Komercinės teisės subjektai

Komercinės teisės atribojimo kriterijus – reglamentuojamų santykių subjektų teisinis statusas.
Teisės subjektais apskritai vadinami žmonės (piliečiai) ir jų įsteigti organizaciniai dariniai. Teisės doktrinoje, norminiuose aktuose ir teisinėje praktikoje pirmieji vadinami fiziniais asmenimis, o kai kurie jų įsteigti organizaciniai dariniai – juridiniais asmenimis arba šio statuso neturinčiomis organizacijomis.
Iš kitų civilinės teisės subjektų komercinės teisės subjektai išsiskiria tuo, kad jiems įstatymų nustatyta tvarka suteikta teisė verstis komercine – ūkine veikla ir dalyvauti su ja susijusiuose teisiniuose santykiuose.
kurie savo asmeniniu ar firmos vardu dalyvauja rinkos santykiuose su tiekėjais, pirkėjais, užsakovais ir kitais subjektais. Tokie asmenys visose valstybėse įteisinami (legalizuojami) registracine ar kitokia įstatymų nustatyta tvarka. Po įteisinimo jie įgyja komercinės teisės subjekto teisinį statusą ir kartu teisę dalyvauti materialinių vertybių gamyboje ir/ar prekių bei paslaugų apyvartoje.
2. šią veiklą komercinės teisės subjektas atlieka savo vardu, tuo tarpu kai kiti asmenys komercines operacijas gali atlikti ir kito vardu;
3. savo veiklą komercinės teisės subjektas plėtoja profesiniu pagrindu (kaip nuolatinį ar pagrindinį verslą);
4. šia savo veikla komercinės teisės subjektas siekia pelno (materialinės naudos).
Apibendrinant išvardintus požymius, darytina išvada, kad komercinės teisės subjektas (verslininkas, komersantas) yra fizinis ar juridinis asmuo, legaliai profesiniu pagrindu praktikuojantis gamybinę, paslaugų teikimo ar kitokią komercinę – ūkinę veiklą, siekiant iš jos pelno ar kitokios materialinės naudos ir tuo tikslu sudarantis savo vardu komercinius (t.y.pelno siekiančius) sandorius.
Visų komercinės teisės subjektų komercinis – ūkinis subjektiškumas (teisnumas ir veiksnumas) atsiskleidžia per jiems tenkančias tam tikras teises ir pareigas.
Komercinės teisės subjektai klasifikuojami į:
1. Viešosios teisės
2. Privatinės teisės
Viešajai teisei būdinga tai, kad jos teisės normos reguliuoja pavaldumu grindžiamus santykius, kurių bent viena šalis yra valstybė, jos institucija ar pareigūnas.
Privatinės teisės normos reguliuoja iš esmės santykius, kurie grindžiami lygybės principu, o jiems reguliuoti taikomas dispozityvinis metodas.
Viešosios teisės ir privatinės teisės subjektai atskiriami vienas nuo kito iš esmės pagal akto (dokumento), kurio pagrindu jie steigiami ir kuriame užfiksuota steigėjo valia, prigimtį.
Viešosios teisės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!