Kompiuterinis vaizdų redagavimas
Atsiradus kompiuteriams, atsirado ir nelinijinio vaizdo redagavimo idėja. Iki tol pasaulis žinojo tik linijinį redagavimą. Palyginimui galima sakyti, kad skirtumas tarp abiejų redagavimo tipų atitinka skirtumą tarp garso įrašyto į kompaktinį diską ir garso kasetę. Linijinio redagavimo atveju vaizdas yra perrašomas tiesiai iš vienos juostos į kitą. Norint pasiekti tam tikrą juostos fragmentą, būtina persukti dalį kino ar vaizdo juostos. Būtent dėl nuolatinio juostos persukinėjimo linijinis redagavimas yra nepatogus ir užima daug laiko. Nelinijinio redagavimo atveju vaizdajuostės turinys perrašomas į kompiuterio kietąjį diską skaitmeniniu pavidalu. Tada visa vaizdo medžiaga matoma kaip ant delno: galima akimirksniu karpyti, stumdyti, keisti vietomis vaizdo fragmentus neperrašinėdami ir nepersukinėdami vaizdo kasetės. Galutinis redagavimo rezultatas įrašomas arba atgal į juostą, arba į skaitmeninę laikmeną: CD, DVD. Kompiuteris gali būti panaudotas abiejų tipų vaizdui redaguoti. Linijinio redagavimo atveju kompiuteris tiesiog atlieka tarpinę grandį tarp vaizdo šaltinio ir įrašymo įrenginio. Profesionaliose linijinio montažo sistemose kompiuteris tarnauja ne tik kaip vaizdo stebėjimo įrankis, bet dar ir valdo atkuriančius ir įrašančius vaizdą magnetofonus arba kameras. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, vadinamosiose hibridinėse nelinijinio montažo stotyse, kompiuteris skaičiuoja dar ir trimatę grafiką. Bet visos kompiuterio galimybės iš tiesų panaudojamos tik nelinijinio redagavimo atveju, kai pagrindiniai medžiagos apdorojimo darbai atliekami kompiuteryje dalyvaujant kietajam diskui, centriniam procesoriui, vaizdo plokštei ir kitoms kompiuterio dalims. Iki 1998 m. nelinijinis vaizdo redagavimas buvo profesionalių studijų ir televizijos kompanijų įrankis. Paprastiems video mėgėjams ir entuziastams tekdavo tenkintis vaizdo magnetofonu ir linijiniu redagavimu. Tokią padėtį sąlygojo tai, kad vaizdui išsaugoti kietajame diske reikėdavo daug vietos, o ir jį apdoroti – didelės skaičiuojamosios galios. Tačiau pasirodžius “Pentium MMX”, o ypač “Pentium II” klasės procesoriams bei talpiems diskams, vaizdo redagavimas tapo prieinamas praktiškai kiekvienam kompiuterio savininkui.
Nelinijinis redagavimo metodas yra modernus redagavimo metodas, kuriuo gali pasiekti kiekvieną kadrą labai lengvai, be didesnių pastangų. Tą patį galima padaryti ir linijinio metodu,...
Šį darbą sudaro 3833 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!