Kompiuteriniai žaidimai

 Pirmasis šiuolaikinis kompiuterinis žaidimas „Žvaigždžių karai“ sukurtas 1962 metais. Žaidimo tikslas – sunaikinti asteroidus ir priešų erdvėlaivius. Paskui atsirado begalės panašių žaidimų. Praeito amžiaus aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje daugeliui įsigijus nuosavus kompiuterius išplito ir kompiuterinės pramogos. Atsirado nuotykių, strateginių, veiksmo žaidimų ir viktorinų. Pavyzdžiui, viename strateginiame žaidime reikia kurti naujus miestus ir civilizacijas, ir vadovauti jų augimui. Daugybė imituoja sporto varžybas – ledo ritulio, golfo ir kitas.
Yra žaidimų, laikomų linksmais ir pamokančiais. Kai kuriuose galima pabandyti nutupdyti keleivinį lėktuvą, vairuoti lenktyninė mašiną, garvežį, čiuožti snieglente ar pakeliauti po pasaulį. Vis dėl to nemažai veiksmo žaidimų dėl smurtinio turinio vertinami nepalankiai.
Per pastaruosius 15 metų kompiuterinių ir vaizdo žaidimų pramonė vystėsi astronominiu greičiu. Dabar galima kalbėti apie savitą ir įdomią subkultūrą, kuri atsirado kartu su kitomis technologijos dievintojų kultūromis, pavyzdžiui, kibernetiniais pankais. Daugybė ginčų kyla dėl blogųjų žaidimų pusių (taip apie TV žalą ginčijimasi nuo 1950-ųjų iki šiol). Tačiau ar iš tikrųjų verta kompiuterinius žaidimus padaryti kone svarbiausiu ginčų objektu? Tegul faktai kalba už save.
• Smurtiniai žaidimai skatina agresiją.
• Elektroniniai žaidimai leidžia ne vien stebėti smurtą. Jie sukurti taip, kad pasijustum dalyviu.
• Nenuovokiems žaidėjams kartais išnyksta riba tarp tikrovės ir fantazijos.
• Kaip ir kiti žalingi įpročiai, žaidimas gali užgožti svarbias pareigas ar sugadinti santykius su artimaisiais, draugais.
• Žaidimai atima laiką, kurį vaikai turėtų skirti kitiems svarbiems dalykams, kaip antai studijavimui, bendravimui su kitais, sumanumą lavinantiems žaidimams.
• Ilgas žiūrėjimas į ekraną vargina akis.
• Dėl mankštinimosi stokos žaidėjai gali nutukti.
• Žaidimai suryja daug laiko ir pinigų.
Poveikis sveikatai
Jungtinių Valstijų statistikos duomenimis, šeštos klasės moksleiviai žiūri televiziją vidutiniškai keturias valandas per dieną, neskaitant žaidimams praleidžiamo laiko priešais kompiuterio ar televizoriaus ekraną. Per 1995 metais padarytą apklausą daugiau nei 60 procentų vaikų sakė, kad dažnai jie žaidžia ilgiau nei planavę. Dėl to jaunuoliai neretai apleidžia mokslus. Japonijoje atliktas tyrimas parodė, kad kompiuteriniai žaidimai sužadina tik nedidelę...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!