Kolektyvizacija

• Žemės ūkio politika Lietuvoje 1944-47 m.
Lietuvoje toliau vykdoma 1940m. pradėta žemės ūkio reforma, kurios svarbiausias tikslas buvo sukiršinti valstiečius. 1941m. Aukščiausioji taryba priėmė įstatymą „Dėl vokiečių okupacijos padarinių Lietuvos SSR žemės ūkyje likvidavimo“. Į valstybinį fondą buvo paimta visa be savininkų likusi žemė, nusavinami partizanų ir jų rėmėjų, už antisovietinį pasipriešinimą nuteistų asmenų ūkiai. Pusė žemės buvo išdalyta bežemiams ir mažažemiams, ketvirtadalis – valstybiniams ūkiams. 1960 m. ir pokario metų sovietinė žemės reforma padidino socialinę įtampą Lietuvos kaime. Ją kurstė sovietų propaganda ir kūrė neigiamą buožės įvaizdį.
Buožės – stambesni ūkininkai turintys samdinių arba žemės ūkio mašinų, malūnų, lentpjūvių.
Kolektyvizacija – pavienių valstiečių privataus ūkio prievartinis jungimas į didelius kolektyvinius ūkius, nusavinant valstiečių žemę, gamybos priemones, gyvulius, paukščius.
Pradėta 1914m., Lietuvoje 1947m.
• Pirmaisiais pokario metais sovietų režimo vykdyta politika ekonomiškai susilpnino ir tarpusavyje supriešino savarankiškų ūkininkų sluoksnį.
• Siekimas sukurti politinės valdžios visiškai kontroliuojamą visuomenę.
• Kolektyvizaciją lėmė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!