Kompiuterinių matematikos sistemų programų grafinės vartotojo sąsajos kūrimo galimybių analizė

3 1. ĮVADAS Kompiuterinės matematikos sistemos (KMS) atsirado kaip alternatyva tik skaičiuojamąsias galimybes akcentuojančioms universaliosioms programavimo kalboms (UPK). Šiuo metu Lietuvoje populiariausios šios sistemos: Maple, Mathcad, Matlab, Mathematica, Derive [3]. KMS skirtos matematikos uždaviniams spręsti – jų naudojimo sritys siauresnės, didelis dėmesys skirtas rezultatų vizualumui [1]. Todėl dažniausiai KMS vartojamos kaip analizinių skaičiavimų sistemos. Dar visai neseniai pradėtos tirti KMS programavimo galimybės, [1], [3], [12] darbuose. Šiame darbe bus nagrinėjamos programų grafinės vartotojo sąsajos projektavimo praktinės galimybės. Tyrimui atlikti bus panaudotos šios KMS: Matlab 7, Maple 10, Mathematica 5.2. Šio darbo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti programų grafinės vartotojo sąsajos kūrimo galimybes nagrinėjamose KMS. 2. Palyginti programų grafinės vartotojo sąsajos kūrimo galimybes KMS, išanalizuoti jų panašumus ir skirtumus. 3. Palyginti KMS ir UPK programų grafinės vartotojo sąsajos kūrimo galimybes, aprašyti jų panašumus ir skirtumus. 4. Sukurti KMS programų pavyzdžių, iliustruojančių komponentų panaudojimą bei kodo rašymo ypatumus. 5. Išsamiai pagrįsti, kuri KMS geriausiai tinka grafinei vartotojo sąsajai projektuoti. Tikslas – išanalizuoti KMS grafinės vartotojo sąsajos kūrimo galimybes. Svarbiausias teorinis tyrimo metodas bus palyginimas. Laukiami rezultatai. Darbe bus išanalizuotos KMS programų grafinės vartotojo sąsajos kūrimo galimybės. Taip pat bus išnagrinėta, ar būtų galima panaudoti KMS taikomosioms programoms kurti ir programavimui mokytis. 4 2. TEORINĖ DALIS 2.1. PROGRAMŲ GRAFINĖS VARTOTOJO SĄSAJOS KŪRIMO GALIMYBĖS Pastaruoju metu įvairiose programavimo kalbose didelis dėmesys skiriamas grafinės vartotojo sąsajos kūrimo priemonėms. Dar daugiau – netgi teigiama, kad programų komercinę sėkmę 90% lemia jos išorinė sąsaja ir tik apie 10% - jos funkcionalumas [10]. Todėl programuotojui būtina mokėti ne tik rašyti algoritmus, bet ir kurti efektyvias vartotojo sąsajas. Grafinė vartotojo sąsaja kuriama dviem pagrindiniais būdais: programavimo kalba aprašant sąsajos elementus, jų savybes ir reakciją į įvykius; komponentus perkeliant iš vaizdinių komponentų rinkinių (palečių) į projekto šabloną, komponento savybes nustatant tam tikrose dialogo langų lentelėse ir programuojant tik reakciją į įvykius. Čia reakcija į įvykius suprantama kaip reakcija į aktyviems komponentams perduotus duomenis ir įvairius vartotojo veiksmus. Šiuo metu sparčiai plinta antrasis grafinės vartotojo sąsajos kūrimo būdas. Programos sudaromos komponuojant jas iš dalių, derinant, nustatant tarpusavio ryšius. Programuotojui nedaug bereikia rašyti pačiam – sistema pateikia daug įvairių dalių, lieka tik jas sujungti. Komponentų naudojimas ir derinimas – svarbi grafinės vartotojo sąsajos projektavimo dalis. 2.2. PROGRAMŲ GRAFINĖS VARTOTOJO SĄSAJOS KŪRIMO GALIMYBĖS MATLAB 7 TERPĖJE Remiantis [2] straipsniu, Matlab 5 versijoje grafinė vartotojo sąsaja buvo kuriama m- rinkmenoje iš specialių komandų ir funkcijų (uitools). 2002 m. Matlab 6.5 versijoje jau palaikomas vaizdinis programavimas. Sistemoje Matlab 7 programų grafinė vartotojo sąsaja kuriama dviem būdais: Rašant programos kodą sistemos Matlab darbalaukyje. Naudojant grafinės vartotojo sąsajos kūrimo terpę GUIDE: iš komponentų palečių nešant reikiamus komponentus į specialią sritį Layout Editor – taip suformuojamas grafinis vaizdas, o programuojant tik reakciją į įvykius. Šiuo metu populiaresnis pastarasis grafinės vartoto sąsajos kūrimo būdas, todėl toliau bus kalbama tik apie grafinės vartotojo sąsajos kūrimą vaizdžiuoju būdu. 5 Kalbant apie programų grafinės vartotojo sąsajos kūrimą Matlab terpėje, reiktų išskirti dvi esmines sąvokas: GUIDE – grafinės vartotojo aplinkos kūrimo terpė (angl. Graphical User Interface Development Environment). Šioje terpėje yra įrankių rinkinys, leidžiantis sukurti patogią ir lengvai valdomą grafinę aplinką. GUI – grafinė vartotojo sąsaja (angl. Graphical User Interface). Gerai sukurta programos GUI gali labai palengvinti programos vartojimą. Programa valdoma intuityviai išdėstant mygtukus, sąrašo komponentus, meniu ir kitus komponentus. Programos GUI turi būti sukurta taip, kad programos vartotojas žinotų, ko tikėtis atlikus vieną ar kitą veiksmą [4]. 2.2.1. GRAFINĖS VARTOTOJO SĄSAJOS PAGRINDINIAI ELEMENTAI SISTEMOJE MATLAB 7 Grafinė vartotojo sąsaja leidžia vartotojui dirbti įprastoje, gerai pažįstamoje terpėje. Ši terpė, sudaryta iš mygtukų, teksto, redagavimo, sąrašo komponentų, meniu, leidžia vartotojui sukoncentruoti dėmesį į programos taikymą, naudojimą, o ne į tai, kaip padarytas vienas ar kitas programos objektas. Tačiau sukurti grafinę vartotojo aplinką programuotojui yra sunkiau, nes šios programos turi būti paruoštos bet kokiam pelės spragtelėjimui ant GUI elemento ar galimam duomenų įvedimui iš klaviatūros. Toks duomenų įvedimas vadinamas įvykiu, o programos, reaguojančios į įvykius, vadinamos į įvykius reaguojančiomis programomis [5]. Norint sukurti grafinę vartotojo sasają Matlab 7 sistemoje, reikia trijų pagrindinių elementų: 1. Komponentų. Jų yra keletas tipų: grafiniai elementai (mygtukai, redagavimo komponentai, sąrašai), statiniai elementai (rėmeliai, teksto komponentai), meniu ir ašys. 2. Formos. GUI komponentai turi būti sutvarkyti formos viduje (forma – tai langas kompiuterio ekrane). Atsidarius programos GUI, sukuriama tuščia forma, kuri gali turėti bet kokias komponentų kombinacijas. 3. Grįžtamojo ryšio (angl. callbacks). Pagaliau turi būti būdas atlikti veiksmą, kai vartotojas spragteli pele ar surenka informaciją klaviatūra. Pelės spragtelėjimas yra įvykis – Matlab programa turi reaguoti į kiekvieną įvykį. Pavyzdžiui, jei vartotojas paspaudžia mygtuką, šis įvykis turi iškviesti mygtuko įvykdymo funkciją. Šis Matlab kalbos kodas, įvykdantis atsaką į įvykį, vadinamas grįžtamuoju ryšiu. Programos GUI turi būti grįžtamasis ryšys iš kiekvieno elemento [4]. 6 2.2.2. MATLAB 7 SISTEMOS PROGRAMŲ GRAFINĖS VARTOTOJO SĄSAJOS KŪRIMO ETAPAI Matlab 7 sistemoje grafinė vartotojo sąsaja kuriama naudojant grafinės vartotojo aplinkos kūrimo terpę, vadinamą GUIDE. Ši terpė leidžia programuotojui sukurti programos GUI, išsirenkant ir išdėstant komponentus formoje. Kai komponentai yra reikiamoje vietoje, programuotojas gali redaguoti jų savybes: vardą, spalvą, dydį, šriftą, rodomą tekstą ir pan. Kai GUI išsaugoma, sukuriama programa, kurioje yra funkcijų skeletai, kuriuos programuotojas gali modifikuoti taip, kad realizuotų grafinės vartotojo sąsajos elgesį [4]. 2.1 pav. Layout Editor langas Layout Editor langas turi GUI komponentų paletę (Component Palete) kairėje lango pusėje (žr. 2.1 pav). Vartotojas gali kurti GUI komponentus, spragtelėjęs pele ant norimo komponento ir nešdamas jį ant lango. Lango viršuje yra juosta su daugeliu naudingų įrankių, kurie leidžia vartotojui sulygiuoti GUI komponentus, modifikuoti jų savybes, sudaryti meniu ir pan. 7 Pagrindiniai žingsniai, kuriuos reikia atlikti norint sukurti grafinę vartotojo sasają: 1. Nuspręsti, kokie komponentai bus reikalingi ir kokios bus jų funkcijos. 2. Panaudoti Matlab sistemos terpę GUIDE tam, kad išdėstyti komponentus ant formos. Komponentų dydis, išdėstymas ir tarpai tarp komponentų turi būti sureguliuoti, naudojant GUIDE priemones. 3. Panaudoti Matlab programos įrankį Property Inspector (2.2 paveikslas) tam, kad suteikti kiekvienam komponentui originalų vardą (tag) ir nustatyti jo savybes – spalvą, rodomą tekstą ir pan. 4. Išsaugoti formą. Kai forma išsaugoma, yra sukuriamos dvi bylos, kurios turi tuos pačius pavadinimus, bet skirtingus prievardžius. Byloje su prievardžiu fig yra GUI komponentai. Byloje su prievardžiu m yra kiekvieno komponento grįžtamojo ryšio funkcijų (callback) skeletai. 5. Parašyti programos kodą kiekvienai grįžtamojo ryšio funkcijai, kuri nustatytų komponento elgesį įvykus tam tikram įvykiui. 2.2 pav. Property Inspector langas 8 2.3. GRAFINĖS VARTOTOJO SĄSAJOS KŪRIMO GALIMYBĖS MAPLE 10 TERPĖJE 2002 m. Maple sistemoje įdiegta nauja technologija Maplets, leidžianti kurti grafinę vartotojo sąsają, rašant programos kodą. 2005 m., pasirodžius Maple 10 versijai, atsirado galimybė kurti grafinę vartotojo sąsają vaizdžiuoju būdu, naudojantis Maplet Builder programų kūrimo terpe. Maplet taikomoji programa (angl. maplet) – grafinė vartotojo sąsaja, galinti turėti langus, teksto įvedimo laukelius ir kitus vaizdinius komponentus ir įgalinanti plačiau panaudoti sistemos Maple galimybes. Maplet programą galima sukurti dviem būdais: 1. Naudojant Maplet programų kūrimo paketą Maplets, rašant šablonų rinkinius sistemos Maple darbalaukyje. 2. Naudojant programų kūrimo terpę Maplet Builder. „Tempiant ir metant“ elementus, nustatant komponentų savybes, veiksmus, susijusius su komponentais, ir tiesiogiai paleidžiant Maplet programą. Maplets paketas turi šiuos vidinius paketus: Elements, Tools, Utilities ir Examples. Pakete Elements saugomi komponentai, kurie naudojami grafinei vartotojo sąsajai kurti, pvz., mygtukai, teksto laukeliai, išskleidžiami sąrašai, taip pat komponentų savybės, kurios apibrėžia komponentų išsidėstymą ir išvaizdą. Komponentai klasifikuojami į septynias grupes: komandų, dialogo, išdėstymo, meniu, įrankių juostos, langų ir kitų elementų. Paketuose Tools ir Utilities yra papildomos komandos, skirtos sudėtingesnėms sąsajoms kurti. Pakete Tools saugomos komandos, kurios skirtos manipuliuoti ir bendrauti su vartotojo sąsajomis ir vartotojo sąsajų aprašais. Pakete Utilities yra pagalbinės komandos, reikalingos grafinei vartotojo sąsajai konstruoti, pvz., dialogo langas klaidoms pranešti. Pakete Examples saugomi grafinės vartotojo sąsajos pavyzdžiai, kuriuos galima vartoti vienus ar su kitomis sąsajomis [2]. Maplet programos paleidžiamos įvykdžius Maplet kalbos kodą. Maplet programos kodas gali būti išsaugotas su prievardžiu .maplet arba kaip paprastas Maple dokumentas su prievardžiu .mw. Komanda Maplet[Display] įvykdo Maplet taikomąją programą, kuri parašyta sistemos Maple komandų eilutėje. Vartotojo grafinė sąsaja kuriama įtraukiant elementus į sarašą, kurio aukščiausio lygio elementas yra Maple( ) elementas. 9 Maplet Builder yra programų grafinės vartotojo sąsajos kūrimo terpė besisiejanti su Maplets paketu. Naudojant Maplet Builder galima išdėstyti Maplet programos elementus (vaizdinius ir funkcinius Maplet programos komponentus), „tempti ir numesti“ (angl. drag and drop) principu, nustatyti veiksmus, susijusius su elementais ir tiesiogiai paleisti Maplet programą. Maplet Builder paketas yra prieinamas tik iš standartinės komandų eilutės (Standard Worksheet) [7]. Patekti į Maplet Builder aplinką galima išsirinkus pagrindinio meniu punktus: Tools -> Assistants -> Maplet Builder. Maplet Builder aplinka sudaryta iš keturių langų (žr. 2.3 pav): 1. Palečių langas (Palette Pane), sudarytas iš Maplet programos komponentų, suskirstytų pagal kategorijas. 2. Išdėstymo langas (Layout Pane) rodo komponentus, kurie sudaro konkrečią Maplet aplikaciją. 3. Komandų langas (Command Pane) rodo komandas ir atsakomuosius veiksmus į įvykius. 4. Savybių langas (Properties Pane) rodo konkretaus dabar pažymėto komponento savybes [6]. 10 2.3 pav. Maplet Builder langas Paletės lange yra septynios komponentų palečių grupės. Norint sužinoti komponento vardą, užtenka nuvesti pelę ties komponento ikona. Komponentai iš pagrindinės, įrankių juostos ir išdėstymo palečių tiesiog nešami su pele į norimą vietą išdėstymo lange (Layout pane). Komponentai iš dialogo, menu, komandų ir kitų elementų palečių, nešami į komandų langą (Command pane). Kai naujas komponentas įdedamas į Maplet programą, komandų lange automatiškai įdedami atitinkami veiksmai, susiję su tuo komponentu. Pavyzdžiui, įdėjus mygtuko komponentą išdėstymo lange, automatiškai sukuriamas clickButton įvykis. Programuotojui belieka nustatyti, koks konkretus veiksmas bus atliktas paspaudus mygtuką. Išdėstymo langas (Layout pane) yra pagrindinis programų kūrimo terpėje Maplet Builder, nes jis rodo konkrečios Maplet programos vaizdą. Skirtingai nuo kitų KMS, Maplet Builder terpėje elementų išsidėstymą lange nurodo rėmeliai, kurie sukuriami BoxColumn ir BoxRow elementų kombinacijomis. Eilučių ir stulpelių skaičius nustatomas savybių lange (Properties pane). Komandų langas Išdėstymo langas Palečių langas Savybių langas 11 Spragtelėjus pele komponentą, esantį išdėstymo ar komandų lange, atsiveria tą komponentą atitinkantis savybių langas (Property pane). Komandų lange nurodomi veiksmai, komandos ar meniu elementai, vartojami konkrečioje Maplet programoje. Savybių langas leidžia nustatyti savybes Maplet programos komponentams, pavyzdžiui, komponento spalvą, tekstą ar veiksmus, kurie turi įvykti spragtelėjus pele komponentą [7]. 2.4. GRAFINĖS VARTOTOJO SĄSAJOS KŪRIMO GALIMYBĖS MATHEMATICA 5.2 TERPĖJE 2004 m. lapkričio 17d. pasirodė Mathematica 5.1 versija, kurios viena iš naujovių – GUIKit paketas – suteikia galimybę kurti grafinę vartotojo sąsają, rašant programos kodą. Sistemoje Mathematica 5.2 programų grafinę vartotojo sąsają galima kurti tik programuojant komponentus bei veiksmus atliekančius metodus. Komponentų paletės bei galimybės kurti graifinę vartotojo sąsają vaizdžiuoju būdu kol kas dar nėra. Java kalbos įrankių rinkinys J/Link, naudojamas sistemoje Mathematica 5.2, suteikia prieigą prie Java klasių – tame tarpe prie plačios Java klasių bibliotekos grafinei vartotojo sąsajai kurti. GUIKit – paketas, suteikiantis galimybę kurti grafinę vartotojo sąsają J/Link pagrindu, tačiau grafinė vartotojo sąsaja aprašoma Mathematica programavimo kalba. Todėl programuotojas gali nemokėti Java programavimo kalbos [9]. Taigi GUIKit paketas: suteikia galimybę kurti grafinę vartotojo sąsają, kuri integruojasi su sistema Mathematica; leidžia konstruoti komponentus ir jų grupes bei atlikti paprasčiausias užduotis; susisiekia su Java klasėmis, naudojantis J/Link, tačiau programavimo žinios Java aplinkoje nėra reikalingos; veikia daugialypėse terpėse, skirtingose platformose; leidžia sistemoje Mathematica atliktiems analizės rezultatams sąveikauti su grafinės vartotojo sąsajos komponentais [8]. Vienas iš didžiausių GUIKit privalumų yra greitas grafinės vartotojo sąsajos kūrimo aplinkos išsikvietimas. Prieš naudojant bet kurį GUIKit elementą ar funkciją būtina surinkti komandą Needs[GUIKit]. 12 Sukurtai grafinės vartotojo sąsajos aplinkai iškviesti naudojama komanda GUIRun[pavadinimas] arba GUIRunModal[pavadinimas]. Grafinės vartotojo sąsajos aplinka kuriama komponentų hierarchijos pagrindu. Aplinka pradedama kurti nuo labiausiai nutolusio komponento, pavyzdžiui, lango (window) ar rėmelio (frame). Objekto reakcija į įvykį aprašoma tokiu sakiniu: BindEvent[„įvykio pavadinimas“, Script[išraiška]]. Metodai aprašomi Script dalyje sistemos Mathematica vidine programavimo kalba. Skliaustų pagalba nurodomas elementų išdėstymas. Widget[„komponentoVardas“,{turinys}, pasirinkimai] yra pagrindinis sakinys, naudojamas grafinės vartotojo sąsajos konstravimui. Komponento turinys gali apimti savybių nustatymus, pavyzdžiui, tekstą, rodomą ant komponento. Turinyje taip pat gali būti kiti komponentai ir reakcijos į įvykius kodai [8]. Grafinės vartotojo sąsajos kūrimo GUIKit pagalba kūrimo etapai: Komponentų pasirinkimas. Yra galimybė pasirinkti komponentą iš plačios komponentų kolekcijos. Taip pat galima kurti naujus komponentus. Pradinių reikšmių nustatymas. Savybės privalo turėti pradines reikšmes. Pavyzdžiui, turi būti nustatytos tokios komponento pradinės savybės kaip tekstas, matomas ant komponento. Komponentų išdėstymas. Turi būti suprojektuotas grafinės vartotojo sąsajos elementų išdėstymas. Automatinės elementų išdėstymo priemonės šį darbą padaro gana lengvą. Kodo rašymas. Kodas nusako reakciją į įvairiausius įvykius, kurie gali įvykti vartotojui naudojanti grafine aplinka. 13 3. PROJEKTINĖ DALIS 3.1. ĮRANKIŲ IR PRIEMONIŲ PASIRINKIMO ANALIZĖ Tyrimui atlikti pasirinktos šios KMS: Matlab 7, Maple 10, Mathematica 5.2. Šios sistemos pasirinktos dėl kelių priežasčių: Šios KMS populiarios Lietuvos aukštosiose mokyklose. Jos visos turi grafinės vartotojo sąsajos kūrimo galimybes. Šios KMS turi vidines aukšto lygio programavimo kalbas. Šios KMS turi ne tik aukšto lygio matematinį aparatą, bet ir plačias programavimo bei komponentinio programavimo galimybes. O šiuos du dalykus ypač patogu suderinti. Tam, kad galima būtų palyginti KMS ir UPK programų grafinės vartotojo sąsajos galimybes, parinkta sistema C++ Builder 6. Pasirinkimo priežastys: C++ Builder sistema plačiai naudojama Lietuvos aukštosiose mokyklose. Taikomųjų programų kūrimas šioje sistemoje paremtas grafinės vartotojo sąsajos kūrimu. C++ Builder sistemoje galima realizuoti tiek funkcinę-procedūrinę, tiek ir objektinę programavimo paradigmas. Šia sistema galima sukurti įvairaus lygio ir paskirties programas: tiek mėgėjiškas, tiek profesionalias. 3.2. DARBO VYKDYMO PLANAS 1. Išanalizuoti atskirai kiekvieną KMS ir išsiaiškinti grafinės vartotojo sąsajos kūrimo galimybes. 2. Įsisavinti Matlab, Maple, Mathematica sistemų programavimo konstrukcijas, žinias, kurios bus reikalingos analizei atlikti. 3. Sukurti programas kiekvienoje KMS ir jas palyginti. 4. Išanalizuoti sudėtingesnes grafinės vartotojo sąsajos kūrimo galimybes kiekvienoje KMS. 14 5. Sukurti programų, realizuojančių klasikinius programavimo uždavinius: panaudoti masyvus, skaitymą iš bylos, įrašus. 6. Sukurti programų, naudojančių įvairesnius grafinės sąsajos elementus, tokius kaip meniu. 7. Išanalizuoti visų KMS grafinės vartotojo sąsajos kūrimo ypatumus jau sukurtose programose. 8. Sukurti tas pačias programas su C++ Buider programa. 9. Išanalizuoti programų, sukurtų su KMS, ir programų, sukurtų su C++ Builder sistema panašumus ir skirtumus. Taip pat kūrimo eigos ypatumus. 10. Sukurti programų, kurių C++ Builder sistemoje vargu, ar pavyktų sukurti. 11. Aprašyti atliktą darbą ir padaryti reikšmingas išvadas. 3.3. PRADINIS PROJEKTO APRAŠYMAS Tyrimas susideda iš šių etapų: 1. Grafinės vartotojo sąsajos palyginimui, parinkti keturi konkretūs uždaviniai, išspręsti sistemose Matlab 7, Maple 10, Mathematica 5.2 ir C++ Builder 6. 2. Atliekama konkrečių programų grafinės vartotojo sąsajos analizė tokiais aspektais: a) Užduoties analizė. b) Programos formos schema. c) Komponentų paskirtis. d) Savybių lange keičiamos komponentų savybių reikšmės. e) Įvykiai, į kuriuos reaguoja programos komponentai. f) Programos tekstai. g) Programos darbo langas. h) Kodo kūrimo ypatumai. i) Pastebėjimai. 3. Atliekama pagrindinių komponentų palečių analizė. 4. Analizuojami KMS programų grafinės vartotojo sąsajos panašumai ir skirtumai. 5. Analizuojami KMS ir C++ Builder programų grafinės vartotojo sąsajos panašumai ir skirtumai. 15 4. DARBO EIGOS APRAŠYMAS 4.1. DARBŲ EIGOS GRAFAS Laikas Atlikti darbai Susitikimai su vadove I semestras Įsisavintos kiekvienos KMS programavimo konstrukcijos. Išsiaiškintos kiekvienos KMS grafinės vartotojo sąsajos kūrimo bendriausios galimybės. Sukurtos programos „Skaičiuoklis“ visose KMS ir C++ Builder programose. 4 susitikimai II semestras Išsamiai išnagrinėtos grafinės vartotojo sąsajos kūrimo galimybės sistemoje Matlab. Sukurtos programos „Laipsnis“ ir „Vienmatis masyvas“, kurias vėliau nuspręsta į darbą nebedėti. 4 susitikimai III semestras Išsamiai išnagrinėtos grafinės vartotojo sąsajos kūrimo galimybės sistemose Maple ir Mathematica. Sukurta programa „Studentai“, naudojanti įrašo duomenų tipą sistemoje Matlab. Sudaryta pagrindinių komponentų lentelė. 4 susitikimai IV semestras Sukurtos programos „Dvimatis masyvas“ visose sistemose. KMS grafinės vartoto sąsajos kūrimo galimybės palyginamos tarpusavyje ir su programos C++ Builder galimybėmis. Sukuriamos programos „Diferencijavimas - Integravimas“ nagrinėjamose KMS. Per visus semestrus atliktas darbas sudedamas į vieną ir pridedami nauji pastebėjimai, aprašomi darbo rezultatai. 4 susitikimai 16 4.2. KONKREČIŲ PROGRAMŲ GRAFINĖS VARTOTOJO SĄSAJOS KŪRIMO PROCESO KMS PALYGINIMAS 1 užduotis. Sukurti programą, atliekančią paprasto skaičiuoklio funkcijas, t.y. jos priemonėmis galima atlikti dviejų klaviatūra įvedamų skaičių sudėtį, atimtį, daugybą ir dalybą. Užduoties analizė. Pradiniai duomenys – du realieji skaičiai. Veiksmams atlikti sistemose Matlab, Mathematica ir C++ Builder sukurti keturi metodai, atliekantys aritmetinius veiksmus. Sistemoje Maple kiekvieno mygtuko paspaudimui išrenkama OnClick savybė ir užpildoma Evaluate Expression kortelė. Programos formos schema pateikta 4.1 paveiksle. 4.1 pav. Programos „Skaičiuoklis“ formos schema 4.1 lentelė Komponentų paskirtis Vardas Paskirtis EditText1, EditText2 Duomenų įvedimo langelis Button1 – Button4 Mygtukai aritmetiniams veiksmams (sudėčiai, atimčiai, daugybai, dalybai) atlikti StaticText1, StaticText3 Programos paaiškinimų langelis StaticText 2 Ženklo išvedimo langelis StaticText 4 Rezultato langelis EditText1 StaticText2 EditText2 Button1 Button2 Button3 Button4 StaticText1 StaticText3 StaticText 4 17 4.2 lentelė Savybių lange keičiamos komponentų savybių reikšmės Vardas Keičiama savybė Reikšmė EditText1 – 2 String 12, 5 Button1 String + Button2 String - Button3 String * Button4 String / StaticText 1 String Įveskite skaičius ir paspauskite reikiamą mygtuką StaticText 2 String ? StaticText 3 String Rezultatas = StaticText 4 String 4.3 lentelė Įvykiai, į kuriuos reaguoja programos komponentai Komponentas Įvykis Vykdomas metodas Button1 – Button4 Callback pushbutton1_Callback – pushbutton4_Callback Programų tekstai. Programų tekstai pateikti 2 priede. Programų darbo langai. Sistemose Matlab 7, Maple 10, Mathematica 5.2 ir C++ Builder 6 sukurtų programų, atliekančių skaičiuoklių funkciją, darbo langai parodyti 4.2 a, b, c paveiksluose. a) 18 b) c) d) 4.2 pav. Skaičiuoklis, sukurtas sistemomis Matlab, Maple, Mathematica, C++ Builder Kodo kūrimo ypatumai. Vienas iš pagrindinių ir dažnai naudojamų programų komponentų yra redagavimo laukelis, skirtas duomenims iš vartotojo gauti, taip pat teksto laukelis, skirtas rezultatams išvesti. 4.4 lentelėje pateiktos komandos, paimančios duomenis iš redagavimo laukelių ir įrašančios rezultatus į tekstinius laukelius. 19 4.4 lentelė Komandų užrašymas sistemos kalba Programa Duomenų įvedimas Rezultatų išvedimas Matlab 7 x = str2double(get(handles.edit1,'string')); set(handles.text4, 'String', ats); Maple 10 Įvedamoms reikšmėms nuskaityti specialaus skakinio nėra. Mathematica 5.2 x=ToExpression[PropertyValue[{"laukas1", "text"}]]; SetPropertyValue[{"etikete3","text"}, ToString[z, InputForm]]; Patebėjimai. Iš 4.4 lentelės matyti, kad Matlab ir Mathematica sistemose duomenų įvedimo ir rezultatų išvedimo būdai panašūs. Iš duomenų laukelio paimtos reikšmės formatą reikia transformuoti į realų skaičių (sistemoje Matlab) ar išraišką (sistemoje Mathematica) tam, kad būtų galima atlikti aritmetinius veiksmus su duomenimis. Išvedant rezultatus į tekstinį laukelį, būtina nurodyti komponento, į kurį išvedami rezultatai, savybę: sistemoje Matlab – String, sistemoje Maple – value, sistemoje Mathematica – text. Matlab sistemoje programos kodas rašomas *.m byloje. Mathematica sistemoje kodas rašomas sistemos darbalaukyje. Sistemoje Maple rezultatų išvedimas į tekstinį laukelį labai skiriasi. Maple sistemoje formuojant reakciją į mygtuko paspaudimą, užpildoma Evaluate Expression kortelė – programos kodo rašyti nereikia. 2 užduotis. Tekstiniame duomenų faile duotas realiųjų skaičių dvimatis masyvas. Sukurti programą, kuri rastų didžiausią ir mažiausią masyvo elementus bei masyvo elementų vidurkį. 20 Užduoties analizė. Šio uždavinio duomenys bus skaitomi iš tekstinio bylos dv_mas.txt. Pirmoje šios bylos eilutėje turi būti užrašytas eilučių skaičius n, antroje eilutėje – stulpelių skaičius m. Tolesnėse bylos eilutėse surašyti realūs skaičiai, atskirti tarpais. Duomenų bylos pavyzdys: 5 4 14.2 5.2 8.5 4.2 7.3 12.0 4.3 16.7 4.0 1.1 14.4 25.0 45.1 2.2 8.4 4.9 5.1 23.0 7.3 15.1 4.3 pav. Duomenų bylos sistemoje Maple pavyzdys. Programa turės atlikti 5 skirtingus metodus: a) nuskaityti duomenis iš bylos, b) rasti dvimačio masyvo didžiausią elementą, c) rasti dvimačio masyvo mažiausią elementą, d) rasti masyvo elementų vidurkį, e) baigti darbą. Sudarant programas, kuriose atliekamų veiksmų skaičius didesnis, joms valdyti geriausiai parengti meniu. Bus naudojamas horizontalusis meniu, esantis programos lango viršuje. Programos meniu schema pateikta 4.4 paveiksle. 4.4 pav. Programos „Dvimatis masyvas“ meniu schema. 4.5 lentelė Failas Skaityti Rasti didžiausią Rasti vidurkį Rasti mažiausiąBaigti Veiksmai 21 Komponentų paskirtis Vardas Paskirtis StaticText1 Rezultatų langelis StaticText2 Paaiškinimui išvesti StaticText3 Masyvo elementams išvesti 4.6 lentelė Savybių lange keičiamos komponentų savybių reikšmės Vardas Keičiama savybė Reikšmė StaticText1 String StaticText2 String Pasirinkite veiksmus iš meniu. StaticText3 String 4.7 lentelė Įvykiai, į kuriuos reaguoja programos komponentai Meniu punktas Įvykis Vykdomas metodas Skaityti Callback menu_failas_skaityti_Callback Baigti Callback menu_failas_baigti_Callback Rasti didžiausią Callback menu_veiksmai_didziausias_Callback Rasti mažiausią Callback menu_veiksmai_maziausias_Callback Rasti vidurkį Callback menu_veiksmai_vidurkis_Callback Programų tekstai pateikti 2 priede. Programų darbo langai. 22 a) b) c) 23 d) 4.5 pav. Programų „Dvimatis masyvas“ darbo langai, sukurti sistemose a) Matlab, b) Maple, c) Mathematica ir d) C++ Builder Kodo kūrimo ypatumai. Sistemoje Matlab 7 yra patogus ir greitas būdas masyvo didžiausiam, mažiausiam elementams rasti bei vidurkiams apskaičiuoti – standartinių funkcijų naudojimas (min, max, average). Komanda užrašoma did = max(max(A)) – didžiausias elementas randamas kiekviename stulpelyje, o tada iš gautų reikšmių vėl randama didžiausia. Sistemose Maple 10 ir Mathematica 5.2 rezultatus galima gauti tik klasikiniu būdu – užrašant algoritmą su žinomo kartojimų skaičiaus ciklu – panašiai kaip ir sistemoje C++ Builder 6. Sistema Mathematica apskaičiuotą vidurkį išveda trumpenos pavidalu. Todėl naudojama funkcija N[vid]. Pastebėjimai. Iš pateiktų programų galima padaryti išvadą, kad klasikinius programavimo uždavinius su masyvais galima realizuoti KMS. Meniu išvaizdos grafinė vartotojo sąsaja gali būti realizuota taip pat kiekvienoje KMS. Sistemų meniu kūrimo ypatumai pateikti 4.8 lentelėje. Žinoma, sąsajos išvaizda kiekvienoje sistemoje šiek tiek skiriasi. Sistemoje Matlab 7 galima sukurti grafinę vartotojo sąsają, panašiausią į sistemos C++ Bulider 6 sistemoje sukurtą. Sistemose Maple 10 ir Mathematica 5.2 sukurtos programos sąsajos vaizdas gan panašus. Skirtumus tarp sistemų programų grafinės vartotojo sąsajos lemia komponentų palečių skirtumai (C++ Builder sistemoje komponentų 24 paletės kur kas turtingesnės nei KMS). Visose nagrinėjamose KMS nėra StringGrid komponento, naudojamo dvimačiam masyvui išvesti. 4.8 lentelė Meniu kūrimo ypatumai KMS Sistema Matlab 7 Maple 10 Mathematica 5.2 Meniu kūrimo ypatumai Meniu sukurtas, naudojantis įrankiu Tools->Menu Editor Meniu sukurtas, meniu elementus aprašant sistemos Maple 10 programavimo kalbos kodu. Meniu sukurtas, meniu elementus aprašant sistemos Mathematica 5.2 programavimo kalbos kodu. 3 uždavinys. Duota funkcija f(x). Parašyti programą, kuri apskaičiuotų duotos funkcijos išvestinę ir neapibrėžtinį integralą, nubrėžtų duotos funkcijos ir rezultatų grafikus. Užduoties analizė. Grafinės vartotojo sąsajos kūrimo tyrimams pratęsti pasirenkamas pavyzdys, reikalaujantis analizinių skaičiavimų, grafikų braižymo, veiksmo indikatoriaus komponento panaudojimo. Tokį uždavinį suprogramuoti naudojantis kuria nors universalia programavimo kalba būtų žymiai sunkiau, o imant sunkesnius funkcijų atvejus praktiškai neįmanoma. Funkcijai ir kintamajam, pagal kurį reikės diferencijuoti/integruoti, įvesti bus panaudoti teksto eilutės (redagavimo) komponentai. Programa kuriama taip, kad vartotojas pats galėtų pasirinkti vieną iš dviejų galimų veiksmų: diferencijuoti ar integruoti. Toliau vartotojas gali pasirinkti: brėžti įvestos funkcijos grafiką, diferencijuotos/integruotos funkcijos grafiką ar abu grafikus iš karto. Šiam pasirinkimui realizuoti labai gerai tinka veiksmo indikatoriaus komponentas (CheckBox). Grafiko abscisių ašies viršutinę ribą gali koreguoti slankiklio komponentas (Slider). Programos formos schema 25 4.6 pav. Programos „Diferencijavimas-Integravimas“ formos schema. ButtonGroup2 CheckBox1 CheckBox2 ButtonGroup1 RadioButton1 RadioButton2 Panel1 StaticText1 EditText1 StaticText2 EditText2 Slider1 Button1 Button2 StaticText3 EditText3 Axes1 26 4.9 lentelė Komponentų paskirtis Vardas Paskirtis ButtonGroup1, ButtonGroup2, Panel1 Panašiems užrašams aprėminti. RadioButton1 Diferencijavimo operacijai pažymėti. RadioButton2 Integravimo operacijai pažymėti. StaticText1, StaticText2, StaticText3 Programos paaiškinimų langeliai. EditText1 Funkcijai įvesti. EditText2 Kintamajam, pagal kurį bus diferencijuojama/integruojama įvesti. CheckBox1 Funkcijos grafikui pažymėti. CheckBox2 Diferencijuotos/integruotos funkcijos grafikui pažymėti. EditText3 Rezultatui išvesti Axes1 Grafikui parodyti. 4.10 lentelė Savybių lange keičiamos komponentų savybių reikšmės Vardas Keičiama savybė Reikšmė ButtonGroup1 – 2 Title Pasirinkite RadioButton1 String Diferencijuoti RadioButton2 String integruoti Panel1 Title Iveskite StaticText1 String Iveskite funkciją StaticText2 String diferencijuoti pagal kintamąjį StaticText3 String Rezultatas: EditText1 String x^5 EditText2 String x Button1 String Veiksmai Button2 String Baigti EditText3 String 27 4.11 lentelė Įvykiai, į kuriuos reaguoja programos komponentai Komponentas Įvykis Vykdomas metodas RadioButton1 – RadioButton2 Callback radiobutton1_Callback – radiobutton2_Callback CheckBox1 – CheckBox2 Callback checkbox1_Callback – checkbox2_Callback Slider1 Callback slider1_Callback Button1 – Button2 Callback pushbutton1_Callback – pushbutton2_Callback Programų tekstai pateikti 2 priede. Programų darbo langai. 28 a) 29 b) 30 c) 4.7 pav. Uždavinys „Diferencijavimas-Integravimas“, sukurtas sistemose a) Matlab 7, b) Maple 10, c) Mathematica 5.2 Kodo kūrimo ypatumai. Sistemoje Matlab 7, priešingai nei kitose nagrinėjamose sistemose, prieš diferencijuojant/integruojant funkciją, reikia aprašyti kintamąjį, pagal kurį diferencijuojama/integruojama, kaip simbolinį. Tai atliekama komanda k = sym(kint). Matlab 7 sistemoje šiam uždaviniui spręsti labai tiko sąlygos sakinys su elseif ir else šakomis pasirinkimams iš veiksmo indikatoriaus komponentų nustatyti. 31 Sistemoje Maple 10 specifiškai paimama reikšmė iš veiksmo indikatoriaus komponento: pas1:=Maplets:-Tools:-Get('ChB1'); Pastebėjimai. Iš 4.7, 4.8, 4.9 paveikslėlių matyti, kad panašią grafinę vartotojo sąsają galima sukurti su visomis kompiuterinėmis matematikos sistemomis. Programa sistemoje Matlab 7 buvo sukurta vaizdžiuoju būdu sudedant komponentus ir programuojant tik reakciją į įvykius. Sistemose Maple 10 ir Mathematica 5.2 sąsajos sukurtos aprašant programavimo kalbomis ir pačius komponentus, ir reakciją į įvykius. 4 uždavinys. Tekstiniame duomenų faile duoti tokie duomenys: vardas, pavardė, pažymiai. Apskaičiuojamas kiekvieno studento vidurkis. Įrašų masyvas surikiuojamas ir rezultatai išvedami į tekstinį failą. Užduoties analizė. Šio uždavinio duomenys bus skaitomi iš tekstinės bylos. Duomenys byloje surašyti tokia tvarka: vardas (9 pozicijos), pavardė (15 pozicijų), pažymiai (natūralūs skaičiai), atskirti bent vienu tarpo simboliu. Duomenų bylos pavyzdys: Petras Balcytis 9 10 8 9 Jonas Mileris 5 7 6 4 Maryte Dauguvietyte 8 7 9 7 Ugne Silkaityte 8 10 9 8 4.8 pav. Duomenų bylos sistemoje Matlab pavyzdys. Programa turės atlikti 5 skirtingus metodus: a) nuskaityti duomenis iš bylos, b) rasti pažymių vidurkį, c) surikiuoti įrašų masyvą mažėjimo tvarka, d) atspausdinti rezultatus į tekstinę bylą, e) baigti darbą. Bus naudojamas horizontalusis meniu, esantis programos lango viršuje. Programos meniu schema pateikta 4.9 paveiksle. 32 4.9 pav. Programos „Studentai“ meniu schema. 4.12 lentelė Komponentų paskirtis Vardas Paskirtis StaticText1 Paaiškinimų langelis StaticText2 Įrašų masyvui išvesti 4.13 lentelė Savybių lange keičiamos komponentų savybių reikšmės Vardas Keičiama savybė Reikšmė StaticText1 String Pasirinkite veiksmus iš meniu. StaticText2 String 4.14 lentelė Įvykiai, į kuriuos reaguoja programos komponentai Meniu punktas Įvykis Vykdomas metodas Skaityti Callback menu_failas_skaityti_Callback Baigti Callback menu_failas_baigti_Callback Rikiuoti pagal vidurkį Callback menu_veiksmai_surikiuoti_Callback Spausdinti Callback menu_veiksmai_spausdinti_Callback Programų tekstai pateikti 2 priede. Programų darbo langai. Skaityti Baigti Byla Veiksmai Surikiuoti pagal vidurkį Spausdinti 33 a) b) 4.10 pav. Programos „Studentai“ darbo langai, sukurti sistemose a) Matlab 7 ir b) C++ Builder 6 34 Kodo kūrimo ypatumai. Sistemoje Matlab 7 programos, atliekančios įrašų masyvo nuskaitymą iš bylos turi panašumų su analogiškomis sistemos C++ Builder 6 programomis. Įdomesnis nuskaitymo sakinys, kuriame reikia suskaičiuoti, kiek bus to paties tipo elementų: [A(n).vard,count] = fscanf(FD,'%9s',1); Įrašų masyvo išvedimui į komponentą, naudojama funkcija strcat, sujungianti įrašo laukus į vieną eilutę: strcat(A(i).pav,' ', A(i).vard,' ', num2str(A(i).vid)). Pastebėjimai. Sistemose Mathematica 5.2 ir Maple 10 yra galimybė nuskaityti duomenis iš bylos į įrašų masyvus, tačiau kol kas nėra galimybės atlikti veiksmus su įrašo laukais. 4.3. KMS PROGRAMŲ GRAFINĖS VARTOTOJO SĄSAJOS KŪRIMO GALIMYBIŲ PALYGINIMAS Iš pateiktų programų grafinės vartotojos sąsajos pavyzdžių, galima suformuluoti tokius KMS kūrimo galimybių skirtumus: 1. Skiriasi grafinės vartotojo sąsajos kūrimo procesas. Sistemose Matlab 7 ir Maple 10 programa konstruojama iš vaizdinių komponentų, kurie išrenkami iš komponentų palečių ir pele įkeliami į sąsajos šabloną. Sistemoje Mathematica 5.2 tokios galimybės dar nėra. Čia grafinė vartoto sąsaja kuriama sistemos vidine programavimo kalba aprašant komponentus. Aukštesnio lygio elementas gali turėti vieną ar kelis žemesnio lygio elementus [2]. 2. Lyginant sąsajos kūrimo procesą vaizdžiuoju būdu sistemose Matlab 7 ir Maple 10, pastarojoje sistemoje kol kas neįmanoma sukurti sudėtingesnių programų, nes nėra galimybės naudoti procedūras. Todėl dauguma šio darbo programų sukurta aprašant elementus sistemos vidine programavimo kalba. 3. Skirtingas sukuriamų bylų skaičius ir programų vykdymo galimybės. Šios ypatybės pateiktos 4.15 lentelėje. 35 4.15 lentelė Programų saugojimas ir vykdymas Matlab 7 Maple 10 Mathematica 5.2 Kūrimas rašant kodą Programos tekstas rašomas sistemos Matlab komandų lange arba m- faile. Programos tekstas rašomas sistemos Maple darbalaukyje arba komandų eilutėje. Sukurta programa išsaugoma byloje su prievardžiu mw. Programos kodas rašomas sistemos Mathematica darbalaukyje ir išsaugomas byloje su prievardžiu nb. „Vaizdusis“ būdas Programos tekstas rašomas byloje su prievardžiu m. Grafinis programos vaizdas išsaugomas byloje su prievardžiu fig. Sukurta programa paleidžiama iš grafinės vartotojo sąsajos kūrimo terpės GUIDE. Programos grafinis vaizdas, komponentų savybės ir atliekami veiksmai išsaugomi byloje su prievardžiu maplet. Sukurtą programą galima tiesiogiai vykdyti, nepaleidus Maple sistemos. - 4. Skiriasi programos kodo apimtis. Programos „Skaičiuoklis“ didžiausias simbolių kiekis yra sistemos Matlab 7 m faile, tačiau kai kurios kodo eilutės (pvz., metodų aprašai) yra sugeneruotos pačios sistemos – programuojama tik reakcija į įvykius. Sistemoje Maple 10 programa sukurta naudojant Maplet Builder paketą, todėl programuotojui kodo rašyti nereikia . Reakcija į įvykius aprašoma užpildžius savybių nustatymo korteles (pvz., Evaluate Expression kortelę kuri pateikta 4.1. lentelėje). Programose „Dvimatis masyvas“ bei „Diferencijavimas-Integravimas“ didžiausias simbolių kiekis yra sistemos Mathematica 5.2 programose. Lyginant visų trijų programų simbolių kiekį, galima padaryti išvadą, kad sistemoje Maple 10 programos kodo apimtis yra gerokai mažesnė lyginant su kitomis KMS. Sukurtų programų simbolių kiekių palyginimas pateiktas 4.11, 4.12, 4.13 paveiksluose (čia lyginamas sistemos Matlab 7 bylos su prievardžiu m , sistemos Maple 10 bylos su prievardžiu mw, sistemos Mathematica 5.2 bylos su prievardžiu nb simbolių skaičius). 36 Programos "Skaičiuoklis" kodo simbolių kiekis 1883 0 1634 0 500 1000 1500 2000 Matlab 7 Maple 10 Mathematica 5.2 Sistema K od o si m bo lių k ie ki s Matlab 7 Maple 10 Mathematica 5.2 4.11 pav. Programos „Skaičiuoklis“ kodo simbolių kiekis Programos "Dvimatis masyvas" kodo simbolių kiekis 1217 1771 1681 0 500 1000 1500 2000 Matlab 7 Maple 10 Mathematica 5.2 Sistema K od o si m bo lių k ie ki s Matlab 7 Maple 10 Mathematica 5.2 4.12 pav. Programos „Dvimatis masyvas“ kodo simbolių kiekis 37 Programos "Diferencijavimas-Integravimas" kodo simbolių kiekis 3219 1614 3351 0 1000 2000 3000 4000 Matlab 7 Maple 10 Mathematica 5.2 Sistemos K od o si m bo lių k ie ki s Matlab 7 Maple 10 Mathematica 5.2 4.13 pav. Programoje „Diferencijavimas-Integravimas“ kodo simbolių kiekis KMS grafinės vartotojo sąsajos kūrimo galimybių panašumai: 1. Yra galimybė kurti grafinę vartotojo sąsają kiekvienoje KMS [2]. 2. Programos grafinės vartotojo sąsajos kūrimui vaizdžiuoju būdu skirtos terpės, panašios savo įrankiais, priemonėmis ir galimybėmis. Šių terpių sąsaja su sistemomis Matlab 7 ir Maple 10 pavaizduota 4.14 paveiksle. 4.14 pav. Grafinės vartotojo sąsajos kūrimo terpės ryšys su sistema. Matlab 7 sistema GUIDE terpė Maple 10 sistema Maplet Builder terpė 38 3. Sąsajai kurti naudojami panašūs komponentai. Netgi kai kurių elementų pavadinimai kiekvienoje KMS sutampa, pvz., ListBox, RadioButton, CheckBox [2]. Išsamus komponentų aprašymas pateiktas lentelėje 1 priede. 4. Kiekvienas elementas charakterizuojamas savybėmis, metodais, įvykiais [2]. 5. Sistemose Mathematica 5.2 ir Maple 10 panašus komponentus aprašančio kodo kūrimo principas: aukštesnio lygio komponentas gali turėti kelis žemesnio lygio komponentus – atvirkščias teiginys nėra teisingas [2]. 6. Kiekvienoje KMS galima sukurti panašios išvaizdos grafinę vartotojo sąsają (4.8, 4.9, 4.10 pav.) [2]. 4.4. KMS IR C++ BUILDER PROGRAMŲ GRAFINĖS VARTOTOJO SĄSAJOS KŪRIMO GALIMYBIŲ PALYGINIMAS Kiekvienoje sistemoje grafinės vartotojo sąsajos kūrimas turi savų ypatybių ir niuansų. Nors C++ Builder sistema savo paskirtimi labai skiriasi nuo KMS, tačiau šias sistemas vienija bendras bruožas – galimybė kurti patogią ir patrauklią programos grafinę vartotojo sąsają. Programų grafinės vartotojo sąsajos kūrimo galimybių nagrinėjimas KMS – daug laiko sąnaudų reikalaujantis darbas. Tačiau mokančiam kurti sąsają C++ Builder sistema, mokytis kurti grafinę vartotojo sąsają KMS lyginimo metodu yra žymiai lengviau [2]. KMS ir C++ Builder grafinės vartotojo sąsajos kūrimo galimybių skirtumai: 1. Skiriasi grafinės vartotojo sąsajos kūrimo procesu [2]. Sistemose C++ Builder 6, Matlab 7, Maple 10 sąsaja konstruojama vaizdžiuoju būdu – pele tempiant komponentus į programos lango šabloną ir programuojant tik reakciją į įvykius (komponentų savybės nustatomos specialiose kortelėse). Sistemoje Mathematica 5.2 kol kas grafinė vartotojo sąsaja konstruojama aprašant ir komponentus, ir metodus. 2. Sistemose C++ Buider 6 ir Maple 10 skiriasi programų kūrimo būdas. C++ Builder 6 sistemoje grafinis vaizdas išsaugomas byloje su prievardžiu .dfm [12], o pagrindinis programos tekstas saugomas byloje su prievardžiu .cpp. Sistemoje Maple 10 atskiro failo programos kodui nėra. Reakcija į įvykius aprašoma užpildžius tam tikras korteles (pvz., Evaluate Expression kortelę – ši kortelė iškviečiama pildant komponentų savybių kortelę). Todėl kol kas aprašyti keletą veiksmų (tarkim mygtuko paspaudimą ir savybės pakeitimą) 39 nėra galimybės. Tačiau sudėtingesnes programas galima sukurti senesniuoju būdu aprašant komponentus ir įvykius byloje su prievardžiu .mw. 3. Sistema C++ Builder 6 sukurtą programą galima paleisti įvykdžius bylą su prievardžiu .exe – nebūtina paleisti ar turėti kompiuteryje C++ Builder 6 sistemą. Sistema Maple 10 sukurta programa gali būti paleista įvykdžius bylą su prievardžiu .maplet – pati sistema Maple 10 nėra reikalinga. Sistema Mathematica 5.2 sukurtą programą galima paleisti tik įjungus sistemą Mahematica 5.2 ir tik iš jos pagrindinio darbalaukio. Sistemos Matlab 7 programai taip pat reikia Matlab 7 terpės. 4. Vartoja skirtingas programavimo kalbas. C++ Builder sistema vartoja universalią objektinio programavimo kalbą C++, o KMS – specializuotas vidines procedūrinio programavimo kalbas, kurių sintaksė artima Pascal ir C kalboms[2]. 5. Tos pačios programos grafinės vartoto sąsajos vaizdo skirtumus lemia nevienodas palečių kiekis ir juose esančių komponentų skaičius (4.16 lentelė ir 1 priede esanti lentelė). Palečių ir komponentų skaičiaus skirtumai pavaizduoti 4.15 ir 4.16 paveiksluose. 4.16 lentelė Palečių skirtumai Sistema Paletės Matlab 7 Viena pagrindinė komponentų paletė – 13 komponentų. Maple 10 Paletės: Body (15 komponentų), Dialog (7), Menu (7), Toolbar (3), Other (7), Layout (6), Command (6). Iš viso 51 komponentas. Mathematica 5.2 Paletės nėra. C++ Builder 6 Paletės: Standard (16 komponentų), Additional (15), Win32 (18), System (8), Data Access (8), Data Controls (15), InterBase (11), Internet (8), FastNet (18), QReport (23), Dialogs (10), Win 3.1 (11), Samples (10), ActiveX (4), Servers (47). Iš viso 222 komponentai. 40 1 7 5 15 0 2 4 6 8 10 12 14 16 Pa le či ų sk ai či us Matlab 7 Maple 10 Mathematica 5.2 C++ Builder 6 Sistema Sistemų palečių skaičius Matlab 7 Maple 10 Mathematica 5.2 C++ Builder 6 4.15 pav. Sistemų palečių skaičius 13 51 31 222 0 50 100 150 200 250 K om po ne nt ų sk ai či us Matlab 7 Maple 10 Mathematica 5.2 C++ Builder 6 Sistema Sistemų paletėse esančių vaizdinių komponentų skaičius Matlab 7 Maple 10 Mathematica 5.2 C++ Builder 6 4.16 pav. Sistemų paletėse esančių vaizdinių komponentų skaičius 41 5. IŠVADOS 1. Tos pačios programos grafinis vaizdas, sukurtas nagrinėjamose KMS, gali būti labai panašus, tačiau gali skirtis dėl sistemų palečių bei juose esančių komponentų neatitikimo. 2. Visomis nagrinėtomis KMS galima realizuoti šiuos uždavinius: skaitymą iš tekstinės bylos, įvairius veiksmus su vienmačio ir dvimačio masyvo elementais, skaitymą iš bylos į įrašų masyvą, tačiau atlikti veiksmus su įrašų masyvo laukais kol kas įmanoma tik Matlab 7 sistemoje – sistemose Maple 10 ir Mathematica 5.2 tokios galimybės kol kas nėra. 3. Šiuo metu grafinę vartotojo sąsają lengviausiai kurti Matlab 7 sistemoje lyginant su kitomis nagrinėjamomis sistemomis, nes a) yra galimybė grafinę vartotojo sasają kurti vaizdžiuoju būdu, todėl nereikia aprašinėti komponentų kaip sistemoje Mathematica 5.2; b) programų kūrimo būdas sistemose Matlab 7 ir C++ Builder 6 panašiausias lyginant su kitomis sistemomis; c) kuriant vaizdžiuoju būdu Matlab 7 sistemoje galima sukurti sudėtingesnių programų nei Maple 10 sistemoje (pastarojoje sistemoje kol kas nėra galimybės panaudoti procedūrų). 4. KMS tiktų ne informatikos specialybės studentams programavimui mokytis, nes jose yra grafinės sąsajos kūrimo galimybės, visos programavimo konstrukcijos bei matematinis aparatas. 42 6. LITERATŪRA 1. Turskienė S. Kompiuterinių matematikos sistemų programavimo galimybės. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2004.- 134 p. 2. Turskienė S. Kompiuterinių matematikos sistemų programų grafinės vartotojo sąsajos kūrimo galimybių lyginamoji analizė. Informacijos mokslai, t. 34, 2005.- 335-339 p. 3. Turskienė S. Kompiuterinių matematikos sistemų programavimo kalbų lyginamoji analizė. Lietuvos matematikos rinkinys, t. 44, spec. nr., 2004.- 377-382 p. 4. http://www.mathworks.com/access/helpdesk/help/techdoc/creating_guis/creating_guis.html [žiūrėta 2004-11-04] 5. http://www.mathworks.com/access/helpdesk/help/techdoc/matlab_prog/bqjgwp9.html [žiūrėta 2005-02-10] 6. http://www.maplesoft.com/demo/recorded-seminars.aspx [žiūrėta 2005-11-04] 7. http://www.maplesoft.com/products/maple/touchmath.aspx# [žiūrėta 2006-01-15] 8. http://documents.wolfram.com/mathematica/Add-onsLinks/GUIKit/ [žiūrėta 2005-11-23] 9. http://documents.wolfram.com/pdf/AddendumV51.pdf [žiūrėta 2006-02-18] 10. Blonskis J., Vidžiūnas A.. ir kt. Delphi 5 programavimo pavyzdžiai. Kaunas: Smaltijos leidykla, 2000.- 188 p. 11. Blonskis J., Bukšnaitis V. ir kt. Programavimo C++ Builder pavyzdžiai. Kaunas: Smaltijos leidykla, 2004.- 362 p. 12. Adomavičius J., Dulinskienė T. Informatika 2. Uždavinių paruošimas sprendimui Matlab ir Mathcad aplinkose. Kaunas: Technologija, 2003.- 94 p. 43 7. SUMMARY The Analysis of Creative Opportunities of Graphical User Interface Software of Computer Mathematics Systems This paper is an analysis of creative opportunities of graphical user interface software of computer mathematics systems. There were two computer mathematics systems chosen: Matlab 7, Maple 10 and Mathematica 5.2 for this work. In order to compare the creative opportunities of graphical user interface software in computer mathematics systems and universal programming languages, C++ Builder 6 system was chosen. In line, there were four application programs groups created in mathematics systems and in C++ Builder system. The process of creating these programs, the peculiarities of the codes and the final result were compared. To sum up, computer mathematics systems may be used for creating application programs. Classical programming tasks may be implemented in these programs. Moreover, computer mathematics systems used for creating software cannot be changed by any other program that needs classical programming constructions, analytic computations and creating of graphical user interface. 44 ANOTACIJA Šis darbas analizuoja kompiuterinių matematikos sistemų (KMS) programų grafinės vartotojo sąsajos kūrimo galimybes. Tyrimui pasirinktos šios KMS: Matlab 7, Maple 10, Mathematica 5.2. Programų grafinės vartoto sąsajos kūrimo galimybėms KMS ir universaliose programavimo sistemose palyginti, pasirinkta C++ Builder 6 sistema. Tyrimui atlikti sukurtos keturios taikomųjų programų grupės kompiuterinėse matematikos sistemose ir C++ Builder 6 sistemoje, palygintas kūrimo procesas, kodo ypatumai ir gautas rezultatas. Iš atlikto darbo galima daryti išvadą, kad KMS gali būti panaudotos taikomosioms programoms kurti. Jose gali būti realizuojami klasikiniai programavimo uždaviniai. KMS yra nepakeičiamos sprendžiant uždavinius, kuriose reikia programuoti, naudoti matematinį aparatą bei sukurti patrauklią grafinę vartotojo sąsają. 45 1 PRIEDAS. PAGRINDINIAI KOMPONENTAI C++ Builder 6 Maple 10 Matlab 7 Mathematica 5.2 Button – mygtuko komponentas Paskirtis – reaguoti į įvykius programos vykdymo metu. Dažniausias įvykis – mygtuko spragtelėjimas. Savybės: Caption – simbolių eilutė (tekstas), kuri matoma komponento lange; Font – komponento teksto šriftas (dydis, stilius, spalva ir kt.); Enabled – nusako, ar komponentas reaguoja į įvykius; jei jo reikšmė yra true, mygtukas reaguoja į įvykius, jei false – nematomas; Visible – nusako, ar komponentas matomas; jei reikšmė yra true – matomas, jei false – nematomas. Button – mygtuko komponentas Paskirtis – reaguoti į įvykius programos vykdymo metu. Dažniausias įvykis – mygtuko paspaudimas. Savybės: background – mygtuko spalva; caption – tekstas ar simbolis, kuris atsiranda ant mygtuko; enabled – ar mygtukas aktyvus; jei nustatyta false, tai mygtukas atrodo neryškus ir jokie veiksmai, susiję su šiuo mygtuku negali būti atlikti; font – teksto šriftas; foreground – teksto spalva; image – paveikslas, pavaizduotas ant mygtuko; on click – veiksmas, kuris yra atliekamas, kai mygtukas paspaudžiamas; reference – nuoroda į mygtuko elementą; tooltip – tekstas, atsirandantis tooltip lange; visible – ar mygtukas yra matomas vartotojui; pagal Push Button – mygtuko komponentas Paskirtis – reaguoti į įvykius programos vykdymo metu. Savybės: BackgroundColor, BeingDeleted, BusyAction, ButtonDownFcn,CData, Callback, Clipping, CreateFcn, DeleteFcn, Enable, Extent, FontAngle, FontName, FontSize, FontUnits, FontWeight, ForegroundColor, HandleVisibility, HitTest, HorizontalAlignment, Interruptible, KeyPressFcn, ListboxTop, Max, Min, Position, SelectionHighlight, SliderStep, String, Style, Tag, TooltipString, UIContextMenu, Units, UserData, Value, Visible Button – mygtuko komponentas 46 nutylėjimą reikšmė yra true. CheckBox – veiksmo indikatoriaus komponentas Paskirtis. Tai indikatorius. Su kiekvienu spragtelėjimu jo būsena keičiasi: atsiranda arba išnyksta varnelė. Komponentas naudojamas tam, kad būtų įjungtos arba išjungtos tam tikros programos savybės. Savybės: Checked – reikšmė true rodo, kad indikatorius yra pažymėtas, reikšmė false – kad nepažymėtas; Caption – išsaugo užrašą šalia indikatoriaus. CheckBox – veiksmo pasirinkimo komponentas Savybės: background – komponento spalva; caption – tekstas, kuris atsiranda ant komponento; enabled - ar mygtukas aktyvus; jei nustatyta false, tai mygtukas atrodo neryškus ir jokie veiksmai, susiję su šiuo mygtuku negali būti atlikti; font – teksto šriftas; foreground – teksto spalva; image – paveikslas ar nuoroda į paveikslą; onchange – įvykis, kuris įvyksta, kai pasirenkamas vienas iš veiksmų ; reference – nuoroda į veiksmo pasirinkimo komponentą; tooltip – tekstas, atsirandantis užėjus su pele ant komponento; value – ar veiksmo pasirinkimo komponentas yra pažymėtas; pagal nutylėjimą, reikšmė yra false; visible – ar komponentas yra matomas; pagal nutylėjimą, reikšmė yra true; CheckBox – veiksmo indikatoriaus komponentas Savybės: BackgroundColor, BeingDeleted, BusyAction, ButtonDownFcn,CData, Callback, Clipping, CreateFcn, DeleteFcn, Enable, Extent, FontAngle, FontName, FontSize, FontUnits, FontWeight, ForegroundColor, HandleVisibility, HitTest, HorizontalAlignment, Interruptible, KeyPressFcn, ListboxTop, Max, Min, Position, SelectionHighlight, SliderStep, String, Style, Tag, TooltipString, UIContextMenu, Units, UserData, Value, Visible CheckBox – veiksmo indikatoriaus komponentas 47 ComboBox – išskleidžiamojo sąrašo komponentas Paskirtis – saugoti išskleidžiamąjį sąrašą. Sąraše pele pažymėjus reikiamą eilutę, ji tampa aktyvi ir patalpinama lange. Savybės: Text – tai komponento lange matomas tekstas programos darbo pradžioje; Items – sąrašo elementai, matoti ComboBox lange; Items->Count – apibrėžia sąrašo eilučių skaičių; Items->Strings[i] – tai i-toji sąrašo eilutė ItemIndex – nusako aktyviosios eilutė, kuri matoma komponento langelyje numerį; Items->Add(E) – įtraukia į sąrašą naują eilutę E. ComboBox – išskleidžiamo sąrašo komponentas, vartotojas gali įvesti tekstą arba pasirinkti vieną įrašą iš sąrašo Savybės: background enabled font foreground halign – apibrėžia horizontalų lygiavimą komponento įrašams; height – aukštis pikseliais; pagal nutylėjimą aukštis atitinka bendrą visų įrašų aukštį; onchange reference tooltip valign – apibrėžia horizontalų lygiavimą komponento įrašams; value visible width – plotis pikseliais; pagal nutylėjimą plotis atitinka bendrą visų įrašų plotį; ComboBox – išskleidžiamo sąrašo komponentas DropDownBox – išskleidžiamo sąrašo komponentas, vartotojas gali pasirinkti vieną įrašą iš sąrašo Savybės tokios pačios kaip ir ComboBox. 48 Label – etiketės komponentas Paskirtis – parodyti įvairius užrašus formos lange. Savybės: Caption – simbolių eilutė, kuri matoma komponento lange; Font – nusako komponento šriftą; Label – etiketės komponentas Savybės: background, caption, enabled, font, foreground, halign, height, image, reference, tooltip, valign, visible, width. StaticText – teksto komponentas Savybės: BackgroundColor, BeingDeleted, BusyAction, ButtonDownFcn,CData, Callback, Clipping, CreateFcn, DeleteFcn, Enable, Extent, FontAngle, FontName, FontSize, FontUnits, FontWeight, ForegroundColor, HandleVisibility, HitTest, HorizontalAlignment, Interruptible, KeyPressFcn, ListboxTop, Max, Min, Position, SelectionHighlight, SliderStep, String, Style, Tag, TooltipString, UIContextMenu, Units, UserData, Value, Visible Label – etiketės komponentas ListBox – sąrašo komponentas Paskirtis – saugoti, rodyti ekrane sąrašo elementus. Savybės: Columns – (sąrašo elementų skaičius – 1); Items – sąrašo elementai (eilutės), matomi ListBox lange. ListBox – sąrašo komponentas, vartotojas gali pasirinkti vieną ar kelis įrašus Savybės: background, enabled, font, foreground, halign, onchange, reference, tooltip, valign, value, visible, width. ListBox – sąrašo komponentas Savybės: BackgroundColor, BeingDeleted, BusyAction, ButtonDownFcn,CData, Callback, Clipping, CreateFcn, DeleteFcn, Enable, Extent, FontAngle, FontName, FontSize, FontUnits, FontWeight, ForegroundColor, HandleVisibility, HitTest, HorizontalAlignment, Interruptible, KeyPressFcn, ListboxTop, Max, Min, Position, List – sąrašo komponentas 49 SelectionHighlight, SliderStep, String, Style, Tag, TooltipString, UIContextMenu, Units, UserData, Value, Visible MathMLEditor – MathML redaktorius leidžia įvesti ir redaguoti matematines išraiškas Savybės: background, breakwidth – plotis pikseliais; focus – jei reikšmė yra false, tai vaizdas atrodo neryškus; height; outputformat – nurodo, ar bus pateikta pilna MathML prezentacija, ar tik turinys; palette – nurodo, pagrindinis ar išplėstas savybių sąrašas bus gaunamas spragtelėjus komponento srityje; visible; width; wrapped – nurodo, ar tekstas bus perkeliamas į kitą eilutę, kai neišsiteks MathML srityje; MathMlViewer – MathML vaizdavimo komponentas leidžia rodyti vaizdą 2-D Savybės: 50 background, breakwidth, fontsize, foreground, height, reference, value, visible, width, wrapped; Chart – diagramų komponentas Paskirtis – piešti duomenų lentelių arba funkcijų diagramas ir grafikus. Reikia pasirinkti diagramos formą ir perduoti atvaizdavimui skirtus duomenis. Plotter – diagramų komponentas Savybės: background, height, reference, tooltip, value, visible, width; Axes – diagramų komponentas Savybės: ALim, ALimMode, ActivePositionProperty, AmbientLightColor, BeingDeleted, Box, BusyAction, ButtonDownFcn, CLim, CLimMode, CameraPosition, CameraPositionMode, CameraTarget, CameraTargetMode, CameraUpVector, CameraUpVectorMode, CameraViewAngle, CameraViewAngleMode, Clipping, Color, CreateFcn, CurrentPosition, DataAspectRatio, DataAspectRatioMode, DeleteFcn, DrawMode, FontAngle, FontName, FontSize, FontUnits, FontWeight, GridLineStyle, HandleVisibility, HitTest, Interruptible, Layer, LineStyleOrder, LineWidth, MinorGridLineStyle, NextPlot, OuterPosition, PlotBoxAspectRatio, PlotBoxAspectRatioMode, Position, Projection, 51 SelectionHighlight, Tag, TickDir, TickDirMode, TickLength, Tightlnset, UIContextMenu, Units, UserData, View, Visible, XAxisLocation, XColor, XDir, XGrid, XLim, XLimMode, XMinorGrid, XMinorTick, XScale, XTick, XTickLabel, XTickLabelMode, XTickMode, YAxisLocation, YColor, YDir, YGrid, YLim, YLimMode, YMinorGrid, YMinorTick, YScale, YTick, YTickLabel, YTickLabelMode, YTickMode, ZColor, ZDir, ZGrid, ZLim, ZLimMode, ZMinorGrid, ZMinorTick, ZScale, ZTick, ZTickLabel, ZTickLabelMode, ZTickMode RadioButton – alternatyvaus veiksmo indikatoriaus komponentas Paskirtis – tai indikatorius, skirtas veiksmui žymėti. Visada vartojama po kelis tokius mygtukus, kurie sudaro grupę. Pažymėti galima tik vieną iš jų. Savybės: Checked – reikšmė true rodo, kad indikatorius yra pažymėtas, reikšmė false – kad nepažymėtas; RadioButton – alternatyvaus veiksmo pasirinkimo komponentas Savybės: background, caption, enabled, font, foreground, group, image, reference, tooltip, value, visible; RadioButton – alternatyvaus veiksmo indikatorius RadioButton – alternatyvaus veiksmo indikatorius 52 Caption – išsaugo užrašą šalia indikatoriaus. ScrollBar – slankiklis Slider – slankiklis Savybės: background; enabled; filled – nurodo, ar yra rodomas komponento takelis; foreground; lower – žemiausia komponento reikšmė; pagal nutylėjimą 0; majorticks – nurodo, kas kiek brūkšnelių bus sunumeruota; minorticks – nurodo nenumeruotus brūkšnelius; onchange; orientation – nurodo, ar komponentas stovės horizontaliai, ar vertikaliai; pagal nutylėjimą – horizontaliai; reference; showlabels – nurodo, ar numeruotų brūkšnelių etiketės matysis; showticks – nurodo, ar matysis brūkšneliai; snapticks – nurodo, ar spragtelės nuspaudus ant brūkšnelio su pele; tooltip; upper – didžiausia komponento reikšmė; pagal nutylėjimą ji yra 10; value – komponeto reikšmė; pagal Slider – slankiklis Savybės: BackgroundColor, BeingDeleted, BusyAction, ButtonDownFcn,CData, Callback, Clipping, CreateFcn, DeleteFcn, Enable, Extent, FontAngle, FontName, FontSize, FontUnits, FontWeight, ForegroundColor, HandleVisibility, HitTest, HorizontalAlignment, Interruptible, KeyPressFcn, ListboxTop, Max, Min, Position, SelectionHighlight, SliderStep, String, Style, Tag, TooltipString, UIContextMenu, Units, UserData, Value, Visible Slider - slankiklis 53 nutylėjimą ji ya 0; visible; Table – lentelės komponentas Table – lentelės komponentas Savybės: background; font; foreground; height; reference; tooltip; visible; width; Table – lentelės komponentas Edit – redagavimo komponentas Paskirtis – išsaugoti tekstą, kurį vartotojas užrašo šio komponento lange. Įvedimo metu tekstas gali būti redaguojamas. Savybės: Text – simbolių eilutė (tekstas), kuri matoma komponento lange. Programos vykdymo metu įvestas ar pakeistas tekstas tampa nauja Text savybės reikšme. TextField – teksto eilutės komponentas, jį sudaro tik viena eilutė iš Text Box komponento Savybės: background; cursor; editable; enabled; focus; font; foreground; halign; onchange; popupmenu; reference; tooltip; value; visible; width; EditText – redagavimo komponentas TextField – redagavimo komponentas Memo – teksto išvedimo komponentas TextBox – teksto eilučių komponentas, skirtas informacijos įvedimui ir išvedimui Savybės: background; cursor – kursoriaus vieta komponente; TextArea – kelių teksto eilučių išvedimo komponentas 54 editable – nurodo, ar komponentas gali būti redaguojamas; enabled; focus; font; foreground; height; onchange; popupmenu – PopupMenu komponentas ar nuoroda į jį; reference; tooltip; visible; width; wrapped; ToggleButton – nuspaustas mygtukas Savybės: background – išjungto mygtuko spalva; caption – tekstas ar simbolis, kuris atsiranda ant mygtuko; enabled – ar mygtukas aktyvus; jei nustatyta false, tai mygtukas atrodo neryškus ir jokie veiksmai, susiję su šiuo mygtuku negali būti atlikti; font – teksto šriftas; foreground – teksto spalva; group – kai ši savybė pasirinkta, mygtuko elgesys yra panašus į RadioButton komponento: tik vienas mygtukas gali būti pasirinktas; kai savybė pasirinkta, mygtukai gali būti perjungti nepriklausomai vienas nuo kito; image – paveikslas, pavaizduotas ant mygtuko; ToggleButton – nuspaustas mygtukas 55 onchange – veiksmas, atliekamas paspaudus mygtuką; reference – nuoroda į mygtuko elementą; tooltip – tekstas, atsirandantis tooltip lange; value – mygtuko reikšmė; pagal nutylėjimą, reikšmė yra false; visible – ar mygtukas yra matomas vartotojui; pagal nutylėjimą reikšmė yra true. MainMenu – hierarchinio meniu komponentas Paskirtis – projektuoti programos meniu. Šis komponentas priklauso nematomų komponentų grupei, todėl jis gali būti padėtas bet kurioje formos lango vietoje. Menu – hierarchinio meniu komponentas PopupMenu – kontekstinio meniu komponentas Pop-upMenu – kontekstinio meniu komponentas PopupMenu – kontekstinio meniu komponentas Frame – rėmelis Paskirtis – suformuoti rėmelį. Šis komponentas gali būti tik vienas grafinėje vartotojo 56 sąsajoje. Panel – rėmelis Panel – rėmelis Panel – rėmelis Paskirtis – suformuoti rėmelį tam tikrai komponentų grupei. Šių komponentų gali būti keletas grafinėje vartotojo sąsajoje. GroupBox – grupavimo komponentas Paskirtis – suformuoti komponentų grupę. Tai tuščias skydelio tipo komponentas, skirtas valdantiems komponentams grupuoti, tokiems kaip RadioButton arba CheckBox. Pagrindinė savybė – Caption – užrašas kairiajame viršutiniame kampe. ButtonGroup – mygtukų grupavimo komponentas PasswordField – slaptažodžio įvedimo laukelis ActiveX Control 57 2 PRIEDAS. PROGRAMŲ TEKSTAI 1 uždavinys Programos kodas Matlab kalba: function varargout = skaiciuoklis(varargin) % Begin initialization code - DO NOT EDIT gui_Singleton = 1; gui_State = struct('gui_Name', mfilename, ... 'gui_Singleton', gui_Singleton, ... 'gui_OpeningFcn', @skaiciuoklis_OpeningFcn, ... 'gui_OutputFcn', @skaiciuoklis_OutputFcn, ... 'gui_LayoutFcn', [] , ... 'gui_Callback', []); if nargin && ischar(varargin{1}) gui_State.gui_Callback = str2func(varargin{1}); end if nargout [varargout{1:nargout}] = gui_mainfcn(gui_State, varargin{:}); else gui_mainfcn(gui_State, varargin{:}); end % End initialization code - DO NOT EDIT % --- Executes just before skaiciuoklis is made visible. function skaiciuoklis_OpeningFcn(hObject, eventdata, handles, varargin) handles.output = hObject; guidata(hObject, handles); % --- Outputs from this function are returned to the command line. function varargout = skaiciuoklis_OutputFcn(hObject, eventdata, handles) % Get default command line output from handles structure varargout{1} = handles.output; function edit1_Callback(hObject, eventdata, handles) % --- Executes during object creation, after setting all properties. function edit1_CreateFcn(hObject, eventdata, handles) if ispc set(hObject,'BackgroundColor','white'); else set(hObject,'BackgroundColor',get(0,'defaultUicontrolBackgroundColor')); end 58 function edit2_Callback(hObject, eventdata, handles) % --- Executes during object creation, after setting all properties. function edit2_CreateFcn(hObject, eventdata, handles) if ispc set(hObject,'BackgroundColor','white'); else set(hObject,'BackgroundColor',get(0,'defaultUicontrolBackgroundColor')); end % --- Executes on button press in pushbutton1. function pushbutton1_Callback(hObject, eventdata, handles) x = str2double(get(handles.edit1,'string')); y = str2double(get(handles.edit2,'string')); ats = x + y; set(handles.text2, 'String', ats); set(handles.text1, 'String', '+'); % --- Executes on button press in pushbutton2. function pushbutton2_Callback(hObject, eventdata, handles) x = str2double(get(handles.edit1,'string')); y = str2double(get(handles.edit2,'string')); ats = x - y; set(handles.text2, 'String', ats); set(handles.text1, 'String', '-'); % --- Executes on button press in pushbutton3. function pushbutton3_Callback(hObject, eventdata, handles) x = str2double(get(handles.edit1,'string')); y = str2double(get(handles.edit2,'string')); ats = x * y; set(handles.text2, 'String', ats); set(handles.text1, 'String', '*'); % --- Executes on button press in pushbutton4. function pushbutton4_Callback(hObject, eventdata, handles) x = str2double(get(handles.edit1,'string')); y = str2double(get(handles.edit2,'string')); ats = x / y; set(handles.text2, 'String', ats); set(handles.text1, 'String', '/'); Programos kodas Maple kalba: - Programos kodas Mathematica kalba: Needs["GUIKit`"] Skaiciuoklis= 59 Widget["Panel",{ Widget["Label",{"text"->"Iveskite skaicius ir paspauskite reikiama mygtuka"}], {Widget["TextField", {"text"->"20"},Name->"laukas1"], Widget["Label",{"text"->"?"},Name→etikete1], Widget["TextField", {"text"->"5"},Name->"laukas2"]}, {Widget["Button",{"text"->"+", BindEvent["action",Script[sudetis[]]]}], Widget["Button",{"text"->"-", BindEvent["action",Script[atimtis[]]]}], Widget["Button",{"text"->"*", BindEvent["action",Script[daugyba[]]]}], Widget["Button",{"text"->"/", BindEvent["action",Script[dalyba[]]]}], }, {Widget["Label",{"text"→"Rezultatas = "},Name→etikete2], Widget["Label",{"text"→""},Name→etikete3]}, Script[sudetis[]:=Module[{x,y,z}, x=ToExpression[PropertyValue[{"laukas1","text"}]]; y=ToExpression[PropertyValue[{"laukas2","text"}]]; z=x+y; SetPropertyValue[{"etikete3","text"}, ToString[z, InputForm]]; SetPropertyValue[{"etikete1","text"},"+"] ]], Script[atimtis[]:=Module[{x,y,z}, x=ToExpression[PropertyValue[{"laukas1","text"}]]; y=ToExpression[PropertyValue[{"laukas2","text"}]]; z=x-y; SetPropertyValue[{"etikete3","text"}, ToString[z, InputForm]]; SetPropertyValue[{"etikete1","text"},"-"] ]], Script[daugyba[]:=Module[{x,y,z}, x=ToExpression[PropertyValue[{"laukas1","text"}]]; y=ToExpression[PropertyValue[{"laukas2","text"}]]; z=x*y; SetPropertyValue[{"etikete3","text"}, ToString[z, InputForm]]; SetPropertyValue[{"etikete1","text"},"*"] ]], Script[dalyba[]:=Module[{x,y,z}, x=ToExpression[PropertyValue[{"laukas1","text"}]]; y=ToExpression[PropertyValue[{"laukas2","text"}]]; z=x/y; SetPropertyValue[{"etikete3","text"}, ToString[N[z], InputForm]]; SetPropertyValue[{"etikete1","text"},"/"] ]] }]; GUIRun[Skaiciuoklis]; 60 Programos kodas C++ kalba: Unit1.h: //--------------------------------------------------------------------------- #ifndef Unit1H #define Unit1H //--------------------------------------------------------------------------- #include

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!