Kompiuterinių programų teisinė apsauga

Informacija – intelektinės veiklos produktas, turintis vertę ir skirtas platinti. Todėl informacijos ir visuomenės santykius turi nusakyti teisinės normos ir įstatymai. Spausdintinės informacijos mainų teisinis reguliavimas vyksta nuo seno: dar prieš penkis šimtus metų susiformavo autorinė teisė. Dabar ji galioja ir kompiuterių programinei įrangai. Kompiuterinei informacijai itin svarbu duomenų apsauga. Valstybė regulioja svarbiausius teisinius informacijos klausimus: autorių teisę, duomenų apsaugą, teisę naudotis informacija, informacijos kontrolę.
Kompiuterinių programų teisinė apsauga ypač aktuali Lietuvai. Nors Lietuvoje kompiuterinių programų pramonė nėra taip išvystyta kaip kitose šalyse, tačiau kompiuterinių programų teisinė apsauga yra svarbi užtikrinant Lietuvos, o ypač užsienio šalių autorių interesus ir teises, tokiu būdu sudarant sąlygas palankiam kompiuterinių progamų pramonės plėtojimui. Kuriant kompiuterinių programų teisinės apsaugos sistemą Lietuvoje turi būti atsižvelgta ir į tarptautinių sutarčių nuostatas, taip pat į kitų šalių patirtį šioje srityje.
Teisinius informacijos klausimus reikėtų nagrinėti dviem požiūriais: asmeniniu ir valstybiniu. Asmeninis požiūris į informaciją turi remtis moraline vartotojo atsakomybe, visuomenės nuostatų į kompiuterinę informaciją kaip į intelektinio darbo turtą etikos principų suvokimu. Vartotojas, nusipirkdamas programinę įrangą, įsigyja licenciją ja naudotis. Licencija paprastai nurodo, kokiomis sąlygomis programinė įranga gali būti naudojama. Dažniausiai licencija leidžia savininkui įdiegti kompiuterinę programą į kompiuterio diską ir pasidaryti jos vieną atsarginę kopiją.
Nelegaliai kopijuoti kompiuterines programas dažniausiai nėra sunku. Kadangi programinė įranga kainuoja keletą šimtą litų, tai atsiranda didelė pagunda ja naudotis neteisėtai. Tačiau reikėtų pamąstyti apie etinę šio klausimo pusę.
3. Laisvojo naudojimo programinė įranga.
Valstybė apibrėžia keturių tipų informacijos kūrėjų ir informacijos vartotojų santykius. Pirmiausia ji gina informaciją kaip intelektinio turto dalį ir suteikia teises informacijos kūrėjui, kurias vadiname autoriaus teise. Antra, valstybė saugo teisėtai sukauptą informaciją: rūpinasi jos tinkamu, teisėtais principais pagrįstu vartojiu. Trečia, valstybė garantuoja teisę savo piliečiams naudotis įvairia informacija, ypač ta, kuri teikia išsilavinimą ir skatina demokratinius procesus. Ir pagaliau, ketvirta, valstybė kontroliuoja informacijos sklaidą.
Intelektinio turto apsauga
Poreikis ginti informacijos šeimininkų teises atsirado labai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!