Kokios priežastys paskatino rašytojus kurti jų pasirinktomis temomis?

Kokios priežastys paskatino rašytojus kurti jų pasirinktomis temomis?

Manau, kad beveik kiekvienas iš mūsų per savo gyvenimą patiriame tam tikrų įvykių, kurie vėliau padaro didelę įtaką mūsų tolimesnei ateičiai. Šie patirti atsitikimai gali pasukti mūsų gyvenimą kita linkme: gali laukti nusivylimai, išdavystė, viešas pažeminimas, o padarytos paslaugos nesulauks jokio dėkingumo ar atsako iš kitų. Po tokių patyrimų žmonės tampa lyg dviejų tipų. Vieni po šių įvykių nebemato jokio šviesos tarpelio pro atvirą namų langą, todėl pasineria į juodą bedugnę, gilią depresiją, o kiti, kaip tik galėdami, stengiasi bet kokiais atvejais nepalūžti ir stovėdami tvirtai ant kojų, stvertis bet ko, kas padėtų jiems išgyventi ir išsilaikyti sunkiais gyvenimo etapais. Vieniems tas gyvenimo ramstis gali būti šeima, artimi draugai ar net jų mylimas augintinis, o kitiems tas ramstis gali būti menas: muzika, šokis ar rašymas, kuriame gali išreikšti savo jausmus, visus nepasitenkinimus, slegiančias problemas, norus ar netgi dūžtančias svajones. Šį išgyvenimo būdą galime pastebėti, kad dažnai pasirenka ir lietuvių rašytojai, kada dėl tam tikrų įvykių jie pasineria į rašymą, o jų rašymo temas būtent ir nulemia jų išgyventos akimirkos, jausmai, norai ir svajonės.

Visu pirma, norėčiau pristatyti pirmąjį lietuvių švietėją Mikalojų Daukšą ir priežastis, kurios paskatino autorių išversti į lietuvių kalbą pamokslų rinkinį “Postilė“ ir parašyti „prakalbą į malonųjį skaitytoją“. Mikalojus Daukša yra žymiausias Renesanso epochos atstovas, švietėjas, humanistas ir didžiausias kovotojas dėl gimtosios kalbos teisių 16 a.. Tai rašytojas, kurio raštai labai prisidėjo prie lietuvių kalbos puoselėjimo ir turėjo didelį poveikį lietuvių rašomosios kalbos formavimuisi. Svarbiausias darbas, Mikalojui Daukšai pelnęs didžiausią pripažinimą, yra pamokslų rinkinys „Postilė“. Šios knygos tikslas buvo neleisti Lietuvoje plisti protestantizmui ir skleisti katalikybę. Tačiau būtų neteisinga į Daukšą žiūrėti tik kaip į „Postilės“ vertėją, nes prakalbose lotynų ir lenkų kalba jis pasirodo kaip Renesanso idėjų propaguotojas. Ypač svarbi jo lenkiškai parašyta „Prakalba į malonųjį skaitytoją“, nes čia Daukša skelbia naują požiūrį į gimtąją kalbą ir iškelia ją kaip didžiausią tautos vertybę. Prakalbą rašė lenkų kalba tam, kad suprastų aukštuomenė, joje jis ragina kalbėti ne lenkų kalba, o gimtąja kalba. Juk žmogus, kartu ir visa tauta, nėra savimi, jei keičia ją kita, nebrangina ir jos nepropoguoja. Todėl prakalbos parašymo tikslai buvo smerkiant prasidėjusį Lietuvos bajorų lenkėjimą, parodyti, kad lietuvių kalbą nėra niekuo prastesnė už kitas kalbas. Jis rašė, kad „Kas per keistenybė būtų gyvulių tarpe, jeigu varnas užsimanytų suokti kaip lakštingala, o lakštingala- krankti kaip varnas, ožys- staugti kaip liūtas, o liūtas – bliauti kaip ožys? Dėl tokio savo būdo pakeitimo pranyktų savitumas, beveik pranyktų ir tokių įvairių gyvulių esmė ir prigimtis.“ Jis teigė, kad „Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausiai išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą“. Todėl akivaizdu, jog Daukšos prakalbos parašymą nulėmė noras įveikti protestantizmą ir užkertant Lietuvos bajorų lenkėjimą parodyti, kad kalba yra svarbiausias tautos gyvavimo požymis.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!