Koks yra Renesanso žmogus

Renesanso humanistai įtvirtino naują požiūrį į žmo­gų.
Antikos mąstytojai tvirtino, kad gražus ir geras žmogus, kuris yra gražaus kūno, teisingas, narsus, savo jėgas ir gebėjimus skiria tėvynei. Jo gyvenimą lemia ir valdo dievai (likimas).
Viduramžiais buvo teigiama, kad viskas priklauso nuo Dievo valios, žmogus yra menkas, nuodėmingas, todėl, norėdamas užsitarnauti amžiną pomirtinį gyvenimą, privalo atsižadėti žemiškų džiaugsmų, gyventi asketiškai (atsisakyti kūniškų malonumų, pasninkauti, dėvėti šiurkščius drabužius, plaktis rimbu ir t.t.).
g) prieštaringas: turintis ir gerųjų, ir blogųjų savybių;
h) norintis džiaugtis gyvenimu čia ir dabar.
Išvada: Renesanso laikais aukštinamas ne Dievas, o žmogus, nes turi įvairių talentų, yra kūrybingas (nesuvaržytas, lakios vaizduotės), smalsaus proto. Pabrėžiamas individo išskirtinumas, optimizmas, pasitikėjimas ne likimu, o savo intelektu.
Pavyzdžiui, italų filosofo Džovanio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!