Komerciniai laiškai

Dalykinis susirašinėjimas – vienas iš svarbiausių būdų, kuriuo organizacijos palaiko santykius su aplinka. Rašytinė informacija turi išliekamąją vertę. Be to, išspręsti daugelį klausimų galima tik juridiškai galiojančiais dokumentais, t.y. informacija turi būti rašytinė ir tam tikru būdu patvirtinta.
Šiuo metu raštvedybos praktikoje naudojami du terminai sinonimai raštas ir komercinis laiškas. Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklėse naudojamas tik terminas raštas. Pagal susiklosčiusią praktinę situaciją galėtume išskirti dalykinę ir komercinę korespondenciją. Manoma, kad susirašinėjimas organizacijos ekonomikos, gamybos, technologijos, teisės finansų ir kt. veiklos klausimais vadinamas dalykine korespondencija (rašomi dokumentai vadinami raštais). Susirašinėjimas materialinio techninio tiekimo ir realizavimo klausimais yra komercinė korespondencija (rašomi dokumentai vadinami komerciniai laiškais). Skirstymas į dalykinę ir komercinę korespondenciją yra sąlygiškas; raštų ir komercinių laiškų esmė yra ta pati.
Raštų įforminimo reikalavimai panašūs į tuos, kurie keliami kitiems dokumentams.
Raštvedybos instrukcijose nurodomi šie privalomi rašto rekvizitai: dokumento autorius (įstaiga), informaciniai duomenys, data, registravimo numeris, adresatas, tekstas parašo rekvizitas. Taigi šių dokumentų įforminimas nedaug kuo skiriasi nuo įsakymams, protokolams ir kitiems dokumentams keliamų reikalavimų. Jis skiriasi tik vienu požymiu: nerašomas pats dokumento pavadinimas raštas. Susirašinėjimui su užsienio partneriais skirtuose darbuose laiško struktūrai skiriama daugiau dėmesio. Kaip būtini tokio dokumento atributai, be minėtųjų rekvizitų, nurodomi kreipinys ir atsisveikinimo formulė.
Tarptautinius žodžius galima vartoti tik tada, kai lietuvių kalboje nėra šių žodžių atitikmenų, arba kai tarptautiniai žodžiai vartojami teisės aktuose kaip terminai.
Jeigu dokumento tekste minimi įstatymai, Vyriausybės nutarimai, ministrų (ne ministerijų) įsakymai, kiti teisės aktai, miesto savivaldybės Tarybos ir Valdybos sprendimai, nurodomas visas tikslus juos priėmusios įstaigos pavadinimas, data, numeris, antraštė.
Teksto dokumento pavadinimas (pvz.: sprendimas, įsakymas) rašomas mažąja raide, o oficiali jo antraštė pradedama didžiąja raide su kabutėmis, pvz.: Lietuvių kalbos komisijos nutarimas „Dėl valstybių ir jų sostinių rašymo“.
Jei minima ne dokumento antraštė, o tik jo turinys, jis nurodomas be didžiosios raidės ir be kabučių, pvz.: Sutartis dėl savitarpio santykių.
Nederėtų vartoti daiktavardžių, kur galėtų būti veiksmažodis,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!