijos laidų prijungimo būdu: 5 kategorijoje leidžiamas tik laido užspaudimas peilinių lizdu, 3 kategorijoje taip pat naudojamas ir užspaudimas varžto pagalba. Be to, 5 kategorijos rozetės plokštėje yra suderinantys reakyvieji elementai su normuotais parametrais, pagaminti spausdintiniu būdu. Be šių elementų esant 100 Mb/s greičiui galimos ryšio problemos. Tvarkant kabelio galus neleistinas vytos poros kabelio galų iššakojimas daugiau nei per 1 cm ( 0,5 colio ), būtinas laidų išdėstymui. "Patch cord" Vytos poros kabelis UTP (neilgesnis kaip 5 metrai), galuose jungtys RJ-45, skirtas pajungti kompiuterį  prie tinklo rozetės.  Paprastai "Patch cord" gaminamas iš lankstesnio ir tvirtesnio kabelio (daugiagyslio) nei naudojamo tinklų montažui. Būna 3 ir 5cat., o taip pat skirtingo užspaudimo standartų 568A ir 568B. Naudojamas standartas priklauso nuo jau esamo tinklo. Tokius "Patch cord" galima pasidaryti ir patiems, tam paprasčiausiai ant UTP kabelio uždedamos RJ-45 jungtys 3.3 Vienasiūlis optinis kabelis Vienasiūlis optinis kabelis ( Fiber Optic Cable ) turi vieną arba keletą optinio pluošto siūlų, iš kurių kiekviena sudėta į keletą apsaugų, užtikrinančių mechaninį kabelio atsparumą. Šviesos spindulys sklinda kabeliu, atsispindėdamas nuo centrinio siūlo sienelių ( Core ). Optinis kabelis gali perduoti informaciją per optinį pluoštą, naudodamasis moduliuotais šviesos signalais. Tai yra pats saugiausias būdas siųsti informaciją. Tai reiškia, kad kabelis negalės būti nukirptas ir prijungtas prie pašalinio šaltinio - taip yra apsaugomi duomenys. Egzistuoja kelių modų ( Multi mode ) ir vieno modo ( Single mode ) kabeliai, besiskiriantys šviesos spindulių sklidimo trajektorijomis. Vieno modo kabeliuose spinduliai praktiškai praeina vieną ir tą patį kelią, ko padarinyje visi vieno perdavėjo impulso signalai pasieks imtuvą praktiškai vienu metu, ir impulso forma beveik nepakis. Kelių modų kabelyje signalai labiau „išsivaikšto“, ko pasekoje impulsas, pereidamas per ilgą kabelį „išskysta“. Visiškai akivaizdu, kad vieno modo kabelis turės didesnį pralaidumą ir leidžia didesnius segmentų ilgius nei vieno daugelio modų. Daugelio modų kabelis žymiai pigesnis, tuo galima paaiškinti jų panaudojimą. Be aukšto pralaidumo, skaičiuojamo gigabaitais į sekundę, ir didelio segmentų ilgio ( kabelio atkarpų be tarpinės aktyvios įrangos ), skaičiuojamo kilometrais, optinis pluoštas užtikrina sujungiamų mazgų su bet kokia izoliacijos įtampa galvaninę nepriklausomybę, nejautrus elektromagnetiniams trukdžiams ir pats jų neskleidžia, užtikrina aukštą informacijos apsaugos lygį nuo nesankcionuoto pasiklausymo. Visgi jis labiau jautrus nei varis, į tokius aplinkos veiksnius kaip temperatūrų svyravimai ( nuo kurių gali suskilinėti ), ir aukštam radiacijos lygiui, nuo kurio gali pradėti tamsėti, ko padarinyje signalas gali pradėti gesti. Dėl šios priežasties esant specialiosioms eksploatacijos sąlygoms, reikalingas adekvatus kabelio pasirinkimas. Su variniu kabeliu analogiškos problemos kyla rečiau, mat telekomunikacijose jis dažniau naudojamas patalpų viduje, kur sąlygos gerokai švelnesnės. Skirtingai nei varinio kabelio kur antgalio montavimas gali trukti mažiau nei minutę, tvarkant optinį kabelį dar reikalingas ir nuopjovos galo poliravimas. Poliravimo kokybė kontroliuojama mikroskopo pagalba, o esant nesėkmingam pjūviui, tenka visą operaciją kartoti iš naujo. Yra sujungimai nereikalaujantys poliravimo, - juose pluošto galas nardinamas į gelį, kurio pralaužimo koeficientas tiksliai sutampa su tuo pačiu pluošto parametru. Pluošto suvirinimas, naudojamas pluošto galų suauginimui, reikalauja ne tik aukštos klasės specialisto bet ir brangiai kainuojančios aparatūros. Varinio kabelio montavimas gerokai pigesnis ir paprastesnis. Šiuolaikinis požiūris į pastatų komunikacinių struktūrų kūrimą, kur gausu kompiuterinės technikos, pagristas struktūrizuotų kabelių sistemų koncepcija CKC ( SCS – Structured Cabling System). Pagal šią koncepciją, nuo kiekvienos potencialios darbo vietos ( Workarea ) pasijungimo taško, aprūpinto universalia rozete ( Outlet ), tiesiami kabeliai ( vyta pora arba optinis pluoštas ) iki komunikacinių centrų ( Telecomunication Closet ). Šie centrai montuojami kiekviename pastato aukšte, dėl ko šiuos kabelius vadina horizontaliaisiais, nors jie gali turėti ir vertikalias atkarpas ( netgi perėjimus tarp aukštų ). Horizontalūs kabeliai neturi būti ilgesni nei 90 metrų, likusieji 10 metrų paliekami kabeliams ( Patch cords ), naudojamiems kompiuterių pajungimui prie komunikacinės įrangos, o taip pat komunikacinių centrų krosiruotei. Komunikaciniai centrai sujungiami tarpusavyje aukšto pralaidumo linijomis ( Backbone cables ). Komunikacijos vykdomos pagal atviros kabelių sistemos principą, kas numato galimybę tos ar kitos tinklinės technologijos, ir jei būtina, jos pakeitimui be brangios kabelinės „revoliucijos“. Į struktūrinę kabelių sistemą įeina ir kabeliai, naudojami telefonijai, gaisrinei bei apsauginei signalizacijai, televizijos laidų perdavimui ir kita. 4. Aparatinė tinklų įranga 4.1 Kartotuvai (Repeater) Ethernet tinklai yra riboto ilgio, kad juos prailginti yra naudojami įrenginiai vadinami kartotuvais. Kartotuvas turi porą (gali ir daugiau) sąsajų (portų) tipo: AUI, BNC, RJ-45 arba optinių (Fiber-optic). Pagrindinė kartotuvo funkcija - gavus duomenis į vieną sąsają, neužlaikant juos ištransliuoti į kitas sąsajas. Praėjęs signalas pro kartotuvą yra sustiprinamas, kas sumažina klaidų tikimybę. Kadangi Ethernet tinkle egzistuoja tam tikros taisyklės, tinklas negali būti begalinis. Atlikus bandymus nustatyta, kad tinkle negali būti dagiau kaip 4 kartotuvai, 5 segmentai, be to tik trijuose segmentuose gali būti prijungti kompiuteriai. Ši taisyklė dar vadinama 5-4-3. Bendrai tinkle gali būti ir daugiau nei keturi kartotuvai, bet išlaikyta taisyklė, kad tarp bet kokių dviejų tinkle esančių kompiuterių negali būti daugiau nei keturi kartotuvai. Kartotuvas neatlieka jokio signalo filtravimo ar vertimo. Kartotuvai gali jungti du skirtingus kabelių tipus, pavyzdžiui koaksialinį kabelį su optiniu kabeliu. Kartotuvas gali perdavinėti informaciją į abejas puses. Kartotuvo nepataria naudoti, kai yra labai apkrautas tinklas, kai naudojami skirtingi priėjimo būdai, kai reikia duomenų filtravimo. 4.2 TILTAS (BRIDGE) Tiltas (bridge) kaip ir kartotuvas jungia du  kompiuterinio tinklo segmentus. Tačiau tiltas be kartotuvo funkcijų atlieka ir izoliavimo funkciją. Tai yra tiltas gali izoliuoti duomenų judėjimą tarp dviejų tinklo segmentų. Pavyzdžiui jei vieno ar kelių kompiuterių apkrovimas yra labai didelis, tuomet jų duomenų apsikeitimai nestabdytų viso kompiuterinio tinklo darbo juos galima izoliuoti tiltu nuo viso tinklo. Taip izoliuotas segmantas neįtakos kito segmento darbui. Tik reikalui esant duomenys bus perduodami į tą segmentą.    Tiltas gali būti naudojamas: • Išplėsti atstumą tarp tinklo segmentų • Pasiruošti kompiuterinio tinklo augimui • Sumažinti duomenų susidūrimų ir nusimušimų tikimybę • Sujungti skirtingus kabelius • Sujungti skirtingų topologijų segmentus tokius kaip Ethernet ir Ring         Tiltas dirba panašiai kaip ir kartotuvas tik be kartotuvo funkcijų dar turi papildomų funkcijų. Tilto darbo principai : Seka viso tinklo duomenų judėjimą • Tikrina kiekvieno paketo šaltinio ir galutinio tikslo adresus • Suformuoja routing lentelę • Perduoda duomenis tokiu būdu:                 jei  routing lentelėje galutinio tikslo adreso nėra, tai tiltas siunčia paketą į visus segmentus;                 jei routing lentelėje galutinio tikslo adresas yra, tai paketą siunčia iš karto į tą segmentą;         Tiltas turi operatyvinę atmintį, kurioje kaupiama informacija apie kompiuterių adresus. 4.3 koncentratoriai Klasikinis magistralinis Ethernet variantas koaksialiniame kabelyje ir esant nedideliam stočių skaičiui, teritoriškai sutampančiu su leistinu segmento ilgiu, nereikalauja kokios nors aktyvios įrangos, be pačių adapterių mazgų. Visgi kai tinklas susideda iš keleto segmentų, o taip pat žvaigždinio tinklo panaudojimo atvejais atsiranda koncentratorių ( habų ) panaudojimo reikalavimas. Hub ( koncentratorius ) yra būtinas ( tik ne dvitaškiu atveju ) sujungiamasis tinklo su vyta pora elementas ir išplėtimo priemonė topologinėms ir gretaveikiškumo bet kokioms aplinkoms priemonė. Paprasčiausi ( habai ), tai daugializdžiai kartotuvai. Kai kurie kartotuvų lizdai gali turėti lizdų rinkinius BNC, RJ-45, AUI, užtikrinančius perdavimo aplinkos pasirinkimą. Į kartotuvo lizdą galima jungti tiek atskirą mazgą, tiek ir koaksialo segmentą. Kartotuvai su skirtingų tipų lizdų rinkiniais leidžia apjungti tinklų segmentus su skirtingomis kabelių sistemomis. Priekinė panelė Galinė panelė 6-sąsaja naudojama kaskadiniam koncentratorių sujungimui Vaizdas nuėmus dangtelį Koncentratoriai yra kelių tipų: • Inteligentiškas koncentratorius (Intelligent Hub) turi sudėtingesnę architektūrą su įmontuotu mikrokontroleriu, leidžiančiu valdyti tinklą ( paprastai SNMTP priemonių pagalba ). Kartotuve yra aparatinis – programinis SNMTP agentas, vedantis duomenų bazę apie naudojamų resursų būklę. Menedžeris valdantis kartotuvą, bendradarbiauja su agentais per tinklą. Kartotuvas valdomumas, užtikrina centrinio tinklo valdymo ir kontrolės galimybę, apsaugą nuo nesankcionuoto įsibrovimo, tinklo segmentavimą ir trafiko išskyrimą. • Užauginamas koncentratorius (Stackable Hub) () turi specialias priemones kelių kartotuvų sujungimui į steką, kaip vieningą mechanizmą. Tuo pat metu vieno kartotuvo intelektualumas daro intelektualiu visą junginį. Atstumai tarp kartotuvų steke gali būti trumpi ( lokalinis stekas ) ir ilgi iki šimtų metrų ( skirstantis stekas, labiau lankstus kabelinės sistemos optimizacijos elementas ). • Komutuojantis koncentratorius (Swithed Hub ) – Ethernet technologijos vystymas, nukreiptas tinklo produktyvumui didinti. • Pilnai dupleksinis komutatorius (Full-Duplex Hub ) – komutuojamo kartotuvo variantas, kuriame lizdas gali vienu metu perduoti ir priimti paketus. Koncentratoriai arba daugializdžiai kartotuvai leidžia iš pagrindų išplėsti topologines galimybes šių apribojimų ribose, o kartotuvų - tiltų naudojimas įveikia šias ribas, mat skirtingos tilto poros priskiriamos skirtingiems tinklams ( su savo adresais ). Komutuojantys kartotuvai, turintys savo paketų buferius, neklauso taisyklės 5 – 4 - 3. 100Mb versijoms apribojimai griežtesni – kartotuvų grandinėje negali būti daugiau dviejų. 4.4 MARŠRUTIZATORIUS (ROUTER)         Kompiuteriniuose tinkluose, kur naudojami keli kompiuterinių tinklų segmentai su skirtingais protokolais ir architektūromis kartotuvas ir tiltas negalės sujungti tokių segmentų. Didesniems ir sudetingesniems kompiuteriniams tinklams neužtenka žinoti kompiuterio adreso, reikia nustatyti ir geriausią kelią duomenų siuntimui. Duomenys siunčiami iš vieno segmento į kitą gali pereiti daug segmentų, kurie gali būti labai apkrauti ir todėl reikia rasti kelią kaip perduoti juos greičiau. Įrenginys atliekantis šią funkciją vadinamas maršrutizatorius. Maršrutizatorius gali perjunginėti ir maršrutizuoti paketus skirtinguose kompiuteriniuose tinkluose. Maršrutizatorius kaip ir tiltas gali filtruoti ir izoliuoti duomenų judėjimą, sujungti skirtingus kompiuterinių tinklų segmentus. Maršrutizatoriai naudojami sudetingesnėse sistemose todėl, kad jie užtikrina geresnį duomenų perdavimą ir nepraleidžia trukdžių. Maršrutizatoriai gali tarpusavyje dalintis informacija ir taip išvengti labiau apkrautų segmentų. Maršrutizatoriai sudaro maršruto lentelę ir ją naudoja perduodant duomenis. Jei yra sujungti keli maršrutizatoriai tai yra nustatomas trumpiausias ir greičiausias duomenų perdavimo kelias. Šitą kelia aptikti naudoja OSPF (open shortest path first), RIP (routing information protocol), NLSP (NetWare link services protocol) algoritmų pagalba.         Protokolai dirbantys su maršrutizatoriais: • DECnet • IP • IPX • OSI • XNS • DDP         Protokolai,  nedirbantys su maršrutizatoriais: • LAT • NetBEUI          Maršrutizatoriai yra skirstomi į dvi rūšis: • Statinis • Dinaminis Statinis maršrutizatorius reikalauja administratoriaus rankinio nustatymo ir maršrutų lentelės. Dinaminis pats automatiškai nustato maršrutų lenteles.   4.5 Maršrutizatorius + Tiltas (BROUTER'IAI) Brouteris tai tas pats maršrutizatorius tik kartu atliekantis tilto ir maršrutizatoriaus funkcijas, tai yra jis gali dirbti su protokolais, su kuriais negali dirbti paprastas maršrutizatorius. Mediaconvertor (Ethernet Translator) Šie įrenginiai skiri pakeisti Ethernet signalo terpei, pavyzdžiui iš 10Base-2 į 10Base-T. Mediaconvertor taip pat gali būti naudojami pereinant iš vytos poros į optinį pluoštą. Fiziškai tai yra įrenginys, sudarytas iš skirtingo tipo jungčių su išoriniu maitinimu ir be jo. 4.6 EThernet adapteriai Tinklo korta arba tinklo adapteris - tai plokštė, kuri statosi į motininės plokštės (main board) jungtį kompiuteryje. Taip pat egzistuoja PCMCI tinklo adapteriai, kurie statosi į nešiojamų kompiuterių (notebook) specialias jungtis, esančias pačiame korpuse. Tinklo adapteris gali būti jau adaptuotas į motininę kompiuterio plokštę. Jau atsirado tinklo adapteriai kurie jungiasi prie USB (Universal Serial Bus) kompiuterio sąsajos. Tinkliniai adapteriai skirti personaliniams kompiuteriams gaminami magistralėms ISA, EISA, MCA, PCI, PC CARD, VLB. Egzistuoja adapteriai pajungiami prie standartinio LPT – lizdo, nauda tame, kad nereikia sisteminių resursų ir pajungimo lengvumas ( be kompiuterio ardymo ), trūkumas – apsikeitimo metu gerokai apkraunamas kompiuteris. Tinklo kortos būna klasifikuojamos pagal: • 8 (labai senos), 16, 32 ir 64 bitų. • pagal duomenų magistralę: ISA, EISA, VL-Bus, PCI ir t.t. • pagal mikrokontrolerio lustą (Chip, chipset) , pagal kurį ta plokštė padaryta. nuo jo ir priklauso visi plokštės parametrai: tvarkyklė (draiveriai), bitų skaičius, magistralės tipas ir t.t.. • pagal palaikomą tinklo perdavimo terpe  (network media), normaliai sakant: pagal plokštėje esančias jungtis kabeliu prijungti. BNC tinklams 10Base-2, RJ45 tinklams 10Base-T ir 100Base-TX, AUI tinklams 10Base-5 arba jungtys jungtis į optinį pluoštą. • pagal darbo greitį: Ethernet 10Mbit ir/arba Fast Ethernet 100Mbit, Gigabit Ethernet 1000Base-.. • taip pat vytos poros tinklo plokštės gali palaikyti arba ne FullDuplex režimą. • Ir aišku nebus nei vienos plokštės su tokiu pačiu MAC adresu Kad tinkle paketas (frames) pasiektu savo adresatą, Ethernet tinkluose naudojamas MAC adresas. Tai unikalus serijinis numeris, priskiriamas kiekvienam Ethernet tinklo įrenginiui dėl identifikacijos to įrenginio tinkle. Tinklo įrenginiui MAC adresas priskiriamas pačio gamintojo, bet kai kada tinklo saugumo sumetimais (apie tai bus galima pašnekėti vėliau, nes tai vienas iš geresnių saugos metodų) gali būti, specialios programos pagalba, pakeistas pačio vartotojo. Tinklo adapteriai peržiūri visą tinklo trafiką ir ieško paketų su savo MAC adresu. Tokius paketus radę, jie juos dekoduoja. MAC adresas sudarytas iš 6 baitų ir dažniausiai užrašomas šešioliktainiame pavidale. Kiekvienas gamintojas turi savo adresų lauką, todėl pagal MAC adresą galime spręsti ir apie gamintoją. Pirmi trys baitai ir apibrėžia gamintoją. Pasirenkant tinklo adapterį (perkant), pasakysiu tik tiek: jų kainos (2000.02.03) yra nuo 50 iki 400Lt (100Base-TX/10Base-T, PCI ), priklauso nuo gamintojo, o vidutiniškai garsios firmos apie 200Lt. Jei pirksit plokštę garsios firmos reikės mažiau žinių apie tinklus. Įsigijus pigią plokštę (~60Lt), gali prisieiti aiškintis, kodėl prastai, lėtai dirba tinklas, o gal ir išvis nedirba. Plokštė gali ne tik, kad pati nedirbti, bet ir sustabdyti visą tinklą. Visada geriausia pasišnekėti su išmanančiu pardavėju. Peikti ar girti kažkokius gaminius aš nenoriu, tą vėliau bus galima padaryti diskusijų skyrelyje. Pagrindinės adapterių savybės: • Pajungimo lizdai prie perdavimo aplinkos: vienas lizdas – BNC arba RJ-45 ( UTP arba STP ) ar jų kombinacija. Labiausiai universalūs „Combo“ – turi pilną 10 MB rinkinį BNC/AUI/RJ 45. Lizdai RJ-45 skirti STP turi blizgantį metalinį movą ekraną, kas leidžia juos lengvai atskirti nuo juodu plastmasinių UTP rozečių. • Perdavimo greitis – 10 arba 100 Mb/s, daugelis 100Mb adapterių turi 10 Mb/s rėžimą. • Sisteminė magistralė ir apsikeitimo duomenimis būdas. Daugiatiksliams taikymams pageidautinas Bus-Master naudojimas, iškraunančio procesorių. Bus-Master adapteriai turi turėti 32 sekų magistralę ( EISA, MCA, PCI ), priešingu atveju bus problemų su OZU naudojimu virš 16 Mb. • Pilno duplekso galimybė aplinkoms su atskiromis imtuvo ir siustuvo linijomis ( vyta pora arba optinis pluoštas ) – daugiatikslėse aplinkose teoriškai leidžia padidinti pralaidumą ( jei kita pusė taip pat tai palaiko ). • Nustatytos buferinės atminties – kuo daugiau tuo geriau. Minimali atmintis turi leisti saugoti, mažiausiai, pora paketu ( maksimalus paketo ilgis 1515 b ). Yra plokštės su buferinės atminties kiekiu, skaičiuojamu kilobaitais. • Mikroschemos BootROM lizdo buvimas, užtikrinančios nuotolinę operacinės sistemos užkrovimo galimybę tinkle iš fail – serverio. Perkant tokį adapterį reikia atkreipti galimybę į kai kurias „smulkmenas“, tokias kaip: • Tvarkyklės naudojamai OS. • Konfiguravimo per OS ( jei adapteris konfiguruojamas programiškai ). • Mikroschemos prieinamumas su atitinkama užkrovimo programa, jei reikia numatomas nuotolinis užkrovimas. Adapterio konfiguracija numato nustatymą ir naudojimą PC sisteminių resursų ir perdavimo aplinkos pasirinkimą. Nustatymas vykdomas su perjungėjų nustatymu arba programiškai, su parametrų išsaugojimu į adapterio atmintį. Programinis konfiguravimas vykdomas su specialaus priedo pagalba, skirto konkrečiam priedui, arba nustatomo Plug and Play. Bazinis adresas naudojamų lizdų ir pertraukimo numeris parenkami taip, kad nekiltu konfliktų su sisteminiais PC įrenginiais ir kitais įvedimo/išvedimo adapteriais. Skiriamoji atmintis ( Adapter RAM ) – buferis perduodamiems ir priimamiems paketams – paprastai priskiriamas viršutinės atminties sričiai ( UMA ), esančiai diapazone A0000h-FFFFFh. Papildomi ROM BIOS adapterio modeliai paprastai montuojami tik nuotoliniam užkrovimui ir taip pat prirašomi prie UMA. Šešėlinę atmintį ir srities kešavimą į Adapter RAM sritį užduoti negalima, į BOOT ROM sritį beprasmiška. Įprastai nurodant RAM ir ROM adresus su video adapterio perdengimu kompiuteris arba nustoja užsikrovinėti dėl video adapterio klaidos, arba užsikrauna su „aklu“ ekranu (pavojinga programiškai tvarkomiems adapteriams). ISA tinklo korta (adapteris, plokštė) Tai seno tipo tinklo plokštė  BNC+RJ45+AUI sąsajom ir ISA duomenų magistrale. Vienu metu gali veikti tik viena sąsaja. 1 - Vytos poros jungtis (RJ-45) 2 - Jungtis koaksialiniam kabeliui (BNC) 3 - ISA duomenų magistralė  4 - Panelė mikroschemai  BootROM  5 - Mikrokontrolerio mikroschema (Chip arba Chipset) Mikroschema ROM "BootROM" skirta užkrauti operacinei kompiuterio sistemai ne iš kietojo disko (HD), o iš tinklo serverio. Tai leidžia aplamai personaliniuose kompiuteriuose nenaudoti nei HD, nei diskelių įrenginio (FD). Taip daroma tinklo saugumo ir taupumo sumetimais. PCI - tinklo kortos UTP RJ-45 1 - Vytos poros jungtis (RJ-45) 3 - PCI duomenų magistralė  4 - Panelė  BootROM mikroschemai  5 - Plokštės mikrokontroleris 32 bitų tinklo adapteriai. Jei yra "PCI BUS-Mastering" (PCI-Bus-Master-Mode) palaikymas,  tai mažiau apkraunamas pagrindinis procesorius. PCMCI - tinklo kortos  Šios tinklo kortos statosi į nešiojamus kompiuterius (Notebook) Šiose tinklo kortose gali būti integruotas ir modemas. Taip pat šias tinklo kortas galima naudoti ir personaliniuose kompiuteriuose naudojant specialius perėjimus, bet nelabai apsimoka, nebent dar šioje tinklo kortoje yra ir radio modemas. 5. Montažas ir klojimas Ethernet tinklų Nežiūrint į tai, kad šiuolaikinis pastatas neįsivaizduojamas be telekomunikacijų, dauguma naujų ir senų pastatų modernizavimo statybinių projektų nenumato patogios ir apgalvotos kabelių sistemos, turinčios pakankamą talpumą. Ir kaip galėtu būti kitaip, jei projektuotojai ir toliau naudojasi pasenusiais normatyvais. Geriausiu atveju užsakovas gali tikėtis didesnio kiekio paklotų mažo pralaidumo kanalų, išvedžiotu kaip papuolė ir kaip taisyklė, jau užimtų elektros instaliacijos. Būtent todėl ir tapo tokie populiarūs kabeliniai kanalai, montuojami ant sienos arba vietoj grindų juostos. Nors jie ganėtinai brangūs, ir jų panaudojimas ekonomiškai ne visada pasiteisina. Todėl horizontaliosios instaliacijos kabelių klojimas tam skirtuose vamzdžiuose arba klojimas kanalų per sienas, perdengimus, grindis, o taip pat tarp tuščiavidurių sieninių panelių arba už pakabinamų lubų tampa vis labiau taikomu. Reikia atsižvelgti į tai, kad neteisingas kabelio klojimas gali pabloginti kabelio dažnines charakteristikas, todėl tai turi būti daroma labai atsargiai ir dėmesingai. O tai neįmanoma be tam skirtų instrumentų bei priemonių. Profesionalių instrumentų naudojimas dar paaiškinamas tuo, kad, kabelio klojimas dažniausiai vykdomas patalpoje, kur jau padarytas remontas. Ir užsakovas, įdėjęs į jį solidžią sumą, nenori jos prarasti. O kaip žinoma užsakovo pageidavimas, įstatymas vykdytojui. 5.1 10Base-2 " Ethernet" tinklų montažas    Prieš pradedant kloti tokius tinklus, rekomenduojama pirma pasidaryti būsimo tinklo planą-schemą su visais išmatavimais ir pasitikrinti galimybę prakloti kabelį numatytais keliais.  10Base2 tinklams naudojamas koaksialinis kabelis. Kuo storesnis kabelis, tuo geresnės jo charakteristikos, bet tuo pačiu  sunkiau jį prakloti ir užtaisyti jo galus, taip tat šis kabelis daug brangesnis. Kabelio sujungimui reikia naudoti tiesius sujungimus.  Jungtys: Lituojama jungtis CP-50-74-ПВ Užspaudžiama jungtis specialiu instrumentu (crimping tool ). Užsukama jungtis (twist-on). Instrumentas nereikalingas. T- jungtis Šios jungtys naudojamos 10Base-2 tinkluose prijungti tinklo plokštei prie koaksialinio kabelio. Atjungus kompiuterį nuo tinklo, T-jungtį reikia palikti, kad nesutriktų tinklo darbas arba ją pakeisti I-jungtimi. Tiesūs perėjimai - I-jungtis Barrel –connector / I - connector, bulk-head connector Rozetė nuo lizdo skiriasi tuo, kad turi pagrindą prie kurio tvirtinasi ir išsisiuva kabelis  Rozetės, kaip ir kabelis būna skirtingų kategorijų. Ant rozetės korpuso dažniausiai būna parašyta, kokiai kategorijai ji priklauso.  Namų sąlygomis patartina naudoti pačias pigiausias rozetes- išorines. Šios rozetės praktiškai nesiskiria išvaizda nuo telefoninių, neskaitant, kad kontaktų skaičius yra didesnis. Išorinės rozetės prie sienos tvirtinasi lipnios juostelės pagalba, kuri būna viena puse jau prilipinta prie rozetės. Siena turi būti pakankamai lygi, kad prilipinti tokią rozetę prie sienos. Rozetės vaizdas po dangteliu. Rozetė yra 5cat. KRONE tipo. Laidas išsiuvamas ir užkertamas su specialiu KRONE įrankiu. Vaizdas 3cat. rozetės. Čia kabelio laidai yra nuvalomi ir prisukami varžteliais. Šios rozetės yra seno tipo ir pereinant prie 100Mb tinklų rozetes prisieis keisti į 5cat. tačiau ši rozetė yra pigesnė už 5cat. 5.2 Vytos poros tinklų montažas (Twisted Pair) Visi darbai prasideda nuo tikslios schemos sudarymo. Schemoje nurodomos vietos kur eis kabeliai ir stovės tinklo įrenginiai. Klojant UTP kabelį reikia laikytis sekančių sąlygų:  Maksimalus kabelio ilgis tarp rozečių arba tarp rozetės ir "patch" panelės  turi būti - 90 metrų. Ši taisyklė išeina iš to, kad maksimalus ilgis tarp kompiuterio ir koncentratoriaus yra 100 metrų. Tie likę 10 metrų yra skirti kabeliui (patch cord) tarp rozetės ir kompiuterio, o taip pat tarp rozetės (patch panel)  ir koncentratoriaus. Penktos kategorijos tinkluose gali būti nedaugiau kaip  trys tinklo kabelio atkarpos tarp dviejų tinklo įrenginių.   Vytos poros kabelio montavimo variantai Jei kabelis sudarytas iš dviejų porų:  5.1 lentelė 10Base-T/100Base-TX Viena pusė Laido spalva Kita pusė 1 baltas/oranžinis 1 2 oranžinis 2 3 baltas/mėlynas 3 6 mėlynas 6 Naudojant keturių Porų Kabelį, būna du kabelio išsiuvimo būdai. Vienas - 568A, kitas -  568B. Šie būdai yra identiški, bet darant naujus tinklus rekomenduojama imti pirmą būdą. 5.2 lentelė EIA/TIA-568A viena pusė laido spalva kita pusė 1 baltas/žalias 1 2 žalias 2 3 baltas/oranžinis 3 4 mėlynas 4 5 baltas/mėlynas 5 6 oranžinis 6 7 baltas/rudas 7 8 rudas 8 EIA/TIA-568B, AT&T 258A viena pusė laido spalva kita pusė 1 baltas/oranžinis 1 2 oranžinis 2 3 baltas/žalias 3 4 mėlynas 4 5 baltas/mėlynas 5 6 žalias 6 7 baltas/rudas 7 8 rudas 8 UTP laido kojelių sujungimas, kai laidas jungiamas iš kompiuterio į kartotuvą, bei sujungimas naudojant specialų lizdą „UpLink“ kartotuvo su normaliu kito kartotuvo lizdu: 5.3. lentelė Kojelė Kompiuteris Habas (kartotuvas) 1 Baltas/Oranžinis Baltas/Oranžinis 2 Oranžinis Oranžinis 3 Baltas/Žalias Baltas/Žalias 4 Mėlynas Mėlynas 5 Baltas/Mėlynas Baltas/Mėlynas 6 Žalias Žalias 7 Baltas/Rudas Baltas/Rudas 8 Rudas Rudas UTP laido kojelių sujungimas, kai laidas naudojamas sujungti kompiuterius tiesiogiai, be to šis sujungimo metodas taikomas sujungti du kartotuvus tarpusavyje naudojant normalius laidus: 5.4. lentelė Kojelė Kompiuteris1 Kompiuteris2 1 Baltas/Oranžinis Baltas/Žalias 2 Oranžinis Oranžinis 3 Baltas/Žalias Baltas/Oranžinis 4 Mėlynas Mėlynas 5 Baltas/Mėlynas Baltas/Mėlynas 6 Žalias Žalias 7 Baltas/Rudas Baltas/Rudas 8 Rudas Rudas Ne visi UTP laido kontaktai yra panaudojami, kiti paprasčiausiai nepajungti jie yra rezerviniai jeigu kada prireiks. 5.5. lentelė Kontaktas (kojelė) Signalas Kontaktas Signalas 1 Tx+ 5 Ne pajungtas 2 Tx- 6 Rx- 3 Rx+ 7 Ne pajungtas 4 Ne pajungtas 8 Ne pajungtas Jungties RJ-45 montavimas  Geriausia naudotis specialiu RJ-45 jungčių užtaisymo instrumentu. Atvirkščiu atveju keletą jungčių galima užspausti ir atsuktuvu.   Montažas atliekamas 568A arba 568B būdu, išskyrus tą atvejį, kai jūs darote "cross-over" kabelį norėdami sujungti du kompiuterius tarpusavyje be koncentratoriaus.   Nuvalykite išorinę kabelio izoliacija 12,5 mm. Kas naudoja spec. instrumentą pastebės, kad ten, tam reikalui yra peilis ir kabelio valomo galo ribotuvas.  Paspauskite piešinuką pamatysite animaciją. Laidą nuvalyti nereikia   Išpinkite laidus ir išdėliokite juos pagal pasirinktą schemą. Išpintų laidų ilgis neturi viršyti 12,5mm. Apverskite jungtį kontaktais į save. Sukiškite į ją kabelį taip, kad laidai palystu po kontaktais ir atsiremtu į jungties priekį.  Užspauskite šakutę. Instrumente randasi specialus lizdas šakutei užspausti, įkišę į jį šakutę nuspauskite instrumento rankenėlę.   Užspaudus kontaktai pasislepia šakutės korpuse ir prapjauna laido izoliaciją. Kabelio fiksatorius turi būti nuspaustas ir neleisti kabeliui išsitraukti iš šakutės. Jei neturite specialaus užspaudžiamo instrumento Jei neturite specialaus užspaudimo instrumento tai pabandykite jungtį RJ-45 užspausti plonu plokščiu atsuktuvu. Paeiliui užspauskite visus 8 kontaktus(1), net jei ir po jais neguli laidai (dviejų porų kabelio atveju). Po to užspauskite kabelio fiksatorių (3). Kad nenulaužti jungties fiksatorių (2), padėkite ką nors minkštą po jungtimi. Šis būdas nėra labai patikimas, bet išeitis, darant vieną ar kelis kabelio galus, nes instrumentas gali kainuoti nuo 50 iki 200Lt. 6. Tinklo adapterių konfiguravimas 6.1 Pertraukimai IN/OUT adresas ir IRQ pertraukimas Įvedimo - išvedimo adresas - (In/Out Port, Address) tai kompiuterinės atminties sritis, per kurią vyksta duomenų mainai su kitais įrenginiais.  6.1. lentelė Standartiniai įvedimo/išvedimo adresai (I/O Ports) Adresas Įrenginys 3F8 Nuosekli sąsaja COM1 2F8 Nuosekli sąsaja COM2 3E8 Nuosekli sąsaja COM3 2E8 Nuosekli sąsaja COM4 378 Lygiagreti sąsaja LPT1 IRQ - Interrupt ReQuest - užklausimas pertraukimui arba paprasčiausiai pertraukimas. 6.2. lentelė Standartiniai pertraukimai (IRQ) Adresas Įrenginys 0 Taimeris 1 Klaviatūra  2 Kaskadavimas 3 Nuosekli sąsaja COM2 4 Nuosekli sąsaja COM1 5 Galima naudoti savo tikslam 6 Diskų kontroleris FDD 7 Lygiagreti sąsaja LPT1 8 Sisteminis laikrodis 9 Galima naudoti savo tikslam 10 Galima naudoti savo tikslam 11 Galima naudoti savo tikslam 12 Pelė PS/2 13 Matematinis koprocesorius 14 HDD kontroleris 1 15 HDD kontroleris 2 Laisvo pertraukimo nustatymas Laisvų adresų (In/Out Port) ir pertraukymų (IRQ) paiešką ir nustatymą galima atlikti dviem būdais. Vienas iš būdų yra naudojant specialias programas, tai priklauso kokią jūs naudojat operacinę sistemą: MS-DOS, Windows 9.x, Windows NT ir t.t Kitas būdas susiveda į jūsų kompiuterio "tyrimą"  vizualiai. Tai yra, pasižiūrite, kokie adresai ir pertraukimai neužimti, pradedant nuo BIOS'o. Nerekomenduojama adresų ir pertraukimų parinkti tokių, kurie standartiškai yra naudojami kitų įrenginių. Taip pat šiuolaikiniuose kompiuteriuose šie parametrai gali nusistatyti automatiškai (Plug and Play). Norint išvengti problemų, neblogai besigaudančiam kompiuterinėje technikoje, rekomenduoju BIOS'e rezervuoti pertraukimus tinklo adapteriui. 6.2 Tinklo adapterių parametrų nustatymas ,,Plug-and-play" tinklo adapteriai Kai kurie seni kompiuteriai (486,386,286) nepalaiko Plug and Play technologijos. Taip pat gali neegzistuoti tvarkyklė, palaikanti   Plug and Play jūsų operacinėje sistemoje. Tada reikia nustatymų programos pagalba atjungti Plug and Play funkciją jūsų tinklo adapteryje. Toliau visos tinklo adapterio funkcijos išstatomos  programos pagalba  Teoriškai įjungus kompiuterį BIOS'as turėtų automatiškai tinklo adapteriui nurodyti laisvus pertraukimus ir apsikeitimo adresus. Praktikoje būna nevisai taip, tinklo adapteris gali pasirinkti jau egzistuojančio įrenginio pertraukimus ir adresus ir tada atsiranda konfliktai.  Egzistuoja trys Plug and Play tinklo adapterių instaliacijos sprendimo būdai. Instaliuoti tinklo adapteri pagal Plug and Play technologiją ir tik atsiradus problemom, vykdyti veiksmus, nurodytus žemiau esančiuose punktuose.  Įeikite į BIOS'ą ir tenai pakeiskite išstatymus, kas liečia PSI ir ISA magistrales. Čia gali būti keli variantai, adresai ir pertraukimai kiekvienai magistralės jungčiau, gali būti automatiniai ir griežtai užduoti. Pažiūrėkite kokius naudoja kiekvienas įrenginys ir išsistatykite taip, kaip jums reikia, o naudojant Plug and Play, tai jungčiai, kurioje stovi jūsų adapteris, užduokite automatinį išstatymą. Jei ir šitas sprendimas nepadėjo, tada  atlikite veiksmus nurodytus sekančiame punkte. Jei įmanoma specialia jūsų tinklo adapterio programa atjunkite Plug and Play funkciją. Toliau tinklo adapteris instaliuojamas kaip paprastas adapteris, programos pagalba.  Programinis tinklo adapterių parametrų nustatymas Kad nustatyti reikiamus tinklo adapterio apsikeitimo adresus ir pertraukimą reikia naudotis kartu su tinklo adapteriu einančia tvarkyklės programa. Jei taip atsitiko, kad tvarkyklės jus kartu su tinklo adapteriu negavote, galite pabandyti ją atsisiųsti iš interneto. Naudojant Win 9.x ar naujesnę operacinę sistemą gali pasisekti užsikrauti tvarkyklę iš pačios operacinės sistemos. Parametrų nustatymas specialios programos pagalba galima papildomai pasileisti testavimo režimą, kad pažiūrėti kokie yra nustatymai šiuo metu. Testai būna vidiniai ir išoriniai. Vidiniai testai (internal arba self) nustato pačios tinklo plokštės klaidas registruose. Išoriniais (external) testais plokštė siunčia signalus į tinklą ir analizuoja atsakymus į juos. Paleidus išorinį testą ant dviejų skirtingų mašinų galima nustatyti tinklo segmento darbinę būklę. Kai kurios tvarkyklės pačios paleidžia testus jas įdiegiant ir po kiek laiko pateikia testo rezultatus. Kai kuriem tinklo adapteriam reikia ranka nurodyti, kokia jungtis (port arba media type) BNC, UTP (RJ-45) arba AUI bus naudojama.  Praradus ar neturint tinklo adapterio tvarkyklės, ją galima parsisiųsti iš tinklo adapterio gamintojo interneto tinklapio. Tinklo adapterio parametrų nustatymas trumpiklių pagalba Dauguma senesnių (gali būti ir dabartinių) tinklo adapterių turi trumpiklius (Jumper), kurių pagalba nustatomi tinklo adapterio parametrai: pertraukimas ir apsikeitimo adresai. Kaip nustatyti šiuos trumpiklius būna nurodyta su tinklo adapteriu einančioje instrukcijoje, o taip pat nustatymų schema galį būtį pavaizduota ant pačio tinklo adapterio. Užrašas "ON" arba "EN" arba "Enable" - reiškia užtrumpinti. Jums reikia trumpiklį užmauti ant abiejų metalinių galiukų, nurodytų pagal schemą. Užrašas "OFF" arba "DIS" arba "Disable" - reiškia atitrumpinti. Reikia nuimti trumpiklį ir įsitikinti, kad nebūtu užtrumpinta. Užrašas 1-2 reiškia: užtrumpinti metalinius galiukus, kurių numeris 1 ir 2. Iš visų trijų metalinių galiukų gali būti pažymėtas tik pirmas, nuo kurio ir prasideda skaičiavimas. Metalinių galiukų išsidėstymas gali būti skirtingas, todėl visada būtina įsitikinti, kad viskas sujungta teisingai.  Čia pavaizduotas 2-3 metalinių galiukų sujungimas. Taip pat gali būti trumpiklis ir "Boot Rom" mikroschemos nustatymui. Galimos dvi padėtys: "ON" (arba "Enable")  ir  "OFF" (arba "Disable"). Jei nenaudojat šios mikroschemos, būtinai trumpiklį pastatykite į padėti "OFF".  Jei trumpiklį reikia pastatyti taip, kad kontaktai būtų neužtrumpinti, tai trumpiklį geriausia neišmesti, o užmauti ant vieno kontakto nes ateityje gali prisireikti pakeisti nustatymus. 6.3 PROTOKOLAI Protokolai tai taisyklės ir procedūros komunikacijai. Kai keli kompiuteriai yra sujungti į vieną kompiuterinį tinklą jie turi naudotis tais pačiais protokolais tam, kad galėtų vienas kitą suprasti ir keistis informacija.  Trys punktai, kuriuos reikia turėti omenyje, kalbant apie protokolus: Šiuo metu egzistuoja pakankamai daug protokolų. Kiekvienas protokolas turi savo paskirtį ir panaudojimo sritis. Kiekvienas protokolas turi savo privalumus ir trūkumus. Kai kurie protokolai dirba keliuose OSI lygiuose. Priklausomai nuo to, kuriame lygyje protokolas veikia priklauso jo funkcijos. Keli protokolai gali dirbti vienu metu. Kompiuterinis tinklas gali turėti keletą protokolų. Protokolų darbas Kiekvienas duomenų ir informacijos siuntimas kompiuteriniu tinklu yra suskirstytas į diskrečius etapus. Kiekvienas etapas turi būti vykdomas ir atliekamas tiksliai pagal nustatytą tvarką ir procedūrą. Kiekvienas etapas turi savo taisykles.  Kiekvienas žingsnis ir procedūros turi būti atliekamos tokiu pat būdu visuose kompiuterinio tinklo kompiuteriuose. Kitu atveju informacija nebus priimta ir nebus atstatyta. Siunčiantis kompiuteris visus etapus atlieka nuo pirmo iki paskutinio, gaunantis kompiuteris tuos pačius etapus atlieka atvirkščia tvarka nuo paskutinio iki pirmojo.  Siunčiančio kompiuterio protokolai suskaido informaciją į paketus, prideda kompiuterio adresą ir paruošia duomenis perdavimui. Gaunančiame kompiuteryje protokolai priima informaciją iš kabelio, perduoda juos į tinklo kortą, sukelia informaciją į buferį ir paruošia informacijos pakeitimui, sujungia paketus ir atstato informaciją.  Kiekvienas protokolas dirba ir funkcionuoja panašiai, tačiau yra etapų, kurie skiriasi. Todėl skirtingi protokolai negali tarpusavyje komunikuoti.  TCP/IP protokolas Transmission Control Protocol/Internet Protocol (TCP/IP) yra standartinis protokolas kuris užtikrina komunikavimą  įvairiose aplinkose. TCP/IP protokolas gali būti naudojamas kompiuteriniuose tinkluose, kur yra routeriai, paprastuose kompiuteriniuose tinkluose ir leidžia naudotis pasaulinio Interneto resursais.  TCP/IP protokolas šiuo matu yra labiausiai naudojamas ir tampa standartiniu protokolu naudojamu kompiuteriniuose tinkluose. Šis protokolas gali dirbti dideliame kompiuterių tipų spektre. Labiausiai jis yra populiarus dėl galimybės naudotis Internetu.  Kiti protokolai pritaikyti dirbti su TCP/IP protokolu: SMTP (simple mail transfer protocol) - E -mail, protokolas elektroniniam paštui FTP (file transfer protocol) - failų apsikeitimui tarp kompiuterių naudojančių TCP/IP SNMP (simple network management protocol) - kompiuterinio tinklo administravimas TCP/IP protokolo trūkumai tai greitis ir dydis. TCP/IP protokole yra pakankamai didelis paketų dydis kas atsiliepia MS-DOS tipo klientams, jiems sulėtėja darbas tinkle. Tačiau kitos operacinės sistemos funkcionuoja ir keičiasi informacija pakankamai greitai kaip ir IPX protokolas. NetBEUI protokolas NetBEUI yra NetBIOS išplėstas vartotojo interfeisas. NetBIOS ir NetBEUI labai glaudžiai tarpusavyje susįję ir sujungti vienu protokolu. Tai vienas iš populiariausių tinklo protokolų. Šitas protokolas populiuarus dėl to, kad daug programų yra pritaikyta dirbti su šiuo protokolu. NetBEUI yra mažas ir greitas protokolas, dirbantis su visais Microsofto produktais. Šitas protokolas yra naudojamas nuo 1980 metų, ir tai buvo pirmasis protokolas naudojamas kompiuteriniuose tinkluose. NetBEUI protokolo privalumas yra tas, kad jis yra mažas, tai yra naudoja mažus paketų dydžius. Tai ypač naudinga ir patogu MS-DOS klientams, kuriems ypač svarbus  paketo dydis, nes nuo to priklauso darbo spartumas. NetBEUI protokolo didžiausias trūkumas yra tas, kad jis yra ne routerinis, NetBEUI protokolo routeris neperduoda.   X.25 protokolas X.25 protokolas naudojamas sujungti nutolusius terminalus su pagrindine sistema.   XNS protokolas XNS (Xerox Network System) protokolas sukurtas Xerox kompanijos ir naudojamas jų kompiuteriniuose tinkluose. Jis buvo plačiai naudojamas 1980 metais tačiau dėl savo lėtumo buvo išstumtas TCP/IP protokolu. Tai didelis, lėtas bet transliuojantis  daugiau informacijos protokolas. IPX/SPX IR NWLink protokolai          IPX/SPX (internetwork packet exghange/sequenced packet exchange) protokolas naudojami vidiniuose kompiuteriniuose tinkluose ir keičiasi paketais, kurie yra naudojami Novell kompiuteriniuose tinkluose. Kaip ir NetBEUI protokolas šis protokolas yra mažas ir greitas, tačiau priešingai negu NetBEUI šitas protokolas yra perduodamas routerio. IPX/SPX yra išvestinis XNS protokolas.          Microsofto kompanija sukūrė NWLink protokolą, kuris yra IPX/SPX protokolo versija.Tai irgi transportavimo protokolas ir jis yra perduodamas routerio. 7. LINUX 7.1 ,,Linux“ istorija Prieš dešimt su puse metų Helsinkio universiteto studentas Linusas Torvaldsas pradėjo rašyti operacinę sistemą, dabar plačiai žinomą ,,Linux" vardu. Tuo metu tarp studentų buvo gana plačiai paplitusi viena iš UNIX OS atšakų - ,,Minix". Ši OS buvo platinama kartu su jos išeities tekstais už studentui prieinamą kainą. Tačiau ,,Minix" OS progreso beveik nebuvo, nes pagal licenciją pašaliniai asmenys galėjo modifikuoti ,,Minix" išeities tekstus, tačiau publikuoti tuos pakeitimus buvo draudžiama. Patys ,,Minix" autoriai retai tobulino savo OS. Tai buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl Linusas Torvaldsas nusprendė rašyti laisvai platinamą operacinę sistemą. Operacinės sistemos rašymas Linusui turėjo padėti pramokti mikroprocesorius bei jų valdymą. Pasirodžius pačioms pirmosioms ,,Linux" branduolio versijoms, ši UNIX pakraipos OS iš karto pritraukė daugybę žmonių. Linusas sulaukė įvairios pagalbos: ir kritikos, ir įvairių branduolio pataisymų, ir pasiūlymų į branduolį įtraukti naujas technologijas. Tokia gausi ir aktyvi pagalba greitai iškėlė ir prigretino ,,Linux" prie ,,Solaris", AIX, ,,HP-UX", ,,Windows" ir kitų OS. Net ir dabar, jau senokai baigęs universitetą, Linusas Torvaldsas yra atsakingas už ,,Linux" branduolį. Jis tikrina beveik visus atsiunčiamus pakeitimus, juos įtraukia arba atmeta, konsultuoja norinčiuosius prisijungti prie ,,Linux" branduolio tobulinimo. Dabar ,,Linux" yra moderni OS, kurią galima įdiegti ne tik ,,Intel i386" architektūros kompiuterius, bet ir į ,,PowerPC", ,,Apple Macintosh", ,,Alpha", ,,Sparc64", ,,Merced" ir kitus. Šis sąrašas dar tikrai plėsis - kompiuterių pasaulis plečiasi, nestovi vietoje ir ,,Linux". ,,Linux“ privalumai Paprastą kompiuterių vartotoją ,,Linux" galėtų pritraukti tokiomis savybėmis: Nemokama. Kas nors galėtų paprieštarauti, kad yra matęs N litų kainuojantį ,,Linux". Ir būtų teisus. Paprastai ,,Linux" platinamas vienu ar keliais kompaktiniais diskais, kurio kainą sudaro programinės įrangos įrašymas į CD-ROM, įvairių dokumentų spausdinimas ir pan. Natūralu, kad ,,Linux" platintojai už tai ima mokestį. Tačiau daugeliu atveju visa tai, kas yra CD-ROM, galima nemokamai atsisiųsti iš interneto. Be to, galite dalytis savo turima ,,Linux" kopija su draugais ir pažįstamais, ir niekas jums negalės uždėti ,,brangių apyrankių dykai". • Stabili. Nė viena paprasto vartotojo įvykdyta programa ,,nulūždama" nenulauš ,,Linux" branduolio. • Patikima. ,,Linux" OS prižiūrimų tarnybinių stočių nereikia iš naujo įkrauti šimtus dienų. • Nėra virusų. Šioms kenksmingoms programoms (nepainioti su ,,Trojos arkliais") ,,Linux" operacinėje sistemoje vietos nėra. • Įdiegus naują programinę įrangą nereikia iš naujo įkrauti kompiuterio (nebent būtų keičiamas ,,Linux" branduolys). • Norint įdiegti ,,Linux" į savo kompiuterį, nebūtina atsisveikinti su kitomis jūsų kompiuteryje esančiomis operacinėmis sistemomis - ,,Linux" puikiai su jomis sugyvena. Iš ,,Linux" jūs beveik visuomet galite prieiti prie bylų, priklausančių kitoms OS. Be to, kompiuterio įkrovos metu visada galima pasirinkti, kurią OS krauti. Linux trūkumai Pasaulyje turbūt nėra operacinės sistemos, kuri tiktų visiems vartotojams. Ne išimtis ir ,,Linux" - kai kuriems šios OS rinktis tikrai neverta. Prie ,,Linux" OS nesiūlome pereiti, jei: • dabartinė jūsų OS ir programinė įranga visiškai patenkina jūsų poreikius ir panaši padėtis dar išliks artimiausiu metu; • jums svarbi programinė įranga nėra pritaikyta ,,Linux" OS ir nėra jokių pakaitalų. Aišku, galima persijunginėti iš vienos OS į kitą, tačiau paprastai tai nėra geriausias sprendimas. Persijunginėjant gaištamas laikas ir nepatogu dirbti. Galima naudoti specialią programinę įrangą, tokią kaip ,,VMWare", kurią naudojant galima greitai persijungti tarp kelių OS, tačiau tokios programos daug kainuoja, joms reikia daug kompiuterio resursų. Paketai skiriasi ir programinės įrangos įdiegimo bei priežiūros metodais. Vieni paketai yra paprasti vartoti (userfriendly), juose stengiamasi kuo labiau supaprastinti OS bei programinės įrangos įdiegimą ar priežiūrą. Kituose paketuose šie veiksmai yra sudėtingesni, tačiau vartotojas turi daugiau laisvės ir galimybių prižiūrėti OS. Populiariausi ,,Linux" paketai Žemiau pateikiamas abėcėlinis populiariausių ir didžiausių paketų sąrašas, trumpas apibūdinimas ir pagrindinių sąvybių išvardijimas. ,,Open Linux" Gamintojas - ,,Caldera Systems" Naujausia versija - 2.3 http://www.calderasystems.com ,,Open Linux" - vienas komerciškiausių ,,Linux" paketų. Jo išskirtinis bruožas - paketas ,,LIZARD" (,,Linux Wizard"), skirtas supaprastinti ,,OpenLinux" įdiegimą. Be to, į šį paketą yra įtraukta nemažai komercinių produktų, pavyzdžiui, ,,StarOffice 5.1", ,,Applixware 4.4.2", ,,Partition Magic Caldera Edition". ,,Debian GNU/Linux" Naujausia versija - 2.1 http://www.debian.org ,,Debian GNU/Linux" - šiuo metu didžiausias paketas. Kitaip negu kitus paketus, ,,Debian GNU/ Linux" kuria ir prižiūri šimtai savanorių iš visų pasaulio šalių, už savo darbą negaunančių nė skatiko. ,,Debian GNU/Linux,, pasižymi universaliu programinės įrangos paketų valdymu, pavyzdžiui, ypač paprasta juos atnaujinti. Vienas pagrindinių šio paketo trūkumų - kiek painokas naujokui įdiegimo procesas. Tačiau kompanijos ,,Stormix,, ir ,,Corel,, kuria savo ,,Debian,, paketo atmainas, kuriose įdiegimas ir priežiūra vartotojui yra gerokai paprastesni. ,,Linux Mandrake“ Gamintojas - ,,MandrakeSoft“ Naujausia versija – 7.0 http://www.mandrake-linux.com Šis pagal ,,Red Hat“ pagamintas paketas atsirado po to, kai ,,Red Hat“ kompanija iš savojo paketo išėmė KDE darbalaukio aplinką (desktop envirovment). ,,MandrakeSoft“ komanda integravo KDE, ištaisė kai kurias klaidas, atliko keletą pakeitimų ir sukūrė vieną patogiausių vartotojui ,,Linux,, paketų. ,,Red Hat Linux“ Gamintojas - ,,Red Hat Inc.“ Naujausia versija - 6.2 http://www.redhat.com Šiuo metu tai vienas populiariausių paketų. ,,Red Hat“ kompanijoje dirba nemažai garsių ,,Linux“ specialistų, pavyzdžiui, Alanas Coxas, Stephenas Tweedieois. ,,Red Hat Advanced Development Labs,“ padalinyje keletas talentingų programuotojų dirba nemokamų programinės įrangos projektų srityje, pvz., GNOME. Paketas paremtas RPMS programinės įrangos paketų įdiegimo ir priežiūros technologija. Be to, ši kompanija įdėjo daugiausiai pastangų, kad didžiausios kompiuterijos kompanijos pripažintų ,,Linux,, OS ir padėtų jai rengti savo produktus. ,,Slackware Linux“ Gamintojas - Patrickas Volkerdingas Naujausia versija - 4.0 http://www.slackware.com Tai vienas seniausių ir savo metu populiariausių paketų. Jį sudarinėja vienas žmogus - Patrickas Volkerdingas, o platina kompanija ,,Walnut Creek CDROM“. Viena pagrindinių ,,Slackware“ ypatybių yra ta, kad tai sudėtingiausias paketas, t.y. tik nuo jūsų priklauso, kaip ir ką įdiegsite ar administruosite. ,,SuSE Linux“ Gamintojas - ,,SuSE GmbH“ Naujausia versija - 6.2 http://http://www.suse.com ,,SuSE“ yra laikoma populiariausiu paketu Europoje (ypač Vokietijoje). Turi nuosavą įdiegimo ir administravimo įrankį ,,YaST“ (,,Yet another Setup Tool“) paketą. Be to, ,,SuSE“ kompanija rašo vaizdo plokščių ,,XFree86,, tvarkykles projektui, todėl šiame pakete jos pasirodo pirmiausia. 7.2 "Linux" serveryje Gal ir per garsiai bus pasakyta, bet "Linux" yra tiesiog gimęs būti interneto serveriu. Beveik kiekvieno paketo sudėtyje yra visos tam reikalingos programos: WWW, FTP, IRC, "proxy", pašto, duomenų bazių serveriai, administravimo ir apskaitos priemonės. Ir visa tai ničnieko nekainuoja! Pasirenkantiems "Microsoft" sprendimus už tai tektų mokėti tūkstančius dolerių. Daug kas suabejos: ar gi gali būti nemokamas daiktas kokybišku?.. www.netcraft.com skelbiama Interneto serverių statistika rodo, jog daugiau kaip 60 proc. pasaulio interneto puslapių aptarnauja nemokamas "Apache" WWW serveris (www.apache.org), įeinantis ir į kiekvieno "Linux" paketo sudėtį. "Linux" vartoja didžiausia pasaulyje interneto informacijos paieškos sistema "Google" (www.google.com) ir didžiausia on-line parduotuvė "Amazon.com". Lietuvoje "Linux" ir "Apache" paslaugomis naudojasi "Takas", "Omnitel", "Delfi", "Lietuvos Rytas", "Banga", LOL, "Rinkis", "TVnet", "Eureka" ir daug kitų populiarių tinklo svetainių. Nuolat didėja ir "Linux" sistemai tinkančių "rimtų", komercinių produktų pasirinkimas. Tai - ir populiarusis "Lotus Domino" serveris, ir galinga finansų apskaitos sistema "SAP R/3", ir "IBM DB2" , "Oracle", "SyBase" duomenų bazės. "Samba" sistemos dėka "Linux" kompiuteris moka apsimesti "Windows NT" serveriu ir gali būti sėkmingai naudojamas vietoj jo "Windows" tinkluose. Čia jis gali dirbti kaip failų serveris bei užtikrinti saugų viso vidinio tinklo prijungimą prie interneto. "ZDNet" specialistų testai parodė, jog "Linux" kaip failų serveris dirba netgi greičiau, negu tikras "Windows NT". "Linux", kaip ir kitos "Unix" versijos, pasižymi ypatingu stabilumu. Tuo vis dar negali pasigirti "Microsoft". Daugelis patyrusių "Windows NT" administratorių kartą per 1-2 savaites netgi tyčia perkrauna savo serverius, taip bandydami išvengti neplanuotų sustojimų. Teigiama, jog "Windows 2000" sistemos dirba stabiliau, bet ir joms iki "Unix/Linux" dar toli. 200 parų ar ir visi metai be sustojimo čia yra įprastas reiškinys. Visą "Linux" sistemą perkrauti yra būtina tik keičiant patį sistemos branduolį. Visais kitais atvejais (pav., pakeitus tinklo parametrus, įdiegus naują tvarkyklę ar kitą kokios nors programos versiją) pakanka iš naujo startuoti tik su tuo tiesiogiai susijusius procesus, o tai užtrunka daugių daugiausia porą sekundžių. Skirtingai nuo "Windows", "Linux" sistemos valdymui grafinė aplinka nėra būtina. Tai yra didelis privalumas, jeigu serverių yra keletas arba reikia valdyti nutolusią sistemą. Tereikia prisijungti per ,,telnet" prie sistemos - ir galima dirbti kaip nuosavame kompiuteryje. Prie tinklo prijungtam ,,Linux" serveriui nereikia nei monitoriaus, nei pelės, nei klaviatūros. Be to, valdymas tekstine eilute įgalina labai lengvai ir lanksčiai automatizuoti įvairius procesus. Kaip jau yra minėta aukščiau, ,,Linux" sistemos administravimas, ypač nepatyrusiems, kartais gali tapti sunkoku uždaviniu, bet reikalai, laimei, keičiasi į gerąją pusę. Jeigu "Windows 2000" serveriui reikia bent jau 128 MB atminties ir greito "Pentium II" procesoriaus, tai "Linux" gali pasitenkinti ir paprastesniu kompiuteriu. Vidinio tinklo prijungimo prie interneto ("proxy" serverio) funkcijas gali be vargo atlikti net ir senas "486" kompiuteris su 32 MB RAM, o šiek tiek greitesnis sugebės siuntinėti ir paštą. Geresnės yra ir "Linux" serverių plėtimo bei modernizavimo galimybės. Pavyzdžiui, kaip ir visose kitose "Unix" sistemose, kompiuterio diskai (ar jų dalmenys) čia nėra žymimi raidėmis. Viskas yra atvaizduojama tame pačiame katalogų medyje. Įdėjus naują diską, jis yra tik prijungiamas (,,mount") reikiamoje vietoje, o buvusi katalogų struktūra nesikeičia. Administratoriui ir vartotojams nereikia aiškintis, kokiame diske dabar yra kokie nors duomenys ar programos. Nors "Linux" kaip serverių operacinė sistema kai kuriose srityse dar nusileidžia komerciniams "Unix" variantams, bet daugeliu parametrų jau lenkia ne tik "Windows NT", bet ir "Windows 2000". 500 greičiausių pasaulio kompiuterių sąraše (www.top500.org), kuriame dominuoja "Unix" mašinos, dar nė karto nebuvo nė vieno "Windows" kompiuterio, bet jau dabar yra keletas "Linux" sistemų, ir šis skaičius neabejotinai augs. IDC duomenimis, 1999 metais pasaulyje buvo parduota 1,35 ml. "Linux" paketų. Tai sudarė 25 proc. visų serveriams skirtų operacinių sistemų. Pagal šį rodiklį "Linux" jau aplenkė "Novell Netware" (19 proc. rinkos) ir artėja prie "Windows" (38 proc.). Dar vienas nemalonumas Billo Gateso kolegų laukia šį pavasarį, kai pasirodys naujos kartos, 64 bitų "Intel" procesorius "Itanium". Tuo pačiu metu bus pradėti platinti bent keli jam tinkantys "Linux" paketai. Galutinė 64 bitų "Microsoft Windows 2000" versija tuo tarpu išeis tik antroje metų pusėje. Išklausius tiek daug privalumų, neabejotinai iškils klausimas: kodėl gi žmonės savo serveriams iki šiol perka ,,Windows"? Sėkmę čia pirmiausia lemia ne faktai, o gerai apgalvota ,,Microsoft" pardavimų politika, reklama ir, be abejo, ,,MS Windows" karaliavimas asmeninių kompiuterių srityje. 7.1 lentelė Serveriai: "Linux" vs. "Windows 2000"   "Linux" "Windows 2000" Valdymo paprastumas 0 + Administravimo priemonės 0 0 Administravimo galimybės + 0 Programavimo priemonės + -* Stabilumas + 0 Saugumas + 0 Programinės įrangos pasirinkimas + + WWW serveris yra yra FTP serveris yra yra Telnet serveris yra nėra* Pašto (SMTP/POP3) serveris yra nėra* Naujienų (news) serveris yra nėra* Duomenų bazės yra nėra* Suderinamumas su kt. sistemomis + 0 Plėtimo galimybės (clustering ir pan.) + 0 Kaina + - 8. Tinklų administravimo stendo projektas S – serveris SW – komutuojantis koncentratorius arba dar kitaip vadinamas Swith’u R – maršrutizatorius dar vadinamas Router‘iu H – komutatorius dar vadinamas Hab‘u K – kompiuteris Projektuodamas kompiuterinių tinklų administravimo stendą, siekiau panaudoti kuo įvairesnius įrenginius, atsižvelgiau į įrenginių kainas, naudingumą kompiuterinių tinklų administravimo stende. Projektuojant stendą siekiau gauti optimalų variantą, kainos ir galimybių atžvilgiu. Mano pateiktą kompiuterinių tinklų administravimo stendą sudaro: 7 kompiuteriai, 2 serveriai, 1 koncentratorius ir 1 komutuojantis koncentratorius (dar kitaip vadinamas swith‘u), bei 2 routeriai (dar vadinami maršrutizatoriais). Kadangi šiame tinkle yra keli tinklo segmentai, jiems sujungti naudojau du maršrutizatorius. Maršrutizatoriai gerai sujungia tinklo segmentus, gerai filtruoja duomenis, taip pat jie ne tik žino kompiuterio adresą, bet ir sugeba nustatyti geriausią kelią duomenų siuntimui. Tinklų segmentų sujungimui pasirinkau maršrutizatorių o ne tiltą, kadangi jis nors ir sujungia tinklų segmentus, filtruoja duomenis, tačiau negali nustatyti greitesnio duomenų persiuntimo kelio. Maršrutizatoriai turi žymiai daugiau galimybių, jie gali sujungti segmentus su skirtingais protokolais, bei architektūromis, izoliuoti duomenų judėjimą. Maršrutizatorių panaudojimas kompiuterinių tinklų administravimo stende, suteiks studentams galimybes išanalizuoti įvairesnes tinklų architektūras, topologijas. Stende naudojau vieną komutuojamą koncentratorių (kitaip vadinamą swith’u) ir koncentratorių (hub). Projektuodamas šį stendą pasirinkau šiuos du, panašias funkcijas atliekančius įrenginius, tam, kad studentai juos galėtų palyginti. Stende naudojau du serverius, kad studentai išmoktų administruoti juos, įvertintu serverių bendravimą tarpusavyje, atliktų įvairiapusiškus laboratorinius darbus su jais. Tinklų operacinę sistemą pasirinkau Linux, kadangi ši operacinė sistema yra nemokama ir stabili. Palyginus su kitomis tinklų operacinėmis sistemomis ši tinklų operacinė sistema turi daugiau privalumų nei trūkumų. Daugelis Windows NT ir Windows 2000 administratorių net specialiai perkrauna serverius kartą į dvi savaites bijodami, kad neiškiltų įvairių problemų, o Linux sistemos gali būti neperkrautos netgi metus ir daugiau. Šią tinklų operacinę sistemą pasirinkau ir dėlto, kad Linux šiuo metu yra populiariausia tinklų operacinė sistema Lietuvoje. Linux operacinių sistemų yra gana daug. Aš pasirinkau operacinę sistemą Redhat Linux. Mano nuomone ši tinklų operacinė sistema nėra labai sudėtinga, todėl ji yra tinkama pradedančiajam tinklų administratoriui. 9. Laboratoriniai darbai Parengiau 9 laboratorinius darbus, kurių pagalba studentai išmoks instaliuoti, administruoti Red Hat Linux operacinę sistemą (suinstaliuoti operacinę sistemą Redhat Linux, kurti vartotojus, vartotojų grupes, atlikti vartotojų paiešką, peržiūrėti programas su kuriomis dirba vartotojai, prisijungti prie nutolusios Linux operacinės sistemos, per telnet ar ssh ). Išmokti nustatyti duomenų paketo kelią ir greitį globaliniame tinkle, išanalizuoti per kokius host‘us (serverius) praeina duomenų paketai lėčiau, kur susidaro kamščiai. Kiekvienas laboratorinis darbas turi savo tikslą, taip pat jame pateikiama teorinė medžiaga, kurią perskaitę studentai galės nesunkiai atlikti laboratorinio darbo užduotį. Laboratorinis darbas Nr. 1 Kompiuterio prijungimas prie kompiuterinio tinklo Darbo tikslas: Išmokti prijungti personalinį kompiuterį prie kompiuterinio tinklo. Užduotis: Sukonfigūruoti tinklo plokštę, atsižvelgiant į tai, kokie yra laisvi pertraukimai, įvedimo - išvedimo portų adresai, atminties adresai. Įmontuoti tinklo plokštę į kompiuterį. Suinstaliuoti reikalingą programinę įrangą. Parodyti tinklo veikimą - prisijungti prie vietinio tinklo serverio ir prie Internet'o serverių. Darbo eiga: 1.Tinklo plokštės įmontavimas į kompiuterį ir konfiguravimas . 1. Įjungti kompiuterį be tinklo plokštės. Pasižiūrėti, kokie yra laisvi pertraukimai IRQ,įvedimo-išvedimo portų adresai ir atminties adresai. 2. Perskaityti tinklo plokštės dokumentaciją. 3. Trumpiklių pagalba tinklo plokštėje nustatyti pasirinktą IRQ, I/O porto adresą ir atminties adresą. 4. Išjungti kompiuterį ir visus prie jo prijungtus įrenginius. 5. Atjungti visus kabelius nuo kompiuterio sisteminio bloko, pasitikslinti kur koks kabelis buvo prijungtas. 6. Nuimti sisteminio bloko dangtį. 7. Įstatyti tinklo plokštę į laisvą praplėtimo lizdą. 8. Uždėti sisteminio bloko dangtį. 9. Prijungti visus kabelius prie sisteminio bloko, taip pat ir tinklo kabelį prie tinklo plokštės. 10. Įjungti kompiuterį. 2. Programinės įrangos instaliavimas. 1. Pridėti reikalingas tinklo plokštės programas, protokolus ir klientus. 2. Sukonfigūruoti tinklo adapterį: pakeisti IRQ ir I/O adresus. 3. Sukonfigūruoti TCP/IP protokolą: IP address- įrašyti nurodytą subnet mask- įrašyti nurodytą geteway -įrašyti nurodytą DNS IP addresses - įrašyti nurodytą 3. Sukonfigūruoti tinklo adapterį: pakeisti IRQ ir I/O adresus. 4. Sukonfigūruoti TCP/IP protokolą: IP address- įrašyti nurodytą subnet mask- įrašyti nurodytą geteway -įrašyti nurodytą DNS IP addresses - įrašyti nurodytą 5. Prisijungti prie serverio. 6. Prisijungti prie InternetWWW serverio. 7. Prisijungimus pakartoti, naudojant skirtingus prisijungimo prie tinklo būdus: BNC,UTP ir AUI. Išvados: Laboratorinis darbas Nr. 2 Red Hat Linux instaliavimas Darbo tikslas: Išmokti suinstaliuoti operacinę sistemą Linux‘us Užduotis: Suinstaliuoti Redhat Linux operacinę sistemą Darbo eiga: Linux operacinei sistemai reikia mažiausiai 1 GB vietos, geriausia palikti kokius 2 GB, jeigu nestokojate vietos galite ir daugiau. Aišku kuo daugiau vartotojų dirbs šioje sistemoje tuo daugiau vietos ir reikės. Jei reikia vietos archyvams laikyti galima sukurti papildomą lentelę(extended, fat16, įvardintas kaip vienas iš loginių kompiuterio diskų), kurioje bus galima pasidėti Linux šaltinius. Jeigu esate naujokas šioje srityje patartina Linux instaliuoti į atskirą diską. Perkrauname kompiuterį MS Dos -Mode. Dažnai perkrovus kompiuterį į MS-DOS mode neveikia CD-ROM įrenginys,nes nebūna suinstaliuoti dos‘inės tvarkyklės todėl patartina pasidaryti Windows operacinės sistemos užkrovos diskelį ir iš jo užkrauti kompiuterį. Kraunantis kompiuteriui iš diskelio išskleidžiamas meniu su užklausimu ar norite, kad kompiuteris užkrautų CD-ROM, jūs sutinkate ir štai atsiduriate MS-DOS‘e. Red Hat programos instaliaciją pradedame komandomis: D: jeigu jūsų CD-ROM įrenginys yra D diskas. Cd dosutils Autoboot.bat. Jeigu nepavyksta paleisti Linux įdiegimo programos, dėl neaiškių priežasčių galima sukurti paleisties ir papildoma diskelius. Tame pačiame kompakte yra ir diskelių sukūrimo programa reikia įeiti į CD-ROM įrenginį pvz. D: tada surinkti komandą Cd dosutils ir tada parašyti rawrite.exe Paleidus šį failą atsiranda komadinė eilutė kurioje rašoma, kad reikia nurodyti image failo adresą iš kurio bus sukurtas Linux operacinės sistemos užkrovos diskelis. Atrodyti turi maždaug taip: Enter disk image source file name: šio failo adresas d:\images\boot.img Toliau atsiranda kita komandinė eilutė. Enter target diskette drive: a: Toliau prašoma įdėti formatuota diskelį į diskasukį ir paspausti klavišą ENTER. Rawrite programa perkopijuoja paleisties failus į diskelį. Dabar galima panaudoti Rawrite programą dar kartą ir sukurti papildomą diskelį, viskas atliekama taip pat tik image failo adresas nurodomas kitas d:\images\supp.img. Papildomas diskelis yra pritaikytas Linux operacinei sistemai, MS-DOS operacinė sistema jo perskaityti jau nesugebės. Šis diskelis naudojamas tada kai instaliuojate Linux operacinę sistema į nešiojamą kompiuterį ir naudojate PCMCIA kontrolerį. Kai jau viską turime galime pradėti operacinės sistemos Linux instaliavimą. Linux instaliavimas su paleidimo diskeliu: 1. Įdedame Linux užkrovos diskelį, į diskinį įrenginį 2. Perkrauname kompiuterį 3. Bios‘e nustatome, kad kompiuteris pasileistų iš diskelio. 4. Dar kartą perkraunamas kompiuteris. Ekrane pasirodo raginimas Boot, paspauskite ENTER. Ekrane pasirodo daug žinučių, parodančių ar Linux branduolys atpažino jūsų techninę įrangą. Jei techninė įranga nebuvo atpažinta, jums ko gero, reikės paleisti kompiuterį iš naujo ir parašyti kelis parametrus prie paleisties raginimo. Pvz. Jeigu sistema neatpažįsta jūsų CD-ROM kaupiklio, galite įvesti: Boot: Linux hcd=cdrom Nors daugeliu atvejų Linux atpažįsta visą pagrindinę techninę įrangą. Jeigu jūsų pagrindinė techninė įranga buvo atpažinta atsiranda lentelė, kurioje klausiama, ar monitorius spalvotas. Spaudžiame Yes. Tada atsiranda kita lentelė, kurioje prašoma pasirinkti klaviatūros konfigūraciją. Klavišo Tab pagalba pasirenkame UK ir spaudžiame OK. Tada išmetama dar viena lentelė, kurioje klausiama, kokį instaliavimo būdą mes renkamės. Galima instaliuoti iš CD-ROM’o, bet mes renkamės Hard drive. Spaudžiame OK. Dabar kompiuteris klausia, ar turime SCSI adapterį. Atsakome, kad ne. Tada kompiuteris klausia, kokiame kietame diske ieškoti Linux’o. Pasirenkame, pvz., hda5. Atsiranda dar viena lentelė, kurioje klausiama, ar tikrai pradėti instaliuoti. Pasirenkame Install, Custom ir spaudžiame OK. Toliau reikia suskirstyti diską. Atsiranda lentelė kurioje klausiama ar norite pasirinkti Disk druid ar F-disk diskų skirstymo programą. Disk druid (disko žynys) – tai naujesnė ir žymiai paprastesnė skirstymo programa negu F-disk. Disk druid programa yra žymiai priimtinesnė ir lengviau suprantama eiliniam vartotojui. Pasirenkame Disk druid programą Atsiradusioje lentelėje spaudžiame Add. Toje lentelėje pasidarome vieną Native, o kitą – Swap. Linux’e būtinai turi būti abu variantai. Be to reikia rankiniu būdu nurodyti kur bus pagrindinis katalogas /, kur vartotojų katalogas ir t.t. Katalogų struktūra ir paskirtis. / - taip žymimas pagrindinis katalogas. Jame yra sudėti patys svarbiausi failai. Pvz., šis katalogas gali atrodyti taip: /bin /sbin /etc /home /mnt /tmp /var /usr /root. Pačios svarbiausios programos Linux’ui palaikyti ir dirbti su juo yra kataloguose /bin ir /sbin. Katalogas /bin dažniausiai naudojamas saugoti tokioms dažnai naudojamoms programoms kaip • login • programiniai procesoriai (bash, ksh, csh) • darbas su failais (cp, mv, rm, ln, tar) • redaktoriai (ed, vi) • failinės sistemos (dd, df, mount, umount, sync) • sisteminiai utility (uname, hostname, arch) 10. Katalogas /sbin naudojamas sisteminių programų saugojimui: • fsck • fdisk • mkfs • shutdown • lilo • init. Katalogai /bin ir /sbin skiriasi tuo, kad programas iš katalogo /sbin gali naudoti tik pagrindinis vartotojas arba supervartotojas. Katalogas /etc naudojamas saugoti konfigūraciniams visos sistemos failams. Kai kurie svarbūs šio katalogo failai: • passwd • shadow • fstab • hosts • motd • profile • shells • services • lilo.conf /etc/passwd yra visa informacija apie vartotoją, išskyrus slaptažodį, kuris yra /etc/shadow. Tai būtina sistemos apsaugojimui. Nerekomenduojama šių failų taisyti rankomis. /etc/fstab leidžia automatiškai sumontuoti įrenginius. /etc/hosts - IP adresų sąrašas. /etc/motd – čia sisteminis administratorius palieka dienos pranešimus. Kataloge /home saugomi visi vartotojų sistemos valdymo katalogai. Įdomu tai, kad supervartotojo valdymo katalogas yra saugomas /home/root. Katalogas /mnt vadinamas montavimo katalogu. Jame galima sumontuoti CD-ROM’ą, Zip ar Jaz diskus, ir kt. Katalogai /tmp ir /var naudojami laikinų failų ir kintamųjų saugojimui. Dažniausiai kataloge /tmp saugomi failai, kurie yra būtini trumpalaikiam naudojimui ir jie gali būti pašalinti bet kada. Šis katalogas neturi apibrėžtos savo struktūros. Jis naudojamas kaip bazinis katalogas programų instaliavimui. Katalogas /var nuo katalogo /tmp skiriasi tuo, kad /var turi savo struktūrą. Kataloge /usr yra sistemos vartotojams skirtos programos ir failai.Tam tikra prasme, šis katalogas panašus į pagr. katalogą. Dabar atsiranda lentelė, kurioje reikia pažymėti, kokius komponentus, įrenginius norite instaliuoti. Jei toje lentelėje pasirinksime Select individual packages, galėsime pasirinkti dar daugiau programėlių. Susižymime ir spaudžiame OK. Instaliavimas prasideda. Jeigu instaliavimo programa suranda kokį nors paketą reikalingą kitam paketui, ji išmeta lentelę, kurioje leidžiama įterpti reikalingą paketą. Po paketų instaliavimo vartotojui reikia sukonfigūruoti pelę, X Window (jei jie suinstaliuoti), tinklą, spausdintuvą ir laikrodį. Programa rado pelę. Pasirenkame Generic Mouse (PS/2) ir spaudžiame OK. Jeigu jūsų pelytė kitokia paprasčiausiai pasirenkate esančią iš meniu, arba surandate panašią. Programa randa video kortą, monitorių. Jei programa teisingai parinko video kortą ir monitorių, tai spaudžiame OK. Jei neteisingai, o mes žinome savo įrenginių duomenis, pasirenkame Unlisted Card (pirmu atveju) ir Custom (antru atveju). Ten surašome duomenis ir spaudžiame OK. Tada klausia, ar norime susikonfigūruoti tinklo kortą. Atsakome Yes. Atsiranda lentelė, kurioje prašoma nurodyti IP adresą, Netmask, Default Gateway, Primary namesaver. Parašome IP adresą, kitus duomenis suranda programa. Spaudžiame OK. Dar viena lentelė, kurioje klausiama koks domeinas , Host name , Secondary name server (193…..). Po tinklo instaliavimo programa klausia, ar konfigūruoti spausdintuvą. Jei norime, tai spaudžiame Yes, jei nenorime – No. Tada atsiranda dar viena lentelė, kurioje reikia pasirinkti laiko juostą, kurioje mes gyvename (Europe/Vilnius), jeigu tkios skilties nėra parinkite panašią laiko juostą kurioje mes gyvename. Slaptažodis Atsiranda lentelė, kurioje reikia parašyti slaptažodį. Jis turi būti ne trumpesnis kaip 6 simboliai, negali būti lengvai atspėjamas ir pan. Išvados: Laboratorinis darbas Nr. 3 Darbo tikslas: Naujos vartotojų grupės sukūrimas, įskaitinio naujo vartotojo ir jo katalogo sukūrimas Užduotis: Sukurti naują vartotojų grupę ir įskaitinį vartotoją,užregistruoti jį sistemoje ir sukurti jo katalogą. Darbo medžiaga: Naujos grupės sukūrimas Kad sukurti naują grupę, reikia naudoti komandą groupadd. Pavyzdžiui: Groupadd mygroup Ši komanda pridės naują grupę su vardu mygroup į failą /etc/group ir į failą /etc/gshadow, jei naudojami šešėliniai slaptažodžiai. Pagal nutylėjimą programa groupadd sukurs grupę su GID daugiau 499, todėl, kad 0-499 yra rezervuoti įskaitiniams sisteminio lygio įrašams, tokiems kaip root, bin ir mail. Todėl jei failas /etc/group turi paskutinę užduotą GID reikšmę lygią 511, naujai sukurta su šios programos pagalba grupė turės GID lygų 512 ir t.t. Jei reikia numatyti naujos grupės GID ypatingu būdu, naudojamas parametras –g GID. Taip pat, jei reikia sukurti grupę su GID diapazone 0-499, reikia naudoti parametrą –r kartu su –g GID parametru, kad priversti groupadd naują grupę sukurti kaip sisteminę. Reikia atkreipti dėmesį, kad jei GDI arba grupė, kuri numatoma programoje groupadd, jau naudojama /etc/group, bus pateiktas pranešimas apie klaidą. Įskaitinio, naujo vartotojo įrašo sukūrimas Įskaitinio, naujo vartotojo sukūrimas, atliekamas gana paprastai. Pavyzdžiui tam, kad sukurti vartotoją su vardu newuser, galima pasinaudoti komanda useradd: Useradd newuser Ši komanda įdės naują įrašą į /etc/pasword (ir į /etc/shadow), naudodama sisteminius parametrus pagal nutylėjimą. Pavyzdžiui, kada ankstesnė komanda vykdoma Red Hat Linux sistemoje, į /etc/pasword įdedamas naujas įrašas, panašus į šitą: Newuser:!!:506:506::/home/newuser:/bin/bash Jei prisimintume įrašo laukų turinį /etc/passwd iš prieš tai buvusio pavyzdžio, galima pamatyti, kad slaptažodžio laukas (antras laukas) nurodytas kaip !!. Tai reiškia, kad šis slaptažodis dar nenumatytas ir dabar vartotojas gali užsiregistruoti sistemoje. Todėl būtina sukurti slaptažodį šiam vartotojui, vykdant komandą passwd štai tokiu būdu: Passwd newuser Komanda du kartus paprašys įvesti slaptažodį ir kai pastarasis bus patvirtintas, jis bus užkoduotas ir pridėtas prie įrašų apie vartotoją byloje /etc/passwd. UID ir GID reikšmės bus automatiškai parinktos su komanda useradd. Paprastai tam, kad sukurti UID ir GID naują vartotoją, komanda tiesiog padidina vienetu paskutinį panaudotą UID tarp /etc/passwd ir paskutinis GID tarp /etc/group. Vartotojo namų katalogas sukuriamas naudojamame pagal nutylėjimą viršutinio lygio namų kataloge. Analogiškai, registracijos apvalkalas sistemoje taip pat išrenkamas iš sisteminių reikšmių pagal nutylėjimą. Toliau bus parodyta, kaip nustatyti šias reikšmes pagal nutylėjimą. Jei būtina pakeisti sisteminę reikšmę pagal nutylėjimą, komandinėje eilutėje galima nurodyti atitinkamą parametrą. Kad pakeisti pagal nutylėjimą naudojamą namų katalogą, įveskite parametrą –d newdirectory (kur newdirektory yra katalogo vardas). Pavyzdžiui: Useradd newuser –d /www/newuser Bus sukutas naujas vartotojas newuser, o jo namų namų katalogas patenka į /www/newuser. Atkreipkite dėmesį, kad useradd sukurs tik galinį katalogą, o ne visą patekimo kelią. Pavyzdžiui, jei kaip parametras nurodyta –d/some/new/dir/myuser, useradd sukurs myself tik jei /some/new/dir/ jau egzistuoja. Kada sukuriamas naujas namų katalogas, failai, esantys kataloge /etc/skel kopijuojami į naują namų katalogą. Šie failai paprastai yra naudojamos pagal nutylėjimą išvaizdos ir vietoj pirmojo vardo simbolio turi tašką. Pavyzdžiui, jei pagal nutylėjimą naudojama išvaizda /bin/bash, tai turi egzistuoti pagal nutylėjimą naudojamos .bashrc, .bash_profile, .bash_login versijos kataloge /etc/skel, tam, kad būtu galima automatiškai su šių failų pagalba nustatyti namų katalogą naujam vartotojui. Žemiau šis procesas ir aptariamas. Komanda useradd, kuri tiekiama kartu su sistema Red Hat Linux, sukuria vartotojo asmeninę grupę su tokiu pat vardu kaip ir vartotojo vardas. Pavyzdžiui, jei vykdoma komanda useradd Tadas, tada faile /etc/passwd bus sukurtas naujas vartotojas su vardu Tadas ir nauja grupė su vardu Tadas faile /etc/group. Šis metodas leidžia pilnai izoliuoti naują vartotoją nuo kitų ir todėl užtikrina aukštą saugumo lygį. Jei vartotojas sukuria naują failą, tai failas prieinamas tik jam, dėka jo priklausomybės asmeninei grupei. Vartotojas turės pakeisti failo įgaliojimus, tam, kad dar kam nirs galėtu jį parodyti. Nors jei naujų vartotojų įskaitinių įrašų politika netoleruoja asmeninės grupės, galima kitaip nustatyti grupę, naudojant parametrą –g group (kur group yra grupės vardas). Pavyzdžiui: Useradd Tadas –g users Tai privers useradd sukurti naują vartotoją (Tadas) su pagal nutylėjimą naudojama grupe users. Galima pasinaudoti komanda groups

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!